liberalų sąjūdis

 Dėl šiurkščių Seimo rinkimų kampanijos pažeidimų pusmečio dotacijos netekęs Liberalų sąjūdis derasi su banku dėl 530 tūkst. eurų skolos grąžinimo sąlygų pakeitimo. „Visi suprantame – pinigų dalies negavome, tai atsargiai reikia su banku susiderinti. Bankas palankiai žiūri į tokio perderinimo galimybę, šiandien eisiu kalbėtis. (...) Mes esame pasirengę peržiūrėti grąžinimo grafiką nekeičiant galutinės sumos ir galutinės datos kitais metais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) antradienį pasisakys dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) šiurkščiu rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimu pripažintų mokymų Liberalų sąjūdžio nariams. Liberalų sąjūdis teismui apskundė prieš porą savaičių VRK priimtą sprendimą šiurkščiu finansavimo įstatymo pažeidimu pripažinti buvusio partijos nario Šarūno Gustainio įsteigto Taikomosios politikos instituto surengtus mokymus. VRK šiuos per 45 tūkst.

Liberalų sąjūdis dėl šiurkštaus finansavimo įstatymo pažeidimo praranda pusmečio dotaciją – maždaug 395 tūkst. eurų, ketvirtadienį nusprendė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). VRK sprendimo projekte siūlyta liberalams dotaciją atimti metams, tačiau komisijos nariai pasiūlė sušvelninti sankciją iki pusės metų. Šiam siūlymui pritarta „už“ balsavus dvylikai komisijos narių, „prieš“ balsuojančių nebuvo, liberalų atstovas pagal įstatymą susilaikė.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) Liberalų sąjūdžiui dėl šiurkščių pažeidimų svarsto dotacijos nemokėti vienus metus. Liberalų šio pusmečio dalis turėjo siekti apie 395 tūkst. eurų, ši suma grįžtų į biudžetą. Komisija sprendimą numato priimti vėliau ketvirtadienį, kai skirstys antrojo pusmečio dotacijas.

Su valstiečiais į Seimą išrinkta parlamentarė Dovilė Šakalienė paliko liberalų gretas ir padėjo baigti formuoti opozicinę Socialdemokratų frakciją Seime. Nors pati Seimo narė tikina taip pasielgusi, nes sutapo jos ir socdemų idėjos, politologai mano – toks šokinėjimas rodo politinės ideologijos trūkumą. Lietuvos socialdemokratų partijos tarybos sprendimą vykdę ir iš valdančiosios koalicijos pasitraukę parlamentarai iki šiol negalėjo suformuoti frakcijos Seime, nes vienijo tik šešis narius.

Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimus planuojama surengti 2018 metų vasario arba kovo mėnesį, o partijos suvažiavimas dėl 2019-ųjų pradžioje vyksiančių savivaldos rinkimų gali būti sušauktas kitų metų balandžio mėnesį. Tokius pasiūlymus trečiadienį apsvarstė Liberalų sąjūdžio valdyba, žurnalistams pranešė partijos pirmininkas ir Vilniaus savivaldybės vadovas Remigijus Šimašius.

 Liberalų sąjūdžio vadovai, partijai sulaukus oficialių teisėsaugos įtarimų, pirmiausia turėtų atsiprašyti visų rinkėjų ir turėtų trauktis iš visų Seime užimamų pareigų, sako valdančiųjų „valstiečių“ vadovas Ramūnas Karbauskis. „Aš suprantu, kad partijos eiliniai žmonės tikrai nieko nežinojo.

 Prekyba poveikiu, kyšininkavimu ir neteisėtu praturtėjimu kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas eskparlamentaras Eligijus Masiulis prasilenkiančiais su realybe vadina teisėsaugos įtarimus Liberalų sąjūdžiui. E.Masiulis patvirtino, kad teisėsauga ir jam patikslino įtarimus, tačiau atsisakė konkrečiau nurodyti, kaip jie šiuo metu skamba. „Tiek, kiek aš susipažinęs su pareikštais įtarimais partijai, galiu pasakyti labai aiškiai, kad šitie įtarimai prasilenkia su realybe.

