lietuvos bvp
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „lietuvos bvp“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „lietuvos bvp“.
Lietuvos bankas kiek sumažino kitų metų Lietuvos BVP prognozę
Lietuvos bankas nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės, tačiau sumažino kitų metų ūkio raidos prognozę. Centrinis bankas prognozuoja, kad šiemet šalies ekonomika augs 2,6 proc., o kitais metais - 3,3 procento. „Šie metai yra stipresnio ekonominio augimo metai nei praėję metai, kai ekonomikos sulėtėjimas buvo sietinas su tarptautinė aplinka.
Net sumažėjus verslo optimizmui, Lietuvos ekonomika įsibėgėja
Statistikos departamentas pagerino Lietuvos ūkio plėtros rodiklį – pagal antrąjį įvertį, Lietuvos ūkis pirmąjį šių metų ketvirtį augo 2,5 proc. Taigi Lietuva išsiveržė į Baltijos šalių lyderius. Pagrindiniu ekonomikos varikliu išliko namų ūkių vartojimas, o dėl žemos palyginamosios bazės sparčiai kilo prekių ir paslaugų eksportas. Dėl naujo ES investicijų laikotarpio kritusios investicijos ir prastėjančios įmonių vadovų nuotaikos šalies augimo per daug nesustabdė.
Neišnaudojamas Lietuvos lobis: Lietuvos ekonomika augtų sparčiau
Šalies informacinių technologijų sektorius dažnai linksniuojamas kaip nuolat augantis, pritraukiantis užsienio investicijas, nešantis naudą ne tik jame dirbantiems, bet ir valstybei. Tačiau IT sprendimų bendrovės „Sekasoft“ direktorius Vytautas Vaškevičius teigia, kad nauda būtų kur kas didesnė, jei šalies IT resursai būtų nukreipiami kiek kita linkme, nei dabar – link gamybos.
Ekonomistai: sparčiai auganti Lietuvos ekonomika ateityje tik greitės
2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.
Lietuvos ekonomika ištvermės ir lankstumo varžybose vėl veržiasi tarp lyderių
Pernai Baltijos šalių ūkis iš tolo nė kiek nepriminė tigro, tačiau DNB banko analitikų teigimu, gilesnė analizė rodo, jog nė viena Baltijos šalis neprarado potencialo augti sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Ir nors Lietuva pernai atsiliko nuo Latvijos, šiemet šalies ekonomika turėtų sugrįžti į sparčiau augančių ES šalių grupę.
Pramonininkų pastabos Vyriausybei: Lietuvoje daugybė struktūrinių problemų
Šiandien, balandžio 18 d., pramonininkai susitiko su Vyriausybės nariais ir pateikė savo vertinimą, kaip mato jos darbą. Bendrame Vyriausybės kabineto ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidiumo posėdyje atkreiptas dėmesys į opias Lietuvos verslo aplinkos ir konkurencingumo problemas, kurios iki šiol nėra išspręstos. „Dar 2015 m. pradžioje pagal ekonomikos augimo tempą Lietuva dar buvo ES valstybių trejetuke, bet metams einant į pabaigą, dalį pozicijų praradome.
Pasaulio ekonomika vis dar šlubuoja, Lietuvos – spurtuoja
Skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, Lietuvos ekonomikos tendencijos šių metų pradžioje buvo geresnės nei tikėtasi. Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose, Lietuvoje vartotojų ir verslo lūkesčiai išliko stabilūs ar net gerėjo, o mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas paspartėjo. „Swedbank“ nekeičia Lietuvos BVP augimo prognozių – šiemet ekonomika augs 3,3 procento, dvigubai sparčiau nei pernai ir daugiausiai Baltijos šalyse.
Ar Lietuvai teks vytis ne tik Estiją, bet ir Latviją?
Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) paskelbus naujausias ekonomikos augimo prognozes paaiškėjo, kad tiek šiais, tiek kitais metais sparčiausiai Baltijos šalyse augs Latvijos ekonomika. Lietuvai prognozuojamas 0,5 proc. punkto lėtesnis augimas nei Latvijoje. DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka įsitikinusi, tokia prognozė – reali. Pagrindinė priežastis, Lietuva jau daugiau pažengusi nei Latvija. Tačiau neatmetamas variantas, kad latviai mus gali pralenkti.
