LSDP prezidentui Gitanui Nausėdai, premjerei Ingridai Šimonytei ir Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen išsiuntė siūlymus, kokius sprendimus reikėtų priimti valdant pandemiją.
Siūlymai suskirstyti į penkis pagrindinius žingsnius ir iš jų išplaukiančias 30 priemonių.
„Daug tuščios kalbos, daug vandens, bet kai kas jau yra daroma“, – paklaustas, ką mano apie socialdemokratų pateiktą planą, sako Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Linas Slušnys.
Slušnys apie Blinkevičiūtės teiginį: „Chamiškas bandymas skaldyti visuomenę“
LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė, apibendrindama socialdemokratų pateiktus pasiūlymus teigė, kad jų esmę galima nusakyti labai paprastai. Pasak jos, viena priemonė valdant pandemiją neveiks – reikia taikyti priemonių kompleksą. Todėl, politikės nuomone, neteisinga buvo leisti visuomenei susidaryti įspūdį, kad pasiskiepijęs žmogus yra saugus.
„Nei viena kovos su pandemija priemonė, palikta viena, jos suvaldyti negali. Nėra sidabrinės kulkos, kuri viena nušautų pandemijos žvėrį. Tad tiek vakcinacija, tiek biosaugos priemonės, tiek informacinė ir komunikacinė strategija turi eiti ranka rankon.
Sukelti lūkesčius, kad vakcinacija išgelbės nuo pandemijos, buvo neteisingas kelias. Kaip ir neteisinga buvo sakyti: jei vakcinavaisi, turi galimybių pasą, tai, suprask, gali nesilaikyti biosaugos reikalavimų – nedėvėti kaukių, neplauti rankų ir t.t.“ – teigia V. Blinkevičiūtė.
Valdančiųjų konservatorių atstovas L. Slušnys mano, kad įspūdis, jog pasiskiepijęs žmogus yra saugus, nėra klaidingas.
„Iš tiesų, skiepai apsaugo nuo nesavalaikių mirčių, nuo sunkių būklių ir nuo žmonių gulėjimo reanimacijose, tikrojo laisvės suvaržymo. <…> Niekas nesakė, kad (vakcinacija – aut. past.) apsaugos nuo pandemijos“, – tv3.lt sako L. Slušnys.
Parlamentaras vardija, kad vakcinacija apsaugo sveikatos ir socialinę sistemą nuo užlūžimo. Socialine prasme tuo, kad pasiskiepijus gyventojams nereikėtų skelbti dar vieno karantino.
„Norint išvaryti žmones į karantiną mums reikia labai daug pinigų, tam, kad žmogus nepatirtų ekonominės, finansinės žalos, mes turėjome skolintis ir tuos pinigus žmonėms įduoti, kad jie būtų namuose. Du kartus galėjome sau tai leisti, trečią kartą praktiškai nelabai galime leisti. Nežinau, apie ką kalba Blinkevičiūtė, bet tegul tai bus jos sąžinės reikalas, manau, kad tai yra vėl tas pats – chamiškas bandymas skaldyti visuomenę“, – teigia L. Slušnys.
Siūlo apjungti galimybių pasą ir koronastop.lt – o ką su sistema darytume vėliau?
Socialdemokratų pasiūlymų sąraše – idėja sujungti šiuo metu turimas galimybių paso ir koronastop.lt platformas į vieną, kuri leistų ne tik patikrinti, ar žmogus turi imunitetą koronavirusui, bet taip pat ir po sąlyčio su sergančiuoju leisti jam apie tai operatyviai sužinoti.
LSDP Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Gediminas Černiauskas aiškina, kad socialdemokratai siektų, jog šiuo metu turimos informacinių technologijų galimybės būtų panaudotos plačiau.
Pasak jo, šiuo metu galimybių pasas veikia tik kaip šviesoforas – būsi įleistas į parduotuvę, ar ne. Socialdemokratai norėtų, kad priemonė leistų atsekti, kur žmogus lankėsi ir kad leistų jį informuoti apie toje vietoje įvykusį protrūkį.
