lietuvos lenkai

Neįteisinus originalios vardų ir pavardžių rašybos su diakritiniais ženklais, dalis Lietuvos lenkų teigia negalintys pasinaudoti originalios vardo rašybos galimybe. Kaip sako lenkų bendruomenės atstovai, net ir teismams priėmus palankius sprendimus dėl nelietuviškų diakritinių ženklų, jų įrašyti į asmens dokumentus nėra techninių galimybių.

Premjeras ir finansų ministras kritikuoja Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovų Seime siūlymą Lenkijos pavyzdžiu apmokestinti bankų turtą ir didžiųjų prekybos tinklų apyvartą. Tokį siūlymą atsargiai vertina ir kai kurie kiti politikai, o bankininkai ir prekybininkai sako, jog jis sužlugdytų verslą bei turėtų neigiamų padarinių visai šalies ekonomikai.

Lietuvoje gyvenančių lenkų problemos laukia sprendimų, sako kandidatas į Lenkijos užsienio reikalų ministrus Witoldas Waszczykowskis. Portalui prawy.pl jis sakė tai pabrėžęs susitikime su Lietuvos užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi. „Ponui ministrui primenu, kad Lietuvoje gyvenančių lenkų problemos vis dar laukia sprendimų“, - nurodė W. Waszczykowskis.

Lietuvos lenkų tautinės mažumos politikų keliamos problemos neturėtų sukurti įtampos su būsimąja Lenkijos Vyriausybe ir užgožti bendradarbiavimo saugumo ir energetikos srityje, tikisi užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

 Lietuvos lenkai balsavo ir balsuos už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (LLRA) ir Valdemarą Tomaševskį, o kitoms partijoms ar politikams atsikovoti balsų iš LLRA praktiškai nėra galimybių, tvirtina LRT.lt pašnekovai. Ne vienas kandidatas į Vilniaus miesto merus kaip įmanydamas stengiasi užsitikrinti tautinių mažumų paramą savivaldos ir tiesioginiuose merų rinkimuose, mat suvokia, jog tai gali būti lemiamas veiksnys, ypač antrajame merų rinkimų ture.

Lenkų rinkimų akcijos frakcijos Seime vadovė Rita Tamašunienė teigia, kad ją liūdina prezidentės Dalios Grybauskaitės metiniame pranešime išsakyta kritika Lietuvos vyriausybei dėl sutikimo tautinių mažumų mokyklų abiturientams palengvinti valstybinį lietuvių kalbos egzaminą. „Mums iš tikrųjų liūdna, jeigu prezidentė mano, kad mes –  grėsmė valstybinei kalbai. Grėsmę kelia visai kiti dalykai. Daug šeimų, jaunų šeimų emigruoja.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabrikas paragino Varšuvą neaštrinti retorikos dėl vadinamųjų problemų, su kuriomis esą susiduria Lietuvos lenkų mažuma. Pasak jo, Varšuvos argumentai primena Maskvos poziciją Latvijos rusakalbių atžvilgiu, praneša „Interfax“. „Mes nenorime, kad Lenkija aštrintų retoriką dėl vadinamųjų mažumų problemų Lietuvoje.

Lietuvos Seimo rinkimų įstatymo pataisos pažeidžia lenkų mažumos interesus. Rudenį vyksiančius parlamento rinkimus turėtų stebėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misija. Tokį pareiškimą trečiadienį išplatino Demokratinių institutų ir žmogaus teisių stebėjimo biuras (DIŽTB). Varšuvoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija teigia, kad Lietuvos lenkai jaučiasi diskriminuojami.

Lenkijos spauda savo pranešimuose apie premjerų susitikimą Varšuvoje cituoja tik Lietuvos Ministro Pirmininko pasisakymus Lenkijos žiniasklaidai ir susitikimo vietoje susirinkusių keliolikos triukšmingų demonstrantų grupelės šūkčiojimus bei plakatus, kurie skelbė, kad „Lietuvos valdžia plėšia lenkų žemę, naikina švietimą ir sėja neapykantą“. Premjerų susitikimo proga Lenkijos visuomenė turi galimybę dar kartą išgirsti Lietuvos Vyriausybės vadovo požiūrį į Lietuvos ir Lenkijos santykius bei bendr...

Už Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius atsakingi abiejų valstybių politikai, todėl neaišku, ar net ir išsprendus tautinių mažumų klausimą jie kardinaliai pasikeistų, mano Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. „Sunku man pasakyti, kadangi aš negaliu atsakyti už mūsų šalies vadovybę. Rudenį bus išrinktas naujas Seimas, bet Prezidentei dar liko pora metų kadencijos.