 Tolesnis Socialdemokratų darbas su įtarimų korupcijos byloje sulaukusiu Liberalų sąjūdžiu Vilniaus savivaldybėje priklausys nuo to, kaip liberalai vertina savo situaciją, sako socialdemokratų lyderis, Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas.

Praėjus beveik pusantrų metų po to, kai tuometiniam Lietuvos liberalų sąjūdžio lyderiui Eligijui Masiuliui pateikti įtarimai neteisėtu praturtėjimu, teisėsauga išreiškė įtarimus ir pačiam Liberalų sąjūdžiui. Įtarimai pateikti ir Darbo partijai. Kol politologai spėlioja, kaip liberalus paveiks toks smūgis, teisininkai paaiškina, kas gali grėsti partijoms.

 Penktadienį teisėsaugos pateikti įtarimai Darbo partijai ir Liberalų sąjūdžiui turbūt yra pastarojo politinio judėjimo pabaiga, mano Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. „Tai yra dar vienas politinis žemės drebėjimas mūsų vargšėj Lietuvėlėj.

Vienoje stambiausių politinės korupcijos bylų teisėsauga reiškia įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai. Apie penktadienį reiškiamus įtarimus BNS patvirtino esantys informuoti Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas ir laikinasis Darbo partijos pirmininkas Šarūnas Birutis.

 Liberalų sąjūdis kandidatu į Marijampolės merus iškėlė miesto verslininką 33 metų Saulių Skinkį. Kaip BNS sakė Liberalų sąjūdžio atstovas spaudai Martynas Čerkauskas, S.Skinkio kandidatūrą partijos taryba patvirtino savaitgalį. Iš pradžių liberalai planavo, kad kandidatą į merus rinks visi marijampoliečiai, tačiau, pasak M.Čerkausko, iš dviejų planavusių šiuose rinkimuose dalyvauti kandidatų vienas apsisprendė mero posto nesiekti, todėl kandidatu patvirtintas S.Skinkys.

Praėjusių metų gegužės 12 diena buvo lemtinga ne tik Liberalų sąjūdžiui, bet ir visai partinei sistemai. Būtent tą dieną Specialiųjų tyrimų tarnyba atliko kratas buvusio liberalų lyderio Eligijaus Masiulio namuose. Po kurio sekė įtarimai ėmus kyšį, pasitraukimas iš partijos ir politinio gyvenimo. Praėjus lygiai metams, paklausėme politologų, kaip jie vertina praėjusius metus Liberalų sąjūdžiui.

Kreipdamasis į Seimą dėl Liberalų sąjūdžio atstovo Gintaro Steponavičiaus neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis tvirtino, jog parlamentaras su koncerno „MG Baltic“ atstovu Raimondu Kurlianskiu tarėsi dėl neteisėto partijos finansavimo, o balsuodamas dėl koncernui palankių teisės aktų pažemino Seimo autoritetą ir diskreditavo Seimo nario vardą.

Prokurorai ketvirtadienį paskelbė įtariantys, kad koncernas „MG Baltic“ neteisėtai rėmė Liberalų sąjūdį ir paprašė Seimo panaikinti partijoje narystę suspendavusio parlamentaro Gintaro Steponavičiaus neliečiamybę. BNS paklausė politologų, kas po šių įvykių laukia Liberalų sąjūdžio. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Mažvydas Jastramskis: „Aš manau, kad vienokių ar kitokių įtampų partijos viduje tikrai atsiras.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis prognozuoja, kad teisėsaugos pareigūnai pareikš įtarimus opoziciniam Liberalų sąjūdžiui kaip juridiniam asmeniui. „Pagal tą informaciją, bent jau, kas viešai yra prieinama, tikėtina, kad turėtų būti žengtas ir tas kitas žingsnis. Jeigu reiškiamos pretenzijos, kad partija galėjo būti neteisėtai finansuojama, tai, matyt, turėtų būti pareikštas įtarimas ir partijai kaip juridiniam asmeniui“, - žurnalistams ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.