Algirdas Butkevičius: biudžeto pajamų surinkimas šiemet gerės
Premjeras Algirdas Butkevičius tvirtina, jog šiemet valstybės biudžeto pajamų surikimas toliau gerės. „(Biudžeto surinkimas - BNS) buvo didžiulė problema, bet ji yra sprendžiama. Pernai biudžeto surinkimas ženkliai pagerėjo. Gerėjimas buvo pats didžiausias tarp visų Europos Sąjungos šalių. Tą pasakė ir profesorius Frydrichas Šnaideris. Tikimės, kad šiais metais biudžeto surinkimas dar gerės.
Nerijus Mačiulis: Atsargiai, savaiminio išsipildymo krizės
Per pirmąsias šių metų savaites nuvertėjančios akcijos bei kiti finansiniai aktyvai „išgarino“ apie dvidešimt trilijonų JAV dolerių. Tai prilygsta maždaug 500 metų Lietuvos BVP. Ar tokie finansų rinkų svyravimai ir investuotojų nerimas signalizuoja apie galimą ekonomikos nuosmukį? Metų pradžioje raudonavo ne tik akcijos nuo Niujorko iki Šanchajaus. Nuvertėjo ir rizikingesnės įmonių obligacijos, ir daugelis žaliavų – naftos kaina per tris pirmąsias sausio savaites sumažėjo beveik ketvirtadaliu.
REKLAMA
REKLAMA
Prognozuojamas Lietuvos BVP augimas
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs 2,9 proc., o 2017 metais ekonomikos plėtra paspartės iki 3,4 proc., prognozuoja Europos Komisija (EK). Tokio pat BVP augimo EK analitikai tikėjosi ir pernai lapkritį. Ketvirtadienį paskelbtose EK prognozėse teigiama, kad pernai Lietuvos ekonomikos augo 1,6 proc. (lapkritį prognozuotas 1,7 proc. augimas). „Europos Komisijos prognozės Lietuvai iš esmės yra palankios.
Lietuvos BVP augant, prognozuojamas ekonomikos pagerėjimas
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pernai, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 1,7 proc. ir to meto kainomis siekė 37,242 mlrd. eurų. Statistikų teigimu, pernai didelę įtaką BVP augimui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė, tačiau statybos ir žemės ūkio sektoriai vystėsi lėčiau.
Nerijus Mačiulis: šių metų iššūkiai suvaldyti, tačiau kliūčių ruožas nesibaigė
Lietuvos ekonomika sėkmingai išlaikė išbandymus, susijusius su Rusijos sankcijomis ir jos ekonomikos lėtėjimu – BVP augimas trečiąjį šių metų ketvirtį jau paspartėjo ir dar labiau įsibėgės kitais metais. „Swedbank“ prognozuoja, kad kitais metais BVP augimas sieks 3,3 procento, o daugiausiai įtakos tam turės ir toliau sparčiai augantis gyventojų vartojimas. Tačiau išorinė aplinka išlieka įtempta, ir kai kurie rodikliai signalizuoja apie išsikvepiantį Lietuvos konkurencingumą.
Niūrios prognozės: sritis, kurioje šiemet Lietuva nusileis estams ir latviams
Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB), dar kartą sumažino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę ir mano, kad Lietuvos ūkio plėtra bus lėčiausia Baltijos šalyse. Naujausiais EPRB duomenimis, Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 1,7 proc., o 2016 metais - 3 procentus. Latvijai prognozuojama atitinkamai 2,3 proc. ir 3,1 proc., o Estijai - 2 proc. ir 2,8 proc. ekonomikos plėtra.
BVP augimas vilčių nepateisino
Viltis, jog Lietuvos ūkis pagaliau grįžta į spartesnio augimo vėžes, teks atidėti bent jau iki 2016 metų pavasario. Trečiąjį ketvirtį realaus Lietuvos ekonomikos augimas išliko santūrus ir siekė 1,8 proc. Palyginti su pirmojo pusmečio augimo trajektorija, BVP pokytis šiek tiek ūgtelėjo, tačiau lūkesčių dėl spartesnio ekonomikos atsigavimo nepateisino. Kokie veiksniai stūmė Lietuvos BVP į viršų trečiąjį ketvirtį, o kas tempė žemyn?