Gegužės 24 dieną Vašingtone buvo pristatytas kasmetis, jau beveik keturis dešimtmečius JAV Valstybės departamento leidžiamas pranešimas apie Žmogaus teises pasaulio šalyse („U.S. Department of State Country Reports on Human Rights Practices for 2011“). Jį rengia Valstybės Departamentas kartu su Amerikos atstovybėmis visame pasaulyje.

„Iš principo mums reikia keisti mąstymą, savo vidų. Visi nori vartoti, ir niekas negalvoja apie ateitį, niekas negalvoja, kad galima apsiriboti minimumu. Reikia tobulinti savo vidų. Per materializmą, godumą nematome tikrųjų vertybių. Kol bus taip, nieko žmogus nesugalvos. Taip, mes prie katastrofos slenksčio. Jeigu nebus gauta finansavimo. O jo nebus. Belieka tikėtis stebuklo. Bet jų nebūna. Tai reikia gyventi kukliau. Pradėti taupyti. Ir pradėti reikia nuo Seimo. Ten vis sales remontuoja.

Lietuvos lenkai šeštadienį protestuos prieš švietimo reformą. Tačiau kai kurie Lietuvos politikai ir analitikai piktinasi renginio data – kovo 17 d. Būtent šią dieną prieš 74 metus Lenkija Lietuvai pareiškė ultimatumą. Tuo metu baltarusių ir žydų vidurinių mokyklų atstovai lenkų pasipiktinimo švietimo reforma sako nesuprantantys. Sostinės Pranciškaus Skorinos vidurinėje mokykloje jau dabar tik dalis pamokų vyksta baltarusių kalba.

Kovo 16-ąją Seime vyko Europos Parlamento nario Valdemaro Tomaševskio spaudos konferencija „Kodėl mokytojai, tėvai ir jaunimas mitinguoja ir streikuoja? Arba apie vykdomą švietimo pseudoreformą“. Europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis konferencijoje kalbėjo: „Dabartinė valdančioji koalicija primeta visuomenei švietimo reformą, dėl kurios prarasime švietimo sistemą, kurią valdantieji reformuoja taip, kad nieko gero iš to nebus: mokytojai liks be darbo ir dirbs Anglijoje valytojais.

Dėl žiniasklaidoje pasirodžiusių kai kurių publikacijų ir galimo sąmoningo melo Lietuvos lenkų rinkimų akcijai (LLRA) atstovaujantys Seimo nariai Jaroslavas Narkevičius, Leonardas Talmontas ir Michalas Mackevičius kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, prašydami pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo nesantaikos kurstymo.

Ar liberalcentristus iš valdžios išmesti užsimojęs konservatorių vedlys Andrius Kubilius neturės pats palikti premjero posto? Tai gali lemti vienas žmogus – tarkime, kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Įtampa valdančiojoje koalicijoje, kuri buvo kiek atslūgusi, vakar vėl pašoko iki lubų. Konservatoriai pateikė liberalcentristams ultimatumą – arba jie per savaitę paaukoja vidaus reikalų ministrą Raimundą Palaitį, arba visi bus išmesti iš valdžios.

Lenkų tautinės mažumos skundai dėl esą blogos švietimo politikos Lietuvoje yra nepagrįsti. Priešingai, Lietuvoje, palyginti su kitomis valstybėmis, yra itin gera švietimo situacija, tačiau šio klausimo eskalavimas yra politikos darymo mechanizmas ir sumaišties visuomenėje kėlimas, mano europarlamentaras, buvęs Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) garbės pirmininkas profesorius Vytautas Landsbergis.

Kaip šios dvi šalys, turinčios bendrą istoriją ir daugybę bendrų interesų,  gali taip prastai sutarti? Ar tai tik asmeniniai nesutarimai taip kai kurių aukštųjų pareigūnų, ar vis dėlto, viskas remiasi į draudimą rašyti lenkiškas pavardes originalo kalba? – klausia The Economist“ apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Sunku būtų rasti bet vieną lietuvį, pritariantį, kad Vilniaus valdžios organai nuo pat pradžių tobulai sprendė minėtąją problemą.

Ataskaita parengta „Wspolnota Polska“ asociacijos iniciatyva, bendradarbiaujant su Lietuvos lenkų sąjunga ir Lietuvos lenkiškų mokyklų mokytojų draugija. 2009 metų gegužė. Lenkai yra didžiausia tautinė mažuma Lietuvoje. 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 235 tūkst. lenkų (7% visos Lietuvos populiacijos). 31 tūkst. etninių lenkų gyvena Šalčininkų rajone (80% visos rajono populiacijos), 12 tūkst.