„Jeigu pasisektų sukurti sudėtingesnę sistemą, būtų papildoma nauda tokia, galbūt būtų galima informuoti žmogų kai jis kažkokioje vietoje lankosi, kiek ta vieta yra rizikinga užsikrėtimo požiūriu. Suteikti papildomą informaciją, kad žmogus galėtų apsispręsti, ar jam verta eiti į tą vietą, kurioje, pavyzdžiui, buvo kažkiek susirgimų, kuri nėra saugi, ar geriau apleisti“, – tv3.lt pasiūlymą aiškina G. Černiauskas.
L. Slušnys atkreipia dėmesį, kad tokio siūlymo įgyvendinimas gali nebūtinai atitikti Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR). Nors sistema ir atitiktų BDAR reikalavimus, vis tiek kyla kitų klausimų – finansinių ir techninių.
„Kur čia yra problema? Pačių sistemų programavime. Tokias sistemas padaryti saugias, patogias ir kad jų idėja būtų įgyvendinta kainuoja labai didelius pinigus. Bijau, kad investicija yra ne tūkstančių, ne dešimčių tūkstančių – tai gali kainuoti kelis milijonus“, – komentuoja L. Slušnys.
Be to, neaišku, ar Lietuva turėtų pakankamai galingų serverių, galinčių aptarnauti tokias sistemas.
„Faina paleisti idėją, bet jeigu mes ją padėsime ant stalo ir paklausime, kur, kas, kada padarys, būsiu pirmas, kuris užduos kitą klausimą – sukūrę tokią sistemą, ką su ja darysime, kai baigsis koronastop.lt naudojimo laikas? Ir ką tada, į šiukšlių dėžę išmesime? Ar naudosime kažkur kitur ir kitiems tikslams. Tada kyla klausimas, ar mes nenorime tapti kokia Kinija, kur kontroliuojame žmones?“ – svarsto L. Slušnys.
Informacija apie šalutinius vakcinų poveikius ir mirtis nuo kitų ligų: ar neapkrautume specialistų?
„Tikslinga skelbti viešai ir apie vakcinų pašalinius atvejus, ir reakcijas ar komplikacijas, ir mirčių nuo COVID-19 statistiką bei mirčių nuo kitų ligų statistiką – visa tai abejojantiems žmonėms leistų labiau pasitikėti valstybės skelbiama informacija“, – rašoma socialdemokratų parengtame rašte valstybės vadovams.
Vakcinų pašaliniai poveikiai. Valstybės vaistų kontrolės tarnyba (VVTK) skelbia informaciją apie reakcijas į vakcinas. Duomenys, kiek nepageidaujamų reakcijų į vakcinas buvo nustatyta, reguliariai pateikiami tarnybos svetainėje.
TS-LKD atstovas L. Slušnys pabrėžia, kad institucijos negali prie nepageidaujamų reakcijų įrašyti tokių dalykų, kurie nebuvo patvirtinti ar pagrįsti moksliškai. Todėl, pasak jo, ir toliau reikėtų skelbti informaciją tik tokiu atveju, jei reakcija 100 proc. yra susijusi su vakcina, o ne tiesiog sutapimas.
„Visi faktai, reakcijos, kurios yra įrodytos, yra paskelbtos. Yra kitas klausimas, kaip mes elgiamės. Kitos šalys dėl to, kad yra grėsmių, atsisako vakcinų. Vienos atsisakė „Moderna“, kitos atsisako „AstraZeneca“. Taip, mes galime diskutuoti, bet negalime skelbti jokių duomenų, kurie nėra patvirtinti. Patvirtintus jau esame paskelbę, juos visus galime rasti“, – sako L. Slušnys.
Pasak socialdemokratų atstovo G. Černiausko, lengvai prieinama informacija apie šalutinius vakcinų poveikius leistų žmonėms labiau pasitikėti argumentais, kuriais remiasi valdžia.
