Ne vienas kandidatas į Vilniaus miesto merus kaip įmanydamas stengiasi užsitikrinti tautinių mažumų paramą savivaldos ir tiesioginiuose merų rinkimuose, mat suvokia, jog tai gali būti lemiamas veiksnys, ypač antrajame merų rinkimų ture.
Socialdemokratų kandidatas į sostinės merus Gintautas Paluckas dar rudenį teigė sieksiantis gauti rusų ir lenkų balsų. Savo ruožtu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Mykolas Majauskas per šventes Vilniuje Lietuvos lenkus pasveikino lenkiškai parašytu lankstinuku.
Stenkis nesistengęs, kaip teigia politologai ir apžvalgininkai, Lietuvos lenkai balsavo ir balsuos už LLRA. „Sociologiniai tyrimai rodo, kad 80 proc. LLRA rinkėjų balsuoja už tą pačią partiją, renkasi tuos pačius lyderius, ir tik labai maža dalis renkasi kitas partijas. LLRA rinkėjas yra pats ištikimiausias, palyginti su kitomis politinėmis partijomis, įskaitant TS-LKD“, – pažymi KTU profesorius politologas Algis Krupavičius.
Tai, anot politologo, rodo, kad V. Tomaševskis turi visas galimybes patekti į antrą turą sostinės mero rinkimuose.
Politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas taip pat sutinka, jog lenkų elektoratas perviliojamas labai sunkiai: „Be jokios abejonės, dauguma lenkų ir rusų balsuos už V. Tomaševskį. Klausimas, kokio dydžio bus ta dalis, kuri balsuos už kitus politikus, ar ji bus reikšminga. Tarp jaunesnių lenkų, turinčių universitetinį išsilavinimą, nuotaikų yra įvairių. Susitikęs su Lenkų diskusijų klubo nariais V. Tomaševskis sulaukė aštrių ir nepatogių klausimų. Neaišku, ar tai yra nauja tendencija. Rinkimai parodys, ar Lietuvos lenkai mato tik vienintelį savo gynėją, už kurį verta balsuoti – V. Tomaševskį, ar asocijuoja save ir su kitomis partijomis.“
„Prieštaringai vertinamuose renginiuose V. Tomaševskis dalyvavo prieš rinkimus į Europos Parlamentą. Kaip tik tuo metu įvykiai buvo nauji, todėl, jei LLRA rinkėjai būtų norėję, būtų reagavę. Dabar visa tai nuėję į šalį, dabartiniam LLRA rinkėjų pasirinkimui tie įvykiai neigiamos įtakos neturės“, – tikina A. Krupavičius. Nemažo žiniasklaidos dėmesio V. Tomaševskis sulaukė praėjusių metų gegužę, kai Antakalnio kapinėse Pergalės dienos minėjime pasirodė segintis Georgijaus juostelę.
Kaip teigia TSPMI dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis, absoliuti dauguma lenkakalbių, ateinančių į rinkimus, balsuoja už LLRA, nors yra apylinkių, kuriose yra stiprių sąsajų su Darbo partija.
„Kartais žmonės sako: pažįstu lenkakalbį ar rusakalbį, jis balsuoja už konservatorius. Tai kas, kad pažįsta – tai nereiškia, kad tas balsas daro įtaką galutinei balsų kraitei. Apskritai absoliuti dauguma lenkakalbių balsuoja už LLRA“, – LRT.lt kalbėjo M. Jastramskis.
Į merus – apie 500 kandidatų
Savivaldybių tarybų rinkimai įvyks kovo 1 dieną. Juose pirmą kartą merai bus renkami tiesiogiai.
Norinčiųjų atsisėsti į Vilniaus mero kėdę – daugybė. Partija „Tvarka ir teisingumas“ siūlo Petrą Gražulį, socialdemokratai – Gintautą Palucką, konservatoriai – M. Majauską, Lenkų rinkimų akcija – V. Tomaševskį, Liberalų Sąjūdis – R. Šimašių, Darbo partija – Joną Pinskų, Tautininkų sąjunga – Julių Panką, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – Virginiją Vingrienę, Lietuvos žaliųjų partija – Indrę Kleinaitę, Lietuvos liaudies partija – Vitalijų Balkų, Lietuvos laisvės sąjunga – A. Zuoką. Dėl Vilniaus miesto mero kovos ir nepartinis Seimo narys Naglis Puteikis.
A. Zuokas, N. Puteikis ir V. Tomaševskis dalyvavo 2014 metų gegužę vykusiuose Lietuvos Prezidento rinkimuose. Tuomet sostinėje daugiausiai rinkėjų balsų gavo V. Tomaševskis – 17,2 proc., A. Zuokas – 9,9 proc., N. Puteikis – 6,3 proc.
VRK duomenimis, savivaldybių tarybų rinkimuose registravosi net 24 partijos, vien kandidatų į 60 savivaldybių tarybas planuojama sulaukti apie 14–15 tūkstančių, o į merus – apie 500. Pagal Konstituciją, savivaldybių tarybų kadencija trunka ketverius metus.