Dėl korupcijos skandalo politiką palikęs buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis klaida vadina, kad paskolą iš verslininko Raimondo Kurlianskio ėmė grynaisiais pinigais. „Mano klaidos labai aiškios. Jas jau tikrai išanalizavau. Pirmiausia, kylant politinei partijai, matant, jog ji gali pretenduoti į vieną didžiausių politinių parlamentinių partijų, akivaizdu, kad neturėjau turėti kokių nors sandorių grynaisiais pinigais, skolintis.

Buvusi Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narė Julija Mackevič traukiasi į Liberalų sąjūdžio. Ji buvo partijos valdybos narė, kandidatė į Seimą, tačiau į parlamentą nepateko. 30-metė J.Mackevič BNS sakė, kad iš partijos traukiasi, nes partiškumas trukdo visuomeninei veiklai. „Aš prieš ateidama į partiją buvau visuomenininkė ir aktyviai veikiau Pietryčių Lietuvoje, ypač savo rajone, Šalčininkuose. Man šioje politinėje sistemoje, esamuose procesuose patogiau būti nevyriausybininke.

Anykščių rajono savivaldybės valdančiojoje koalicijoje laukia permainos – iš jos traukiasi Liberalų sąjūdis. Šios partijos iškeltas savivaldybės meras ieško, kaip suburti naują valdančiąją daugumą. „Dalis liberalų nusprendė, kad traukiasi (į opoziciją). Pareiškimus parašę yra administracijos direktorė, pavaduotojas ir vienas patarėjas. Tai yra pusė komandos, žmonės, kurie yra deleguoti Liberalų sąjūdžio pagal koalicijos sutartį“, – BNS sakė Anykščių meras Kęstutis Tubis.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis socialinėje erdvėje pažadėjo, kad jeigu situacija su galimais koalicijos partneriais nesikeis, dirbs iš opozicijos. „Ultimatumai niekam nėra malonūs. Keliami jie dažniau priešams, o ne partneriams. Bet net ne jie svarbiausia. Žinutės iš Valstiečių stovyklos visiškai prieštaringos. Panašu, kad tikrosios Valstiečių- Žaliųjų pozicijos dar nėra sudėliotos, arba jų net neįmanoma sudėlioti, dėl per daug skirtingų požiūrių partijos viduje.

TV3 studijoje lankėsi Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis. Su juo buvo kalbama apie pirmą, antrą turą, kas buvo ir dar kas bus. Be to, ar daug nervų ląstelių „suvalgė“ toks ilgas balsų skaičiavimas, kuomet pirmavo „valstiečiai“, o tada, galiausiai, konservatoriai aplenkė juos. Partijos pirmininkas atsleidė, ką prognozuoja, kokius turi sau išsikėlę tikslus ir kiek nori mandatų laimėti po antro turo.

Aštuonis mandatus daugiamandatėje apygardoje jau iškovojęs Liberalų sąjūdis rengiasi deryboms su Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionimis demokratais, sako Lietuvos liberalų sąjūdžio (LLS) sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas. Jis teigia nesitikėjęs tokio palaikymo ir džiaugiasi, jog po partiją sukrėtusio buvusio lyderio Eligijaus Masiulio korupcijos skandalo pavyko mobilizuoti rinkėjus. „Įsivaizduokime, kad tai yra geriau, nei 2012-aisiais, tačiau blogiau, nei galėjome pagalvoti prieš pusę metų.