„Tarp antivakserių, ko gero, beveik nėra žmonių, kurie sąmoningai žaloja savo ar savo artimųjų sveikatą. Tiesiog šiuo metu jie tiki, kad pavojų yra daugiau, o jeigu nekalbame apie rizikas, kurios objektyviai egzistuoja, jie supranta, kad jiems sakoma ne visa tiesa ir tai dalies įsitikinimą, kad nereikia skiepytis, tikrintis, laikytis distancijos ar nešioti kaukių, sustiprina. Įstumiame dalį visuomenės į kampą ir sukuriame antivakserių religiją, prieš kurią kovoti sunku“, – teigia G. Černiauskas.
Siūlymas viešinti mirtis nuo kitų ligų, ne tik nuo COVID-19. Higienos institutas vykdo mirčių stebėseną ir kas mėnesį pateikia išankstinius duomenis, kiek ir dėl kokios priežasties gyventojų mirė. Duomenis galima rasti Higienos instituto svetainėje. Taip pat galima rasti ir kiekvienų metų statistiką.
„Jeigu imsime to reikalauti kiekvieną dieną, pirmiausia – socialdemokratai negerbia medicinos darbuotojų, sistemos ir užkrautų fundamentaliai galingą darbą kiekvieną atvejį skubiai, dešimties minučių periode išsiųsti į sutartą duomenų bazę. Patekus ten turi apskaityti, sužiūrėti, patikrinti diagnozes, į kurią eilutę turi keliauti ir visa kita“, – teigia L. Slušnys.
G. Černiausko nuomone, šiuo metu susidaro įspūdis, kad COVID-19 yra savotiškai sudievinamas, o kitos ligos neva yra nustumiamos į šalį.
„Selektyvus požiūris į vieną ligą mums, tikėtina, kainavo daugybę gyvybių. Žmonės laiku negavo pagalbos, uždelsė, susidarė eilė tokia, kad kai žmogus priėjo, nelabai reikia arba gydomas žmogus su komplikacijomis.
Tai yra pasiūlymas tam, kad, kaip valstybė, žiūrėtume į bet kurias ligas. Ar žmogus mirė nuo infarkto, ar nuo COVID-19, jis mums tiek pat brangus. Dabartinėje politikoje pasigendame subalansuoto vertinimo“, – komentuoja G. Černiauskas.
Siūlymas nežeminti vakcinacijos oponentų
Socialdemokratai taip pat siūlo „atsisakyti vakcinacijos oponentų žeminimo taktikos, kuria užsiima dalis viešųjų ir už pandemiją atsakingų asmenų“.
Partijos atstovas G. Černiauskas sako, kad šis punktas susisieja su žemiau pateikiamu punktu „Infodemijos valdymui sutelkti ypatingą dėmesį – tai yra sudėtinė visuomenės sveikatos švietimo dalis“.
„Be abejo, argumentuoti, kur sakoma netiesa, reikia. Bet mes neturime trečdalio piliečių įvardinti kaip blogiukais, kad jie nesusipratę ir t.t. – epitetų daug. Taip pat ir valstybės pareigūnų – kad rankos krauju susitepusios ir panašiai. Naudodami kovingą retoriką, ko gero, sumažiname galimybę kalbėti su kitais galvojančiais žmonėmis ir tuo pačiu sumažiname tikimybę, kad jie priims išsakomus argumentus“, – aiškina G. Černiauskas.
Seimo narys L. Slušnys sako iš valdančiųjų pusės nepastebintis žeminimo taktikos. Atvirkščiai – su vakcinacijos oponentais kalbėtis bandoma argumentuotai. L. Slušnio nuomone, kai kurie žmonės gali nesuprasti paprastos ironijos ar humoro jausmo ir tai palaikyti žeminimu.
„Žmogus taip yra sutvertas – turi humoro jausmą, ironiją, visi šitie dalykai turi būti, čia nematau problemos. Pastaruoju metu stebiu, kad daugiau pažeminimų, tyčiojimosi ir stumdymosi yra iš kitos pusės, kurie viskam nepritaria. Kadangi argumentų arsenalas mažėja, nes faktai rodo ką kitą, jie mėto akmenis į tavo daržą ir sako: įmečiau akmenį, paleisk jį į mane.