Atsigavusios investicijos ir vartojimas.
Rokas Grajauskas: kurie Lietuvos ūkio sektoriai nuo Rusijos nukentėjo labiausiai?
Lietuva nuo krizės Rusijoje ir šios šalies paskelbto embargo maisto produktams nukentėjo labiausiai iš visų Baltijos šalių. Nenuostabu, kad didžiausių praradimų, nepaisant naujų rinkų paieškos, patyrė maisto pramonė bei žemės ūkis. Tačiau itin sėkmingai atsilaikė transporto sektorius. Pavykus įsitvirtinti naujai užkariautose rinkose, kitąmet eksportas ir vėl turėtų grįžti į 4-5 proc. augimo zoną.
Pristatyta Artūro Zuoko kadencijos ataskaita
2011–2015 metų laikotarpis Vilniaus miesto gyvenime buvo ypatingas, nes, pasak šios kadencijos valdančiųjų, į Vilnių sugrįžo optimizmas – vilniečiai tapo laimingesni, vėl pradėjo tikėti miestu, kuriame gyvena ir augina vaikus. Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, net 93 proc. sostinės gyventojų patenkinti gyvenimu.
Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota
Tęsiantis neaiškiai geopolitinei situacijai Rytuose ir mažėjant eksportui į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir iš dalies į Ukrainą, ekonomistai sako, kad Lietuvos ūkis šiemet augs ne tiek, kiek prognozuota 2014 metų pabaigoje. Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.
Lietuvos oro uostai: padedame sukurti 2,5 proc. šalies BVP
Tarptautinės oro uostų tarybos (ACI Europe) atlikto tyrimo duomenimis, Lietuvos oro uostai smarkiai prisideda prie šalies ekonomikos vystymosi. Vakar paskelbtame tyrime teigiama, kad Europos oro uostai daro keturias esmines įtakas (direct, indirect, induced, catalytic) šalių ekonomikoms ir taip žymiai padeda kurti valstybių gerovę. Lietuvos oro uostai prie Lietuvos BVP 2013-aisiais prisidėjo 2,5 proc.
Žada prekių pigimą
Smarkiai nukritusios naftos kainos ilgainiui sumažins prekių kainą, prognozuoja Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas. „Naftos kainos kritimas neabejotinai skatins patį vartojimą, nes pas žmones lieka apčiuopiamos pinigų sumos kišenėse ir tos sumos greičiausiai nueis vartojimui, nes žmonės to netraktuoja kaip tam tikros sutaupytos pinigų sumos. Pats naftos kainos kritimas ilgainiui turės mažinti pačių prekių kainą.
2015 metais augimas lėtės, tačiau ūkį kels plačiau atveriamos piniginės
Nors 2014 metais 2,9 proc. sieksiantis Lietuvos ūkio augimas turėtų būti didžiausias tarp Baltijos šalių, kitąmet šalies augimo tempai turėtų sulėtėti iki 2,7 proc. – tai Lietuvai leis aplenkti Estiją (2,3 proc.), tačiau sparčiausio augimo titulą Lietuva turės perleisti Latvijai (2,9 proc.). „Danske Bank“ prognozuoja, kad pagrindinis Lietuvos ekonomikos variklis kitais metais bus augsianti vidaus paklausa – panašu, kad vartotojai vis plačiau atveria pinigines.
DNB analitikai: Lietuvos ūkio laukia tvarumo išbandymas kliūčių ruože
Nepaisant Rusijos embargo ir sudėtingos padėties svarbiausiose eksporto rinkose, 2014-aisiais Lietuvos ekonomikos augimas bus vienas sparčiausių tarp Europos Sąjungos šalių. Prognozuojama, kad Lietuvos realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) 2014 metais augs 2,8 proc., kaimyninėse Latvijoje ir Estijoje ūkio plėtra šiemet bus lėtesnė – atitinkamai 2,4 proc. ir 1,7 proc.