Iki Seimo rinkimų belikus kelioms dienoms, tampa aišku, kad valdančiąją koaliciją greičiausiai formuos viena iš trijų apklausose lyderiaujančių partijų. Vis dėlto, politologai perspėja, kad dviejų partijų tvirtai daugumai neužteks, tad reikės dairytis trečiojo, tačiau jauniausio brolio paieškos gali tapti tikru galvos skausmu.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) antradienį apklausia Kauno tarybos narį Liberalų sąjūdžio šešėlinį susisiekimo ministrą Rimantą Mikaitį. „R.Mikaitis šiuo metu pas mus apklausiamas“, - BNS patvirtino STT atstovė spaudai Renata Saulytė. STT pareigūnai birželį vienu metu atliko kratas buvusio Kauno mero R.Mikaičio namuose Kaune ir Seimo nario Gintaro Steponavičiaus paramos fondo vadovo Vytauto Toleikio namuose. R.Mikaitis yra viešosios įstaigos Laisvės studijų centras vadovas.

Į korupcijos skandalą patekusio opozicinio Liberalų sąjūdžio vadovai visais įmanomais būdais žmones bando įtikinti, kad Eligijaus Masiulio istorija niekaip nesusijusi su pačia partija. TV3 žinių studijoje apsilankęs parlamentinės frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas tikino, kad pačioje skandalo pradžioje patys ieškojo galimų E. Masiulio ir partijos sąsajų, bet jų esą nerado. Taip pat politikas atskleidė, kokią įtaką vieša E. Masiulio išpažintis turėjo patiems liberalams.

Dalis Lietuvos visuomenės iš politinių partijų nuolat reikalauja ne tik atsinaujinimo, bet ir atsijauninimo. Tuo metu kiti rinkėjai atrėžia, kad Lietuvai turi vadovauti tik patyrę politikai.

Paprastai politinių partijų pirmininkai ne tik vadovauja savo bendražygiams, bet ir veda juos į rinkimus, tapdami partijų veidais politinėse batalijose. Tiesa, Lietuvoje artėjant Seimo rinkimams, pastebima, jog dalies didžiųjų partijų lyderiai politiniam paradui ketina vadovauti iš galinės sėdynės. Politologai įsitikinę, kad partijų lyderiai į rinkimus nesiveržia ir dėl pasikeitusių įstatymų, ir dėl išskaičiavimo.

Beveik keturis mėnesius tylėjęs ir galiausiai viešumoje prabilęs korupciniais nusikaltimais įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, panašu, patyrė fiasko, mat jo versija apie esą gautą paskolą nepatikėjo net buvę politikos bendražygiai, o apžvalgininkams tokis pasiteisinimai sukėlė juoką.

Darbo partija, pasekusi opozicinių politinių jėgų pėdomis, paskelbė savo šešėlinių ministrų kabinetą. Politologai pastebi, kad savo paskelbtomis pavardėmis „darbiečiai“ nenustebino ir opozicinių partijų neperspjovė, o tik prisijungė prie kitų politikų, maustančių rinkėjus savo šešėlinėmis Vyriausybėmis. Nepaisant to, kad Darbo pirmininkas, europarlamentaras Valentinas Mazuronis Seimo rinkimuose nedalyvaus, būtent jam atiteko šešėlinio ministro pirmininko postas.

Liberalų sąjūdžio atstovė Julija Mackevič pranešė atsisakanti Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos narės mandato, motyvuodama dalyvavimu Seimo rinkimuose. „Manau, teisinga tai padaryti dabar – iki rinkimų. Aš kandidatuoju Panerių apygardoje Vilniuje ir galvoju, kad būtų nekorektiška, jeigu likčiau Šalčininkų savivaldybos tarybos nare.

Opozicinis Liberalų sąjūdis prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti Seimo šią savaitę priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Liberalai laikosi pozicijos, kad priimtas konservatyvus įstatymas, kuris neleidžia šaldyti embrionų, neužtikrina šeimoms palankių sąlygų susilaukti vaikų, pranešė frakcija. „Dabartinės redakcijos Pagalbinio apvaisinimo įstatymą galima vertinti kaip nesusipratimą.