Jei aš neleidžiu, ima antrą akmenį ir laukia, kaip sureaguosiu. Jei sakau: klausyk, čia mano daržas ir tu nemėtyk akmenų, jie pasako – o čia mano teisė. Kokia teisė? Šį pavyzdį sakydamas iš jų pusės matau dažnesnę ir aktyvesnę žeminimo/tyčiojimosi kultūrą“, – sako L. Slušnys.
G. Černiauskas taip pat sako pastebintis užgaulią antivakserių retoriką, tad pasiūlymas, pasak jo, tinka abiems pusėms.
„Įsiveliame į kumščiąvimąsi, kuris rezultate žalingas Lietuvai. Siekiant išvengti šito ir galvojant, kad valstybinės institucijos yra racionalesnės nei emocijų apimti antivakseriai, pasiūlymas, kad valstybinės institucijos susilaikytų nuo tos retorikos“, – teigia G. Černiauskas.
Socialdemokratų siūlomų priemonių paketas:
1) Būtinas platus socialinis susitarimas tarp Vyriausybės, savivaldybių, darbdavių, profesinių sąjungų, medikų, medicinos įstaigų dėl kompleksinio veiksmų plano 2022 metais.
Šio plano kertiniais elementais (be vakcinacijos) turi tapti ir keturių užtvarų biosaugos sistemos sukūrimas. Keturios užtvaros yra:
- Efektyvios intensyvesnio užkrato teritorijų izoliavimo ir judėjimo ribojimo priemonės;
- „Socialinių burbulų“ kompleksinė vadyba: kontroliuojami žmonių judėjimo srautai, peržiūrimos darbo valandos privačiose ir viešosiose įstaigose, ribojami žmonių skaičiai uždarose patalpose;
- Efektyvios priemonės virusui eliminuoti iš uždarų patalpų: medicininių kaukių ir akinių dėvėjimas, rankų plovimas ir dezinfekcija, temperatūros įeinantiems į patalpas matavimas, patalpų ventiliacija ir patalpų oro temperatūros bei drėgnumo reguliavimas;
- Vieningos užkrato atsekamumo ir stebėjimo, užsikrėtusiųjų izoliavimo ir karantinavimo sistemos sukūrimas panaudojant integruotą QR kodą.
Šias kompleksines priemones reikia taikyti nedelsiant, nes, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, pandemijos eiga gali vėl privesti prie griežto karantino (angl. lockdown), kuris turėtų itin neigiamų socialinių ir ekonominių pasekmių.
Sprendimai turi būti priimti veiksmų planą aptarus ir suderinus su socialiniais partneriais. Tai – darbdaviai, profesinės sąjungos, savivaldybės ir medicinos profesionalai (epidemiologai, gydytojai iš pirminės sveikatos grandies ir iš COVID-19 ligoninių, virusologai, ir t .t ), teisininkai, civilinių krizių valdymo specialistai. Šiam darbui taip pat būtina pasitelkti ir krizių modeliuotojus, logistikos specialistus, Valstybinės darbo inspekcijos atstovus, informacinių technologijų ir komunikacijos specialistus.