N. Mačiulis: Rusijos sankcijos – nemalonios, bet Lietuvos ekonomikos neparklupdys
Kai kurių tarptautinių institucijų vertinimu, viena iš labiausiai Rusijos sankcijų pažeidžiamų Europos Sąjungos valstybių yra Lietuva. Tai ne visai tiesa – dabartinės sankcijos turės vos pastebimą neigiamą poveikį Lietuvos ekonomikai, o labiau nerimauti reikėtų dėl to, kokius ekonominius ginklus Rusija dar gali pademonstruoti ateityje.
SEB analitikai: 2015 metai turėtų būti geresni nei šie, bet ne dėl euro
SEB banko analitikai prognozuoja, kad šiemet Lietuvos BVP išaugs 2,7 proc., o kitąmet -3,8 proc. Vidutinis darbo užmokestis 2014 m. padidės 4,5 proc., 2015 m. – 6,5 proc.
Ekonomistas N. Mačiulis: lietuviai gyvena geriau nei portugalai
Atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, pernai dar labiau atitrūko nuo Estijos. Tačiau šis rodiklis daugumai gyventojų neatrodo svarbus ir įdomus. Matuojant pragyvenimo kokybę, įdomiau palyginti faktines individualaus vartojimo išlaidas. Pagal šį rodiklį Lietuva ES kontekste atrodo dar geriau – ji jau lenkia ne tik visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, bet ir kai kurias euro zonos senbuves.
N. Mačiulis: lietuviai gyvena geriau nei portugalai
Atsižvelgus į kainų skirtumus, Lietuvos BVP, tenkantis vienam gyventojui, pernai dar labiau atitrūko nuo Estijos. Tačiau šis rodiklis daugumai gyventojų neatrodo svarbus ir įdomus. Matuojant pragyvenimo kokybę, įdomiau palyginti faktines individualaus vartojimo išlaidas. Pagal šį rodiklį Lietuva ES kontekste atrodo dar geriau – ji jau lenkia ne tik visas Vidurio ir Rytų Europos valstybes, bet ir kai kurias euro zonos senbuves.
Ar daug yra 1 000 000 000 litų?
Kai kalba eina apie ekonomiką, dažnas iš mūsų, sekdami šalies naujienas žiniasklaidoje, aptinkame sumas – 1 milijonas litų, 1 milijardas litų, BVP augimas, siekiantis 3 proc.
Šiemet prognozuojamos kainų ir atlyginimų lenktynės
Prognozuojama, kad 2014-aisiais Lietuvos BVP augs 3,5 proc. ir tai leis būti tretiems tarp sparčiausiai augančių ekonomikų Europoje. „Eurostat“ duomenimis, Europa 2014 m. turėtų pasiekti 1,6 proc. augimą, o Baltijos šalys ir toliau išliks lyderės. Šiais metais nedarbo lygis turėtų mažėti daugiau nei 1 proc. – iki 10,6 proc., tačiau problema išliks opi. „Nors nedarbas šiek tiek sumažės, darbo rinkoje problemų bus.
Kada nedarbo lygis Lietuvoje sumažės iki 5 procentų?
Pernai Lietuvoje nedarbo lygis sumažėjo iki 11,8 proc. ir buvo mažesnis nei euro zonoje, kur net 12,1 proc. darbo jėgos negalėjo susirasti darbo. Progresas akivaizdus – dar prieš trejus metus nedarbas Lietuvoje siekė apie 18 proc. Tačiau tolimesnio proveržio kuriant darbo vietas ir mažinant nedarbą šalyje bus nedaug. Užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad dėl technologinio proveržio ir kompiuterizacijos, darbo vietų mažės ne tik pramonės, bet ir daugelyje paslaugų sektorių.
BVP sudaro prielaidas laukti investicijų augimo
Šiandien paskelbti Lietuvos BVP augimo rodikliai patvirtino, kad netikėtai lėtesnis III metų ketvirčio augimas buvo labiau išimtis nei taisyklė. Kaip ir buvo laukta, praėjusių metų IV ketvirtį Lietuvos ekonomika augo 3,5 proc., palyginus su tuo pačiu ankstesnių metų ketvirčiu, ir 1,2 proc., palyginus su ankstesniu ketvirčiu. Metinis 2013 m. BVP augimas, pašalinus sezoniškumą, sudarė 3,4 proc.