Ketvirtajame Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinės ekspertų darbo grupės susitikime nerasta bendrų sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo. Lenkija paragino Lietuvą keisti naują Švietimo įstatymą. Premjeras Andrius Kubilius Lenkijos Vyriausybės vadovą kviečia tolesniam dialogui. Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų grupė sunkiai randa bendrus sprendimus dėl tautinių mažumų švietimo klausimų.

Lenkų nacionalistų partija Suvereniteto gynimo lyga (LOS - Liga Obrony Suwerennosci) paskelbė rengianti piketus Lietuvoje gyvenančių lenkų teisėms apginti. Šią savaitę bus piketuojama Krokuvoje, Gdanske, Katovicuose ir Varšuvoje.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, po trečio posėdžio, vakar iki vėlaus vakaro vykusio Vilniuje, sutarė, kad lenkai didins finansavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuva dėl privalomo lenkų egzamino lenkiškose mokyklose diskusijas tęs. Trečią kartą prie bendro stalo susėdę lietuvių ir lenkų ekspertai svarstė naująjį švietimo įstatymą, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, rinkosi į trečią posėdį. Šiame sustikime nemažai dėmesio skirta Lenkijos lietuvių švietimo problemoms. Lietuviai lenkų prašo didinti finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuvių ir lenkų ekspertai prie bendro stalo jau trečią kartą. Problemos irgi tos pačios – naujasis švietimo įstatymas, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Ko sau neleidžia net šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, tuo pasilepina kai kurių ministerijų valdininkai – pavyzdžiui, skrydžiais lėktuvu ne ekonomine, o verslo klase. Tai, kad kai kurių institucijų – pirmiausia Užsienio reikalų ministerijos (URM) – valdininkai iš tarnybinių komandiruočių į Vilnių grįžta prabangiai, atsitiktinai pastebėjo Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė ir jos kolegos.

Valsčiuje nukabinti vandalų išniekinti vietovių pavadinimai lenkų ir lietuvių kalbomis. Vietos valdžia sako nežinanti, ar juos grąžins. Lenkijos lietuvių bendruomenės vadovė teigia nerekomenduosianti jas pakabinti atgal, esą bendruomenė nenori būti painiojama į Varšuvos ir Vilniaus konfliktą dėl lenkų tautinės mažumos padėties Lietuvoje. Lenkijos vėliavos spalvomis – raudona ir balta iki šiol nenustatyti vandalai praėjusį mėnesį užtepė lietuviškus užrašus ant 28 vietovių pavadinimų lentelių.

D. Grybauskaitė, kalbėdama apie santykius su Lenkija, Lietuvos radijui sakė, kad visų mažumų atstovai pirmiausia yra Lietuvos piliečiai, o tai reiškia, kad jiems galioja Lietuvoje veikiantys įstatymai. „Noriu priminti Lietuvos politikams, kad ir kokiai mažumai jie bepriklausytų, jie privalo pagal Lietuvos Konstituciją būti lojalūs Lietuvos valstybei ir laikytis visų Lietuvoje galiojančių įstatymų“, – teigia Prezidentė.

Premjeras Andrius Kubilius sako, kad bendros Lietuvos ir Lenkijos darbo grupės dėl tautinių mažumų problemų sprendimo ekspertai pirmiausia turi labai gerai išsiaiškinti situaciją, o tuomet gali paaiškėti, kad nėra daug dėl ko ginčytis ir dėl ko nusileidinėti. „Kartais man atrodo, kad tam tikros emocijos, pareiškimai, demaršai yra daromi vien tam, kad demaršai būtų daromi, o ne todėl, kad realiai pasižiūrėtume, kaip bus įgyvendinamas įstatymas.

Aukštų lenkų pareigūnų pareiškimus dėl naujojo tautinių mažumų švietimo įstatymo Premjeras Andrius Kubilius sieja su artėjančiais Seimo rinkimais šioje šalyje. Pirmadienį Druskininkuose darbą pradėjo Lietuvos ir Lenkijos ekspertų darbo grupė tautinių mažumų problemoms spręsti, tačiau, nepaisant to, aukšti lenkų pareigūnai vis tiek daro spaudimą Lietuvai savo pareiškimais. „Neturiu ką vertinti.