Atsižvelgus, kas paminėta aukščiau, šiame formate siūlome kuo greičiau susitarti dėl tokio kompleksinio veiksmų plano valdant pandemiją:
- Statyti ir valdyti „barjerus“ arba „sienas“ labiausiai užkrėstose zonose. (G. Černiauskas tv3.lt patikslino, kad omenyje nėra turimi fiziniai barjerai. Pasak jo, omenyje turimas poreikis apsibrėžti planus ir nurodyti instrukcijas, kaip atsiradus užkratui elgtis uždarai bendruomenei);
- Apibrėžti medicininių kaukių ir specialių akinių dėvėjimo nustatytose verslo ir paslaugų rūšyse taisykles, distancijas tarp žmonių susibūrimo vietose, dėl oro ventiliacijos ir temperatūros uždarose patalpose palaikymo (22-24 °C bei oro drėgnumas tarp 50% -60%);
- Sutarti dėl „socialinių burbulų“ reguliavimo, t. y. kontroliuoti tas veiklas, kur daug besilankančiųjų ir nesilaikoma jokių saugos reikalavimų;
- Analizuoti informaciją socialiniuose tinkluose ir lygiagrečiai vykdyti informacinę kampaniją, atsakant į visus piliečių keliamus klausimus dėl pandemijos ir vakcinavimo bei su tuo susijusius; tam galima skirti specialias laidas per nacionalinę televiziją (geriausia – tiesiogiai);
- Keisti Vyriausybės skelbiamą informaciją – informuoti visuomenę ne tik, kiek nustatyta Covid-19 atvejų, bet ir apie tai, kiek atvejų atsekta, kiek žmonių izoliuota, kokia susirgimų dinamika tarp vakcinuotų ir nevakcinuotų pacientų grupių;
- Teritorijų žemėlapyje pateikti detalią (ir miestų mikrorajonų lygmenyje) viruso židinių lokalizaciją, kad ir piliečiai žinotų, kokiose teritorijose lankytis nepatartina. (Portalas tv3.lt primena, kad protrūkių žemėlapį skelbia Statistikos departamentas. Čia galima matyti ne tik, kurie protrūkiai šalyje yra didžiausi, bet ir kuriose miesto vietose protrūkiai yra fiksuojami);
- Pertvarkyti gyventojų informavimo sistemą sukuriant atitinkamą platformą, kuri leistų informuoti kiekvieną pilietį, jei šis apsilankė įstaigoje ar vietoje, kur buvo fiksuoti užsikretimo Covid-19 atvejai (angl. – Tracking and Tracing sistema); būtina apjungti Galimybių paso, Korona STOP platformą bei savanorišką užsikrėtusiųjų Covid-19 anketą sukuriant greitąją vieningo QR kodo sistemą;
- Išplėsti gyventojų testavimo apimtis bei temperatūros matavimą;
- Vykdyti daugiabučių namų sanitarinę kontrolę; pateikti instrukcijas, ką ir pacientui, ir kaimynams daryti, jei pacientas izoliavosi daugiabutyje – virusas gali būti perduodamas ir daugiabučių ventiliavimo angomis.
2) Būtina derinti nacionalinio, savivaldos, įstaigų bei įmonių lygmenyse priimamus sprendimus. Visi sprendimai turi būti grindžiami kaštų–naudos analize.
- Kiekviename lygmenyje būtina taikyti priemones, optimaliai derinančias sergamumo prevencijos tikslus ir šių priemonių įgyvendinimui reikalingus kaštus;
- Prevencinės priemonės, dėl kurių gyventojų sveikata nukenčia labiau nei sustiprinama, neturi būti taikomos. Karantinai tiek nacionaliniu, tiek lokaliu lygiu yra pateisinami tik turint patikimus epidemiologinius ir siūlomų priemonių socialinio bei ekonominio poveikio vertinimus;
- Darželių ir mokyklų uždarymas yra laikytinas kraštutine priemone. Galima naudoti lanksčią kontaktinio mokymo taktiką, išnaudojant mokyklų erdves, užtikrinant atitinkamą klasių oro temperatūrą ir ventiliavimą. Mokyklas reikia aprūpinti reikalinga ventiliacine įranga ir šildymo bei vėdinimo įranga;
- Planuoti pajėgas ir nustatyti savaitinius prioritetus suaktyvinti veiklai ten, kur yra didesni židiniai – tam galima pasitelkti VRM sistemą ar specialiuosius kariuomenės dalinius. (G. Černiauskas tv3.lt komentavo, kad omenyje čia turima kariuomenės dalinių ir savanorių įtraukimą siekiant atsekti kontaktus. Pasak socialdemokratų, atvejų skaičiams pasiekus tam tikrą lygį, specialistai nebegeba atsekti kontaktų, tad pasitarnauti čia galėtų savanoriai);
- Taikyti tikslingą ir platų bendruomenių bei savanorių įtraukimą į Covid-19 židinių valdymą.
