Anksčiau išskirtinai sparčiai augęs eksportas mažės, todėl Lietuvos ūkio plėtra labiau priklausys nuo vidaus paklausos. Tačiau Lietuvos banko (LB) specialistai, ketvirtadienį pristatę Lietuvos ekonomikos apžvalgą ir makroekonomines prognozes, atkreipia dėmesį, kad labai abejotina, ar vidaus paklausa artimiausiu metu didės taip ženkliai, jog galėtų amortizuoti eksporto tempų sulėtėjimą. LB Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko, kalbėdama apie šių ir kitų metų Lietuvos ekonomikos perspektyvas sakė, kad gerų žinių yra, tačiau blogų daugiau.
Investicijas stabdo per menka paklausa
,,2012 metais eksporto augimas buvo didesnis negu tikėtasi ir šiek tiek mažėjo infliacija. Tačiau ūkio plėtrą vis dar lemiantys veiksniai ilgai nesitęs“, - sakė ji, aiškindama, kad 2012 metais eksporto augimą lėmė ne tik pramonės įmonių eksportas, bet ir geras derlius žemės ūkyje. Tačiau šiais ir kitais metais Lietuvos BVP augimą lems vidaus vartojimas. R.Rodzko teigimu, mūsų kaimynių Latvijos ir Estijos ekonomikos prognozės gana palankios, tačiau pavojus Baltijos šalims kyla iš Rusijos. ,,Rusija yra ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių pagrindinė eksporto partnerė, todėl situacija šioje šalyje turės įtakos paklausos eksportui mažėjimo“, – sakė ji. LB ekspertai prognozuoja, kad 2013-2014 metais eksporto augimas bus mažesnis negu 6 proc., BVP augimas prognozuojamas 2,8 proc. arba 0,3 proc. mažesnis negu pernai. 2014 metais BVP augimas turėtų šiek tiek spartėti ir gali siekti apie 3, 5 proc.
Kalbėdama apie padėtį Lietuvoje R.Rodzko sakė, kad įmonės svarbiausiu plėtrą ribojančiu veiksniu laiko nepakankamą paklausą. ,,Tai neigiamai veikia tiek investicijas, tiek samdos planus, tiek kitus sprendimus“, - sakė ji ir pridūrė, jog tai, kad verslo investicijos neauga, kelia susirūpinimą. LB analitikai teigia, kad bendrą investicijų nuosmukį lėmė ir mažesnės valstybės investicijos, vis dėlto vidaus paklausa, apimanti vartojimą ir investicijas, bus svarbus realaus BVP augimo veiksnys.
Infliacijos kriterijų atitinkame ,,tik tik“
LB ekonomistai pabrėžia, kad bendra šių metų tendencija - darbo užmokestis auga šiek tiek daugiau negu infliacija. Tačiau darbo užmokesčio pokyčius šiemet labiausiai nulėmė vienkartinis veiksnys – padidinta MMA. LB ekonomistai taip pat pabrėžia, kad užimtumo, kuris pernai augo beveik 2 proc., augimas nemaža dalimi buvo nulemtas aktyvios veiklos žemės ūkyje dėl gero derliaus. Tačiau taip būna ne kasmet, todėl LB specialistai prognozuoja, kad šiemet ir kitais metais užimtumo augimas bus šiek tiek mažesnis, negu pernai.
Analizuodami Lietuvos ekonomikos perspektyvas, LB specialistai ženkliai sumažino prognozuojamos infliacijos lygį. skaičiuojama, kad ji šiemet sieks apie 2 proc. ir nedaug atsiliks nuo atlyginimo augimo. Anot R. Rodzko, vidutinė metinė infliacija, kuri pernai buvo 2,7 proc., mažėja dėl mažėjančių naftos, degalų, maisto produktų kainų. Didžiausios įtakos jai turi situacija ne Lietuvoje, bet pasaulinėje rinkoje.
,,Vidaus paklausos nulemta infliacija yra gana stabili – ji mažėja ne dėl Lietuvoje vykstančių reiškinių. Tai sėkmės rezultatas dėl sutampančių aplinkybių, o ne Lietuvoje vykstančių procesų pasekmė. Šiemet infliacija bus apie 2, o kitais metais apie 2,4 proc.“, – prognozuoja R. Rodzko. LB ekonomistai teigia, kad nepaisant ne taip sparčiai kylančių kainų ir padidinto MMA, vartojimą vidaus rinkoje slopins ne taip sparčiai augantis gyventojų užimtumas. ,,Nereikia tikėtis, kad darbo rinkoje padėtis ženkliai imtų gerėti jau artimiausiu metu – vidutinis metinis nedarbo lygis šiemet turėtų siekti apie 11,6 proc., o kitais metais apie 10,1 proc.”, - teigia R. Rodzko. Kalbėdama apie Lietuvos perspektyvas įsivesti eurą, ji sakė, kad infliacijos kriterijų mes atitinkame ,,tik tik”. ,,Manome, kad 2014 pavasarį, kai bus vertinamas Lietuvos atitikimas Konvergencijos kriterijams, mes jį vykdysime”, – teigia R. Rodzko.