Pateikiame pasaulio ir Lietuvos praėjusios savaitės svarbiausių įvykių apžvalgą. 2011 09 05, pirmadienis K. Kemzūros gestas papiktino varžovus. Po paskutinių Europos krepšinio čempionato A grupės pergalingų rungtynių su Portugalijos komanda Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra sulaukė piktų varžovų trenerio Mario Palmos žodžių apie negarbingą elgesį. Portugalijos strategui užkliuvo K. Kemzūros paimta minutės pertraukėlė per rungtynes, kuomet lietuviai pirmavo beveik 30 taškų.

Įtampą, kylančią tarp lenkų ir lietuvių, abiejų šalių politikai išnaudoja kaip instrumentą prieš artėjančius parlamentų rinkimus užsitikrinant elektoratą. Lietuvos ir Lenkijos nesutarimai yra parankūs ir Rusijai, siekiančiai didesnės geopolitinės įtakos Baltijos regione. Tokias įžvalgas iškėlė diskusijos „Politinė provokacija ar pedagoginė nekompetencija“ dalyviai.

Lenkų mažumos Lietuvoje aktyvistai į nesantaikos kurstymą prieš lietuvius jau pasitelkė net vaikus – moksleiviai kviečiami streikuoti prieš valstybės, kurios piliečiai yra, įstatymus. Kovo 11-osios Akto signataras filosofas Romualdas Ozolas mūsų šalies valdžios pasyvumą prilygina nusikaltimui. Kai lietuviškame Punske buvo išniekinti mūsų tautiečių paminklai, į šį Lenkijos miestelį nenuvyko nė užsienio reikalų ministras, ESBO pirmininkas Audronius Ažubalis.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis neigia Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) priekaištus, jog Lietuva nesilaiko tarptautinių sutarčių ir konvencijų tautinių mažumų apsaugos srityje, bei pabrėžė Vyriausybės ir piliečių dialogo svarbą. Pirmadienį vykusiame susitikime su Lietuvos lenkų sąjungos atstovais ministras skatino lenkų atstovus palaikyti nuoširdų ir atvirą dialogą.

Lietuva sekimo mastais kitas Europos Sąjungos valstybes lenkia keliasdešimt kartų, tačiau Seimui to negana: priimtas įstatymas, dar labiau palengvinantis sekimo procedūras ir sankcijų sekti gavimą. Tačiau Lietuvos pavertimo policine valstybe šalininkai tvirtina: tie, kurie pasisako prieš totalų sekimą, yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą. „Tie, kurie kalba apie totalinį sekimą, aš suprantu, yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą“, – pareiškė A. Anušauskas.

Seimas raginamas nedelsiant svarstyti ir priimti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą. Tokį įsipareigojimą siūloma parlamentarams prisiimti rezoliucijos projekte „Dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo dėl vardų ir pavardžių rašymo civilinės būklės aktuose“. Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame rezoliucijos projekte siūloma Lietuvos Vyriausybei parengti poįstatyminius aktus, kad būtų nedelsiant realizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo...

Lietuvos ir Lenkijos santykius komplikuoja abiejų šalių vidaus politinės kovos. Neretai apsižodžiuojama, vyksta parlamentiniai svarstymai ir net teismo procesai. Trūksta tik proto. „Du lenkai – ginčas, trys lenkai – muštynės, penki – tai jau lenkų klausimas“, – negailestingai šaipėsi prancūzų Švietimo epochos klasikas Voltaire'as. Paskaičius šiandienos Lietuvos žiniasklaidą susidaro įspūdis, kad galbūt panašių apibūdinimų nusipelnantys lietuviai tik ir sprendžia santykių su lenkais klausimus.

Pasigirdus kvietimui lietuviams ir lenkams susitaikyti bent jau šių Velykų proga – juk ir vieni, ir kiti daugiausia yra katalikai – niekur nedingo klausimas dėl santykių ateities. Įdomu, kaip klostysis lietuvių ir lenkų, Lietuvos ir Lenkijos santykiai per artimiausius du dešimtmečius.

Pastaruoju metu žodžiai „lietuviai“ ir „lenkai“ mirgėte mirga žiniasklaidoje. Temų ratas itin platus: nuo lietuvių ir lenkų santykių Vilnijoje iki Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinių reikalų. Diskusijų triukšme nepamirštami Vytautas ir Jogaila. Lietuvoje išrinktas Europos parlamento narys Valdemaras Tomaševskis pareiškė lietuviams kaip Vilnijos lenkas: „Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada.