3) Vakcinacijai skirti ypatingą dėmesį, telkti šiam darbui plačiąją bendruomenę.
- Savanoriško vakcinavimo atveju turi būti realizuota plati aiškinamoji kampaniją pasitelkus – tai ypatingai svarbu – bendruomenes. Reikia išvengti bet kokios piliečių diskriminacijos;
- Įstatymu patvirtinti tas profesines grupes ir aukštos rizikos žmonių grupes, kurioms vakcinavimas yra būtinas siekiant apsaugoti ir juos, ir visuomenę nuo užkrato perdavimo;
- Į kampanijos už vakcinaciją vykdymą ir realizavimą būtina sutelkti visų lygių medikus, visuomenės sveikatos centrų specialistus, socialinius darbuotojus, pedagogus, kultūros darbuotojus;
- Visiems, įsitraukusiems į vakcinacijos informavimo procesą, turi būti teikiama ir materialinė bei finansinė parama;
- Tikslinga skelbti viešai ir apie vakcinų pašalinius atvejus, ir reakcijas ar komplikacijas, ir mirčių nuo COVID-19 statistiką bei mirčių nuo kitų ligų statistiką – visa tai abejojantiems žmonėms leistų labiau pasitikėti valstybės skelbiama informacija;
- Atsisakyti vakcinacijos oponentų žeminimo taktikos, kuria užsiima dalis viešųjų ir už pandemiją atsakingų asmenų;
- Infodemijos valdymui sutelkti ypatingą dėmesį – tai yra sudėtinė visuomenės sveikatos švietimo dalis.
4) Taikyti ligoninių specializavimą, kuris yra būtinas COVID-19 valdymui.
- Sveikatos priežiūros įstaigose turi būti užtikrinta dviejų srautų sistema: Covid-19 ligoniams ir kitiems pacientams – atskirai;
- Netikslinga steigti rajonų ar miestų bendro profilio ligoninėse specialias Covid-19 pacientams skirtas lovas – tokiu atveju ligoniai susimaišo, taigi užsikrečia tiek ligoninių pacientai, tiek personalas, nebent ligoninių infrastruktūra leistų turėti izoliuotuose skyrius atskiruose korpusuose;
- Ligoninėse, kuriose COVID-19 gydymas neteikiamas, turi būti teikiama planinė pagalba savivaldybių, kurių ligoninės mobilizuotos pandemijos valdymui, gyventojams;
- Visos gydymo įstaigos, kuriose dėl pandemijos įgyvendinamas laikinas paslaugų perprofiliavimas, turi gauti valstybės materialinę bei finansinę pagalba, pilnai kompensuojančią perprofiliavimo kaštus;
- Finansiniai ištekliai turi būti numatyti 2022 metų Valstybės ir PSDF biudžete. Būtina numatyti medikų komandiravimo į gydymo įstaigas, kuriose susidaro specialistų trūkumas, galimybes. Su šiomis komandiruotėmis susiję kaštai turi būti kompensuojami centralizuotai.
5) Tobulinti testavimo ir biosaugos procesus.
- Privalomo testavimo dirbančiųjų sąskaita atsisakyti – tai neatitinka Konstitucijos 53 str. reikalavimų, prieštarauja atitinkamai Europos Sąjungos direktyvai. To daryti nerekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO);
- Mūsų turimos (preliminarios) informacijos pagrindu galima teigti, kad dabar rinkoje veikiančios testavimo kainos daugiau nei du kartus viršija paslaugų teikimo savikainą. Siekiant taupyti testavimui reikalingas valstybės lėšas, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) privalo įvertinti realius testavimo kaštus ir nustatyti maksimaliai leidžiamas testavimo paslaugų kainas. Sutaupyti milijonai eurų leistų išplėsti testavimo apimtis;
- Ir vakcinuotiems, ir nevakcinuotiems piliečiams turi būti taikomos vienodos biosaugos priemonės ir vadinamieji atsekamumo (QR) kodai.