Liberalų sąjūdžiui verta atsinaujinti ir generuoti naujas idėjas, sako partijos pirmininkas Remigijus Šimašius, pranešus apie buvusio prezidentės patarėjo Renaldo Vaisbrodo kandidatūrą į liberalų atsakingojo sekretoriaus pareigas. „Dabar Liberalų sąjūdžiui yra toks metas, kai verta ir atsinaujinti, ir vadybinius sugebėjimus į aukštesnį lygmenį pakelti, ir užtikrinti, kad būtų konsolidacija ir naujos idėjos“, – BNS pirmadienį sakė R.Šimašius.

Po buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo skandalo praėjo mėnuo – liberalai sugebėjo susirinkti į partijos suvažiavimą, savo vadovu išsirinko Remigijų Šimašių. Vis dėlto, partijos mėginimus atsigauti po patirto šoko ir per naują sustyguoti savo veiklą trikdo atsinaujinę Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidai.

Antrajame Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimų tare varžysis Vilniaus meras Remigijus Šimašius ir Seimo narys Eugenijus Gentvilas, paaiškėjo šeštadienį suskaičiavus partijos suvažiavimo delegatų balsus. Naujasis liberalų lyderis pirmajame rinkimų ture nebuvo išrinktas, nes nei vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės suvažiavimo dalyvių balsų.

Teisėsaugos akiratyje penktadienį atsidūręs Kauno tarybos narys Liberalų sąjūdžio šešėlinis susisiekimo ministras Rimantas Mikaitis praėjusią savaitę BNS pripažino, jog neseniai buvo susitikęs su „MG Baltic“ viceprezidentu Raimondu Kurlianskiu.

Šeštadienį vyksiančiuose Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose norą dalyvauti iki penktadienio vakaro pareiškė šeši kandidatai, pranešė partija. Partijai vadovauti sieks dabartinis laikinasis liberalų vadovas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius, Seimo nariai Eugenijus Gentvilas, Vitalijus Gailius, Arminas Lydeka, Šalčininkų rajono tarybos narė Julija Mackevič ir Kauno liberalas Sergejus Zverevas.

Tokią išvadą pateikia viešųjų ryšių ekspertas Arijus Katauskas, reaguodamas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininko Gabrieliaus Landsbergio dalijamus patarimus po galimos politinės korupcijos skandalo dar neatsigaunantiems liberalams.

Valdančiosios koalicijos lyderiai neslepia nuostabos dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės kritikos, primenant didžiausią rezonansą visuomenėje turėjusius socdemų, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ skandalus, tačiau tiesiogiai neužsimenant apie buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo istoriją. Ketvirtadienį Seime pristatytame metiniame pranešime šalies vadovė negailestingai čaižė valdančiuosius, primindama didžiausius juos krėtusius korupcijos skandalus.

Panašu, kad Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimai netaps rinkimais „iš vieno žmogaus“. Korupcijos skandalo krečiamos partijos laikinasis vadovas, Vilniaus meras Remigijus Šimašius gali sulaukti ne vieno varžovo, taigi liberalų pirmininko rinkimai gali nepraeiti be intrigos.

Liberalų sąjūdžio vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas sako nepritariantis auditui partijoje, tačiau jos laikinasis lyderis Remigijus Šimašius toliau kartoja, kad auditas vyks. „O mes dabar svarstome, kad gal jo ir nedarysime“, – BNS pareiškė E.Gentvilas. Idėja partijoje vykdyti auditą kilo, kai teisėsauga pradėjo tirti galimą buvusio partijos lyderio Eligijaus Masiulio kyšininkavimą.