BVP augo sparčiau nei tikėtasi
2013 m šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), įvertintas pagal turimus statistinius duomenis ir ekonometrinius modelius, siekė 119 305 mln. litų to meto kainomis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2012 m., realus BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sudarė 3,4 procento (nepašalinus darbo dienų skaičiaus įtakos, BVP padidėjo 3,2 proc.). 2013 m ketvirtąjį ketvirtį šalies BVP siekė 30 421 mln. litų to meto kainomis.
V. Uspaskichas: tiems, kurie nežino, kas valdė Lietuvą 23 metus, bet vis mini mano vardą
Nors esu pasitraukęs iš visų politinių postų ir turiu mažai poveikio politiniams sprendimams (sąžiningai pasakius, šiuo metu ir pats noriu mažiau dalyvauti politikoje — priežasčių tam yra ir jūs jas surasite šitame straipsnyje), tačiau mano vardas vis dar yra linksniuojamas viešojoje erdvėje. Ir, kaip anksčiau, vis dar esu kaltinamas vos ne dėl visų Lietuvos bėdų, kurios atsitiko mūsų šalyje per pastaruosius dvidešimt trejus metus.
Kas apgavo tuos, kurie Lietuvos žemę ginti norėjo?
Gerus tris mėnesius stebėjau visą procesą, kaip buvo renkami parašai referendumui, kaip vis labiau plėtėsi parašus renkančiųjų sąrašas, kaip keitėsi jų retorika, nuo grasinimų, jog „užsieniečio įsigyta žemė taps užsienio valstybės teritorija“, ar kad „žemes išpirks kinai“, iki graudžių emocinių pamfletų, kaip „prarasime žemelę, už kurią protėviai kovojo“. Visą savo aktyvios veiklos laiką skyriau jaunimo pilietiškumo ugdymui ir kovai už konstitucines laisves, Lietuvos suverenumą, valstybės intere...
Kitais metais Lietuvos ekonomika grįš į prieš krizę buvusį lygį
Gana vangaus Europos šalių ekonomikos atsigavimo fone Lietuva 2014 metais turėtų pasiekti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir pagal šį rodiklį būti tarp Europos lyderių, o šalies ekonomika turėtų grįžti į tą patį realaus BVP lygį, kuris buvo prieš pasaulio finansų rinkas sukrėtusią krizę, prognozuoja gyvybės draudimo ir pensijų fondų bendrovės „Aviva Lietuva“ ekspertai. Anot „Aviva Lietuva“ vyriausiojo investicijų valdytojo dr.
Lietuvos BVP augimas – antras visoje ES
Edvardas Špokas, LRT radijas, LRT.lt Lietuvos ekonomika, palyginti šių metu antrąjį ketvirtį su praėjusiųjų metų, augo daugiau nei keturiais procentais. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvos augimas – antras visoje Europos Sąjungoje, po Latvijos. „Eurostat“ duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su praėjusiais metais, euro zonos ekonomika traukėsi daugiau nei puse procento. Tačiau Europos Sąjungos bendrasis vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį augo trimis dešimtosiomis procento.
Analitikai: sparčiai augančio BVP tempų išlaikyti nepavyks
Lietuvos bendrasis vidaus produktas pirmąjį šių metų pusmetį augo sparčiau, nei buvo prognozuota – 4,2 procento. Tačiau, analitikų nuomone, tokius augimo tempus vargu ar pavyks išlaikyti antrąjį pusmetį. Koją stabiliam Lietuvos ekonomikos augimui gali pakišti blogėjanti padėtis užsienio rinkose, pirmiausia Rusijoje. Gavę statistikų duomenis, analitikai konstatuoja – Lietuvos ekonomika yra sveika, auga stabiliai, viršydama visas oficialiųjų institucijų prognozes.
