Teisėsauga dar tikslina galutinius įtarimus kiek ilgiau nei metus atliekamame tyrime, kuriame papirkimu ir prekyba poveikiu įtariamas koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas, žiniasklaidos bendrovių „MG Baltic Media“ ir „Alfa Media“ direktorius Raimondas Kurlianskis, kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir neteisėtu praturtėjimu įtariamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis.
Buvęs liberalas Seimo narys Gintaras Steponavičius šiame tyrime įtariamas piktnaudžiavimu, eksliberalas ir eksparlamentaras buvęs sostinės tarybos narys Šarūnas Gustainis yra sulaukęs įtarimų dėl kyšininkavimo, buvęs vienas Darbo partijos lyderių eksparlamentaras Vytautas Gapšys įtariamas kyšininkavimu ir prekyba poveikiu.
Įtarimai kaip juridiniam asmeniui dėl papirkimo ir prekybos poveikiu šį vasarį pateikti ir pačiam „MG Baltic“ koncernui.
Liberalai dar gali reabilituotis
Nors nesiima prognozuoti tolimesnės liberalų ateities, Mykolo Romerio universiteto docentas Saulius Spurga pripažįsta, kad tai sunkus ir jautrus klausimas.
„Po to smūgio prieš pusantrų metų šiek tiek reitingai jų atsigavo, nes vis dėlto tai vienintelė partija, kuri šitam sparne užima poziciją tam tikrą vertybinę. Daugeliui jaunų žmonių (liberalai – red. past.) patinka ir atrodo, kad po to smūgio reitingų prasme atsitiesė. Buvo duota suprasti, kad čia „šėliojo“ partijos vadovas, o partija nekalta. Dabar, aišku, dar vienas žiaurus smūgis – nėra orakulų, kurie pasakys, kaip viskas klostysis“, - tv3.lt kalbėjo S. Spurga.
Tiesa, MRU docentas neatmeta galimybės, kad partija galėtų reabilituotis persikurdama ir taip atsikratydama partijos skaidrumą sudrumstusios istorijos. Politologas taip pat stebisi, kodėl teisinis procesas užtruko taip ilgai, o partijos įtarimų sulaukė po daugiau nei metų.
„Tai iš tikrųjų rodo tą tokį teisėsaugos organų lėtą darbą ir ne pirmą kartą. Man sunku pasakyti. Dažnai taip būna, kad pradedami tie tyrimai. Tiesą sakant, daugelis jų išvis nugrimzta į nežinią, nesibaigia niekuo. Šiuo kartu sėkminga, kad išvis kažkas dar įvyko. Bet manau, kad tokiais atvejais visuomenė visada nori daug greičiau gauti tuos atsakymus. Nežinau, jeigu tai įmanoma norėti, kad pats Seimas įvestų kažkokius terminus, nes tai tęsiasi iki begalybės, tuoj sulauksime ir senaties termino“, - svarstė S. Spurga.
Kas laukia įtarimų sulaukusių partijų?
Baudžiamojoje teisėje besispecializuojantis teisininkas Giedrius Danėlius pastebi, kad teisiniai procesai, kai įtarimai pareiškiami ne fiziniam, o juridiniam asmeniui – beveik visada užtrunka.
„Aš įsivaizduoju, kad tyrimas pirma turėjo identifikuoti, kokie fiziniai asmenys veikė, kokie yra fizinių asmenų veiksmai ir galiausiai, ar šie fiziniai asmenys veikė juridinio asmens naudai, ar ne. Kita vertus, tokios kategorijos tyrimai, bent iš praktikos, trunka kurį laiką, jie nėra pabaigiami per mėnesį ar du“, - tv3.lt sakė G. Danėlius.
Pasak teisininko, vienas pagrindinių skirtumų, kai įtarimai metami fiziniam ir juridiniam asmeniui – šiuo atveju partijai, – kokios bausmė jų laukia.
„Kuomet atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, tai jis ir yra traukiamas atsakomybėn, tai nereiškia, kad kažkoks fizinis asmuo nukentės. Taip, be abejo, kartu ir fizinis asmuo. Tačiau juridinio asmens atsakomybė yra būdinga tik jam pačiam. Šiuo atveju pačios bausmės yra šiek tiek kitokios negu fiziniam asmeniui. Akivaizdu, kad juridiniam asmeniui negali pritaikyti laisvės atėmimo ir t.t. Tai juridiniam asmeniui galima taikyti tiktai baudą, filialo veiklos nutraukimą arba viso juridinio asmens likvidavimą“, - kalbėjo G. Danėlius.
Liberalai kaltę neigia
Sužinojęs, kad jo vadovaujama partija sulaukė įtarimų, Liberalų sąjūdžio pirmininkas Remigijus Šimašius BNS teigė, kad partija nesutinka su metamais kaltinimais ir rengiasi juos paneigti. Pasak jo, partija ketina bendradarbiauti su teisėsauga, bet turi teisę neigti jų interpretacijas teisme. Šeštadienį partija susirinks į neeilinį tarybos posėdį, kur ir aptars susiklosčiusią situaciją.
S. Spurga nesistebi, kad liberalai atmeta jiems pateiktus įtarimus, nes tokios pozicijos jie laikėsi ir iki šiol.
„Visada juridinis asmuo ar organizacija susideda iš konkrečių asmenų. Visada gali sakyti, kad darė konkretūs asmenys, o ne organizacijos. Kad sako, kad jie yra nekalti, tai suprantama, natūralu. Pavyzdžiui, jeigu tas žmogus tikrai nieko nedarė, tai ir sako, kad jis nekaltas. O tai, kad liberalai teigia, jog atliko tam tikrus patikrinimus, revizijas ir kad nenustatė šitų pažeidimų, tą jie jau ir anksčiau yra sakę“, - kalbėjo S. Spurga.