Liberalų sąjūdžio Klaipėdos skyrius nusprendė kelti Edmundo Kvederio kandidatūrą Seimo rinkimuose, Marių vienmandatėje apygardoje, kurioje į Seimą anksčiau buvo renkamas korupcija įtariamas buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis. „Vakar vyko visuotinis susirinkimas ir visuotinio susirinkimo metu buvo priimtas toks sprendimas kelti E.Kvederį“, - BNS penktadienį sakė liberalų Klaipėdos skyriaus sekretorė Simona Jucienė.

Po ilgai užsitęsusios tylos prabilo korupcija įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis. „Šią savaitę lankiausi pas prokurorus. Oficialiai paneigiau man pateiktus įtarimus. Apie savo tolimesnius žingsnius informuosiu vėliau. Labai ačiū už žmogišką palaikymą. Linkiu visiems vasariško savaitgalio ir ypatingi linkėjimai džiazuojančiai Klaipėdai!”, – socialinio tinkle „Facebook“ savo paskyroje penktadienį pareiškė E. Masiulis.

Po Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) reidų pas buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį ir Darbo partijos vicepirmininką Vytautą Gapšį galimos politinės korupcijos skandale atsidūrė ne tik šie politikai, bet ir koncernas „MG Baltic“. Šių verslo magnatų meilė partijoms toli gražu nebuvo vien tik taurių kilnojimas ir politikų sveikinimai Seimo rinkimų naktį.

Nepaisant liberalų pastangų gesinti korupcijos skandalo gaisrą, buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio Eligijaus Masiulio galimo kyšininkavimo istorija sudavė milžinišką smūgį partijai – per mėnesį liberalai nugarmėjo į reitingų lentelės apačią.

Opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovu nuo antradienio oficialiai tapo Eugenijus Gentvilas, pranešta per plenarinį posėdį. E.Gentvilas frakcijos vadovu tapo po to, kai iš Liberalų sąjūdžio vadovų bei Seimo pasitraukė įtarimų dėl kyšio ėmimo sulaukęs ankstesnis partijos ir frakcijos vadovas Eligijus Masiulis. Pasitraukus E.Masiuliui, Liberalų sąjūdžio frakcijoje liko 12 narių.

Politologas Mažvydas Jastramskis sako, kad korupcijos tyrime įtarimų šešėlis kritęs ant Darbo partijos nešvelnina Liberalų sąjūdžio krizės. Teisėsauga tiria įtarimus, kad koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis galėjo duoti kyšius. Prieš kelias savaites teisėsauga paskelbė, kad kyšį galėjo paimti dabar jau buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas ir parlamentaras Eligijus Masiulis, o pirmadienį prokuratūra pranešė, kad kyšį galėjo paimti ir Seimo narys „darbietis“ Vytautas Gapšys.

Liberalų sąjūdis reitinguodamas kandidatų į Seimą sąrašą turėtų nuspręsti, kas bus jo lyderiu, o ne paskirdamas jį, sako partijos valdybos narys europarlamentaras Petras Auštrevičius. Liberalų sąjūdžio valdyba praėjusią savaitę pranešė, kad rinkimų sąrašo lyderiu sieks tapti partijos vicepirmininkas Eugenijus Gentvilas. „Mes esame sutarę dėl sąrašo reitingavimo. Reitingavimas su paskyrimu yra du skirtingi dalykai. Aš esu už reitingavimą.

Laikinasis Liberalų sąjūdžio vadovas, sostinės meras Remigijus Šimašius korupcijos skandalo metu perėmęs vadovavimą partijai aiškinosi galimybes visus kandidatus į Seimą patikrinti Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT), taip pat atlikti valstybinį partijos auditą, tačiau tokios iniciatyvos neįmanomos įstatymiškai. „Svarstėme tą variantą ir dėl audito, ir dėl kitų dalykų, bet nėra teisinių galimybių nei Valstybės kontrolei, nei STT tokių dalykų atlikti, nes tai nėra jų funkcijos.