Karštis veja į parduotuves
Šių metų birželis buvo kur kas šiltesnis nei praėjusių ir neįprastu karščiu pakoregavo vartotojų pirkimo įpročius. Prekybininkai skaičiuoja, kad lyginant abiejų mėnesių duomenis, ventiliatorių pardavimas išaugo daugiau nei du kartus, vandens ir kitų gaiviųjų gėrimų – maždaug penktadaliu, ledų – per 30 procentų. „Prekių paklausa tiesiogiai priklauso nuo oro sąlygų.
SEB banko analitikai: sėkminga mokesčių pertvarka pagyvintų vidaus rinką
SEB banko analitikai, pristatydami naujausią leidinio „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“ numerį, atkreipė dėmesį, kad neapibrėžtumas dėl būsimos mokesčių politikos krypties jau gerą pusmetį stabdė ne tik įmonių investicijas, bet ir namų ūkių vartojimo sprendimus. Pasak jų, sėkmingai pertvarkius mokesčių sistemą, tai galėtų ne tik padėti teisingiau paskirstyti nacionalines pajamas, bet ir duotų postūmį vidaus rinkos plėtrai. SEB banko prezidento patarėjo soc. mokslų dr.
LB ekonomistai apie euro įsivedimo perspektyvas: infliacijos rodiklį atitinkame ,,tik tik“
Anksčiau išskirtinai sparčiai augęs eksportas mažės, todėl Lietuvos ūkio plėtra labiau priklausys nuo vidaus paklausos. Tačiau Lietuvos banko (LB) specialistai, ketvirtadienį pristatę Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir makroekonomines prognozes, atkreipia dėmesį, kad labai abejotina, ar vidaus paklausa artimiausiu metu didės taip ženkliai, jog galėtų amortizuoti eksporto tempų sulėtėjimą.
R.Dargis: norėdama sustabdyti emigraciją, valstybė turėjo atlikti namų darbus
Įmonės ,,Eika“ generalinis direktorius Robertas Dargis mano, kad jaunų žmonių ir darbo jėgos Lietuvoje gali mažėti greičiau, negu prognozuoja ekspertai. Kita vertus, dirbančių žmonių Lietuvoje reikia dabar. ,,Jokia virtuali Lietuva nepapildo ,,Sodros“ kasos, ir ji kasmet vis gilyn eina į duobę“, - sakė jis, kalbėdamas Seime penktadienį surengtoje konferencijoje ,,Sugrąžinkime talentus Lietuvai.
Lietuvos ekonomika – stabilaus augimo vėžėse
Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2013 m. ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2012 m. laikotarpiu, realus Lietuvos BVP padidėjo 3,4 proc. Praėjusių metų BVP plėtros įvertis pagerintas nuo 3,6 proc. iki 3,7 proc. Nepaisant ne itin palankios tarptautinės aplinkos, šalies ekonomikos plėtra išlaiko pagreitį – jau 2,5 metų ūkis rieda pakankamai veržlaus augimo vėžėmis.
Verslo lyderiai įžvelgia spartėjančios Lietuvos ekonomikos ženklus
Lietuvos įmonių vadovai su optimizmu žvelgia į šiuos metus ir prognozuoja, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet augs sparčiau nei pernai, o pagrindinis ūkio variklis bus pramonė. Šiemet daugiau verslininkų planuoja didinti darbuotojų skaičių bei atlyginimus.
PVM lengvata – nauda gyventojams, mėsininkams ir prekybininkams, bet našta biudžetui
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) atlikta analizė parodė, jog šviežiai ir šaldytai mėsai sumažinus PVM nuo 21 iki 5 proc., šalyje padidėtų vartojimas ir sugrįžtų dalis Lenkijoje apsiperkančių pirkėjų, tačiau šalies biudžetas per 2014 metus netektų nuo 160 mln. iki 180 mln. Lt pajamų. Įvertinusi visas aplinkybes, LPĮA susilaiko nuo besąlygiškos paramos PVM lengvatos mažinimui, tačiau ir toliau pabrėžia tiesioginę lengvatos naudą gyventojams.
Verslininkas: kas Lietuvoje vykdo lošimų reguliavimą – kompetentingi specialistai ar žiniasklaida?
