Statistikų teigimu, pernai didelę įtaką BVP augimui turėjo pramonės, didmeninės ir mažmeninės prekybos bei variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių sukurta pridėtinė vertė, tačiau statybos ir žemės ūkio sektoriai vystėsi lėčiau.
„Galima pastebėti, kad BVP pokyčiams viena iš didžiausių teigiamų 2013-2014 metais turėjo statybų sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė, tačiau 2015 metais statybų sektoriaus vertė gerokai sumenko“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė Statistikos departamento vadovė Vilija Lapėnienė.
Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2014 metų laikotarpiu, Lietuvos BVP pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką padidėjo 2,1 proc. iki 9,552 mlrd. eurų. Pirmąjį ir antrąjį praėjusių metų ketvirtį šalies ekonomika augo po 1,4 proc., o trečiąjį ketvirtį - 1,8 procento.
Anot statistikų, palyginti su 2015 metų pirmais trimis ketvirčiais, ketvirtąjį ketvirtį BVP augimo tempas padidėjo dėl geresnių didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto, transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, apdirbamosios gamybos, finansinės ir draudimo įmonių veiklos rezultatų.
Ketvirtąjį praėjusių metų ketvirtį, palyginti su tuo su trečiuoju ketvirčiu, Lietuvos BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, ūgtelėjo 0,5 procento.
Statistikos departamentas taip pat patikslino trečiojo 2015 metų ketvirčio BVP įvertį. Patikslintais duomenimis, trečiąjį ketvirtį BVP to meto kainomis siekė 10,072 mlrd. eurų ir, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo 1,8 proc. didesnis nei 2014 metų liepos-rugsėjo mėnesiais (anksčiau skelbtas 1,7 proc. ekonomikos augimas).
BVP augimo priežastis ir 2016 - 2017 metų prognozes komentuoja „Danske Bank“ vyriausiasis Baltijos šalių ekonomistas Rokas Grajauskas.
Įvyko stebuklas
O galėjo būti gerokai blogiau. Rusijai paskelbus embargą 2014 m. rugpjūtį buvo skaičiuojama, kad Lietuva gali netekti 4 proc. savo eksporto. Dar panašiai tiek Lietuva galėjo netekti dėl paskui krentančią naftos kainą pasileidusios Rusijos ekonomikos. Sprendžiant iš dar negalutinių duomenų, Lietuvos eksportas praėjusiais metais į Rusiją iš viso traukėsi 35 proc. Reta valstybė, ypač tokio ekonominio atvirumo kaip Lietuva, išvengia nuosmukio, kai eksportas į pagrindinį prekybos partnerį mažėja daugiau kaip 30 proc. Lietuvos prekių ir paslaugų eksportas praėjusiais metais ne tik nesmuko - stebėtas nežymus augimas. Net ir atmetus paslaugas matome, kad eksportas traukėsi vos keliomis dešimtosiomis procento.
Tokį sėkmingą perbalansavimą iš dalies nulėmė reikšmingai išaugusi paklausa lietuviškiems naftos produktams, taip pat ir sėkmingas Lietuvos verslininkų prisitaikymas prie situacijos Rusijoje ir eksporto srautų nukreipimas kitomis kryptimis. Itin sėkmingai prie situacijos prisitaikė mėsos gamintojai, kurių eksportas praėjusiais metais sugebėjo augti nepaisant visiškai stojusio eksporto į Rusiją, kuri prieš nuosmukį sudarė 20-30 proc. visų pardavimų. Stebėtinai gerai prie situacijos prisitaikė ir transporto sektorius, kurio pajamos traukėsi labai nežymiai, o pelnas net augo, taip pat vietiniai vaisių ir daržovių augintojai. Atmetus du veiksnius – naftos produktus ir Rusiją – Lietuvos eksportas praėjusiais metais augo net 8,5 proc. Tai suteikia optimizmo žiūrint į 2016 metus.
Vidaus paklausa – visu greičiu pirmyn
Jei kalbėdami apie išorės paklausą džiaugiamės, kad pavyko išvengti blogiausio, tai vidaus rinkoje dinamiškumo tiek, kad garas veržiasi pro kraštus. Paskatinti augančio užimtumo, net 5 proc. augusių atlyginimų bei atpigusių degalų, dujų, šildymo ir elektros kainų, vartotojai Lietuvoje skubėjo leisti viską, ką papildomai uždirbo. Vartojimas praėjusiais metais augo tiek pat, kiek ir atlyginimai, t.y. 5 proc., ir tai buvo greičiausias vartojimo plėtros tempas nuo 2008-2009 m. krizės.
Labai spartų tempą demonstravo ir investicijų augimas, kuris sudarė beveik 10 proc., ir kurį į priekį varė gerėjantys įmonių lūkesčiai, elektros jungtys į Švediją ir Lenkiją bei piką praėjusiais metais pasiekusi daugiabučių renovacijos programa.
Ko laukti 2016 m.?
Šie metai jau bus kiek kitokie nei praėjusieji. Atlyginimų augimas bus dar spartesnis nei 2015 m. ir turėtų priartėti prie 6 proc. Tačiau dalį šio atlyginimo „suvalgys“ aukštesnė infliacija, kuri turėtų siekti 1,1 proc. vietoje neigiamos, -0,7 proc. siekusios infliacijos 2015 m. Nepaisant to, vartojimas išliks pagrindiniu ūkio varikliu ir augs 4,5 proc.
Investicijų bumo šiais metais jau tikėtis nereikėtų. Dėl finansinių laikotarpių persidengimo šiais metais ženkliai trauksis ES paramos mastai, todėl mažės ir investicinių projektų. Daugiabučių renovacija taip pat turėtų vykti mažesnėmis apsukomis, nebent Aplinkos ministerija atrastų naujų šios programos finansavimo šaltinių. Pagrindiniu investicijų varikliu ir toliau išliks įmonių investicijos, tačiau bendras investicijų augimo tempas turėtų sumažėti iki 2,1 proc.
Pagrindiniu nežinomuoju išlieka naftos kaina bei nuo jos priklausomos Rusijos ekonomikos sveikata. Naftos kainai išsilaikius dabartiniame žemame lygyje, Rusijos ir vėl lauktų gili recesija. Tai mūsų eksportą į Rusiją sumažintų papildomais 20 proc. Laikantis bazinio scenarijaus, t.y. kad naftos kaina pamažu atsistatys ir judės link 50 USD/bbl, nuosmukis Rusijoje šiais metais būtų labai nedidelis. Tokiu atveju ir Lietuvos eksportas į Rusiją trauktųsi labai nežymiai.
„Danske Bank“ vertinimu Lietuvos ekonomika 2016 m. turėtų augti 2,8 proc., o 2017 m. augimas turėtų paspartėti iki 3,3 proc.