Tęsiame interviu su Lietuvos žurnalistu Vitalijumi Karakorskiu, kuriame aptarėme pablogėjusių Lietuvos ir Lenkijos santykių tarptautinį kontekstą, o dabar žiūrime – kas darosi Lietuvoje. Tiesa, tęsinį pradedame nuo to, kad Rytų Europos regione yra itin daug atmintinų tremčių ir žudynių istorijų.

Viešai išsakytas europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio akibrokštas, raginantis lietuvius susimąstyti apie savo padėtį Vilniaus krašte, suteikė puikią progą pažvelgti į valdžios veiksmus. Ji lyg ir turėtų stengtis užgožti ties konflikto slenksčiu atsidūrusią lietuvių ir lenkų tarpusavio santykių problematiką, tačiau nieko kito, išskyrus vangią reakciją ir tylą, įžvelgti nepavyko, mano filosofas Vytautas Rubavičius.

Valdemaras Tomaševskis tvirtina, kad lietuviai, o ne lenkai, Vilnijoje turi integruotis. Lietuviai čia atvažiavo. Čia – lenkų žemė. Jie čia visada gyveno. Ar jis teisus? Mokslininkai neabejotinai įrodė baltų kilmės hidronimijos (upių ir ežerų pavadinimų) išplitimą dideliuose plotuose į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos ir Latvijos. Lietuviai gyveno tų plotų viduryje, kitų baltų genčių apsuptyje. Todėl jie išlaikė labai daug senosios indoeuropiečių kalbos elementų.

Šiandien Vilniaus apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesantaikos skatinimo tarp lenkų ir lietuvių tautybės žmonių. Tyrimas pradėtas balandžio 12 dienos dienraštyje „Respublika“ pasirodžius informacijai, kad interneto socialiniame tinkle „Facebook“ lenkų tautybės piliečiai raginami reikalauti Vilniaus krašto autonomijos.

Atviras laiškas Lenkijos kolegoms Išsilaisvinus iš sovietinės priespaudos Lenkijos ir Lietuvos santykiai pradėjo sparčiai gerėti. Nors, suprantama, buvo skirtingų požiūrių į atskirus praeities įvykius, esamų problemų sprendimus, tačiau vyravo abiejų tautų konstruktyvus noras bendradarbiauti. Įtampas mėgindavo kelti tik marginalus politiniai veikėjai ir organizacijos. Galima nuspėti ir jų įkvepėjus. Intelektualai, politikai ir žiniasklaida akivaizdžiai buvo konstruktyvumo pusėje.

Europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio radikalius pareiškimus, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Vilniaus krašto regione, galima traktuoti kaip mažo vaiko, negaunančio pakankamai dėmesio, verkšlenimą ir dėl to imama kalbėti visiškas nesąmones, mano premjeras Andrius Kubilius. „Tuos pareiškimus traktuočiau kaip šiek tiek pavargusio, besikarščiuojančio politiko pareiškimus, kurie kartais man kelia šypseną.

Kartą teko bendrauti su vienu Vilniaus apylinkių tuteišu (vietiniu gyventoju), turinčiu aukštąjį išsilavinimą, magistro diplomą. Pokalbis buvo Šalčininkų rajone viename kaimelyje, į kurį atvažiavome pailsėti prie ežero pirtyje. Kadangi Vilniaus kraštą ir to krašto vaikų ugdymą Lietuvių valdžia netoliaregiškai atidavė į neoautonomininkų rankas, ten gyvenantys žmonės, yra laikomi agresyvios Pilsudskinės okupacinės politikos propagandos gniaužtuose.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis, europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, Vilniuje surengęs Europos Parlamento Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos išvažiuojamąjį posėdį, teigia, kad Lietuvoje situacija lenkų tautinės mažumos švietime „nėra prasčiausia, bet tendencijos yra prastos, yra bandymas mūsų šitą teisę apriboti“. Trečiadienį spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir kitų šalių europarlamentarai, V. Tomaševskis sakė, kad lenkų tautinės mažumos teisės bus dar ...

Ponas E. Statkevičius yra įsikalęs sau į galvą fikciją, kad Lietuvos lenkų kalba nėra lenkų kalba, bet kad tai savarankiška ir visokios pagarbos verta kalba, kurią jis pavadino „vyčių“ kalba. Tokią idėją jis platina jau ne vieną dešimtmetį. Dabar tam reikalui ėmė naudoti internetą ir elektroninį paštą. Žodžiu, elektroninę erdvę užtvindė tokia propaganda. Apie E. Statkevičiaus „teoriją“ prieš keliolika metų teko rašyti „Dienovidyje“ (1996, Nr.