Julijana Chazlauskytė "Tete-a-tete" kazino vadovas Samoilas Kacas džiaugiasi, kad praėjusiais metais jo vadovaujama bendrovė pirmoji Lietuvos riboto lošimo automatų sektoriuje buvo įvertinta tarptautiniu vadybos kokybės sertifikatu. Optimizmo suteikia ir atsigaunanti Lietuvos ekonomika – 2012 m. bendrovei pavyko pakartoti iki krizinių 2008-ųjų pasiektus finansinius rezultatus.
Šiemet Baltijos šalims ir toliau prognozuojama ES ekonomikos augimo lyderių dalia
Šiandien Latvija ir Estija paskelbė savo IV ketv. BVP duomenis. Latvijos ekonomikos plėtra metų pabaigoje sulėtėjo tik labai nežymiai – nuo 5,2 iki 5,1 proc., Estijos netgi paspartėjo – nuo 3,5 iki 3,7 proc. Kiek anksčiau skelbti Lietuvos BVP duomenys rodė, kad augimas sulėtėjo nuo 4,4 iki 4,0 proc. Abiejų šalių, šiandien skelbusių statistiką, BVP pokyčiai metų pabaigoje ir vėl viršijo lūkesčius. „Finasta“ prognozavo Latvijos BVP augsiant 4,7 proc., Estijos – 3,4 proc.
Patikslintas BVP – 300 mln. litų didesnis
Patikslintas Lietuvos trečiojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) įverčio metinis augimas išliko toks pat ir siekė 4,4 procento. Patikslintais duomenimis, trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis sudarė 30,076 mlrd. litų. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu – 10,3 procento. Anksčiau skelbtas trečiojo ketvirčio BVP įvertis siekė 29,734 mlrd. litų, o jo augimas, palyginti su atitinkamu praėjusių metų ketvirčiu – 4,4 procento.
Į premjerus siūlomas A. Butkevičius eurą Lietuvoje mato 2015 metais
Lietuva eurą įsivesti galėtų 2015 metais, pirmadienį pareiškė kandidatas į Premjerus, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius.
„Manau, kad pagal visus makro-, fiskalinės politikos rodiklius, Lietuva realiausiai galėtų eurą įsivesti 2015 metais“, - po susitikimo pirmadienį su Prezidente žurnalistams sakė jis.
S. Jakeliūnas: Vyriausybė nemato nei emigracijos, nei nedarbo
„Pasigedau konkretumo kalbant apie uždavinius ir prioritetus, kurie buvo suformuluoti Vyriausybės pačiai sau, ir kokie tikslai jai buvo keliami praėjusiais metais“, – Balsas.lt sakė kredito unijos „Vilniaus taupomoji kasa“ analitikas Stasys Jakeliūnas.
Dalindamasis mintimis apie Seime antradienį pristatytą 15-osios Vyriausybės ataskaitą, jis sakė pasigedęs ir gilesnės ekonomikos analizės.
Valstybę išlaiko vargšai
Panorėjus galima sumažinti kainas ir net pakelti atlyginimus, tačiau politikai nesiryžta to padaryti.
Ekonomistai sutaria dėl vieno – Lietuvą išlaiko skurdžiausio ir vidutinio socialinių sluoksnių atstovai. Prispaudus verslininkus didesniais mokesčiais, jie bankrutuos ir „prigamins“ bedarbių arba susipakuos ryšuliukus ir pasitrauks į patogesnes šalis: vieni – į Rytus, o kiti – į Vakarus.
Finansų ministrė prognozuoja 8 proc. biudžeto deficitą
Finansų ministrė Ingrida Šimonytė prognozuoja, jog šių metų Lietuvos biudžeto deficitas bus ne, kaip teigta anksčiau, 9,5 proc., o apie 8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), rašo naujienų agentūra ELTA.
Pasak ministrės, šalies biudžeto deficito prognozės atrodo panašiai, kaip vertinta metų pradžioje. Tai esą lėmė sumažintos viešojo sektoriaus išlaidos bei tai, kad pajamų planas vykdomas geriau negu planuota.