„Aš suprantu, kad partijos eiliniai žmonės tikrai nieko nežinojo. Taryba galbūt galėjo nežinoti, bet imant nuo valdybos, kuriai priklauso visa vadovybė, visi šie žmonės, be abejonės, turėtų šiandien pasitraukti iš visų pozicijų, galbūt nekeliant klausimo dėl Seimo nario mandato. Ir jokiu būdu, jei jie yra garbingi žmonės, nedalyvauti jokiuose kūrimuose naujų organizacijų, nebandyti nuo savęs nusivalyti to, kas jiems inkriminuojama“, - BNS sakė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas ir frakcijos seniūnas R.Karbauskis.
„Jei būtų tokia situacija, aš pirmiausia jų vietoje atsiprašyčiau žmonių, tų, kurie balsavo rinkimuose, tų, kurie ja pasitiki. Atsiprašyti - pirmas veiksmas“, - kalbėjo „valstiečių“ lyderis.
Iš liberalų valdybos atstovų aukštus postus užima Vitalijus Gailius, jau pranešęs, jog trauksis iš Antikorupcijos komisijos, Europos reikalų komiteto vicepirmininkė Aušrinė Armonaitė bei Kultūros komiteto vicepirmininkas Arūnas Gelūnas. Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininkas Kęstutis Glaveckas nėra liberalų valdybos narys.
Tuo metu „darbietis“, Peticijų komisijos vicepirmininkas Petras Čimbaras dalyvauja Partijos prezidiume.
R.Karbauskis skirtingai vertina Seimo liberalų ir „darbiečių“ atsakomybės svorį.
„Šnekant apie partijas, reikia pasakyti, kad Darbo partijos žmonės Seime yra mažiausiai susiję su tais įvykiais, dėl kurių keliami Darbo partijai kaltinimai, bet Liberalų sąjūdžio atžvilgiu Seime yra dideli moralistai, kurie pastaruoju metu labai moralizavo ir valstiečiams, ir kitoms partijoms, kaip teisuoliai. Dabar, tikriausiai, ta istorija moralizavimo pasibaigs, nes daugelis iš tų žmonių, kurie ypatingai pasižymėjo moralizavimu, dalyvavo tuose įvykiuose“, - teigė jis.
P.Čimbaras ir Valentinas Bukauskas yra vieninteliai Darbo partijos atstovai Seime ir priklauso socialdemokratų frakcijai – ketvirtadienį „darbiečių“ vadovybė, nesulaukusi socialdemokratų sprendimo dėl tolesnio darbo koalicijoje, pareiškė, jog Seimo „darbiečiai“ palaikys „valstiečių“ Vyriausybę.
R.Karbauskis taip pat ragino liberalus bendradarbiauti su teisėsauga.
„Antras veiksmas -bendradarbiauti su teisėsaugos organais ir aiškiai būti pasiruošus sprendimams, kokie jie bus: ar partija bus panaikinta, ar bus kažkokios kitos sankcijos“, - aiškino jis.
Stambios politinės korupcijos byloje teisėsauga penktadienį pareiškė įtarimus dviem parlamentinėms partijoms – Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai dėl stambaus masto prekybos poveikiu ir kyšininkavimo. Anot STT, Liberalų sąjūdis gavo naudos per partijos pirmininko, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Eligijaus Masiulio ir partijos valdybos nario, Seimo nario Šarūno Gustainio veiklą.
Darbo partijai įtarimai pateikti dėl buvusio jos pirmininko pirmojo pavaduotojo, 2012–2016 metų kadencijos Seimo nario Vytauto Gapšio veiksmų.
Įtariama, kad E.Masiulis savo partijos naudai už sprendimus koncernui iš R.Kurlianskio paėmė 106 tūkst. eurų kyšį, Š.Gustainis - 8,7 tūkst. eurų kyšį, užmaskuotą, kaip paramą savo įsteigtam institutui, V.Gapšys - 12,1 tūkst eurų kyšį, kaip nuolaidas transliuojant politinę reklamą per koncerno televizijas.
