Ketvirtadienį Seime pristatytame metiniame pranešime šalies vadovė negailestingai čaižė valdančiuosius, primindama didžiausius juos krėtusius korupcijos skandalus.
D. Grybauskaitė priminė ir vadinamąjį socdemų Vijūnėlės dvaro skandalą, kurį lydėjo politikų, kalbėjusių apie „zadanijas“, pokalbių išklotinių paviešinimas, ir apie virš „tvarkiečių“ pakibusius įtarimus dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo, aiškinantis renginio „Pirk Dramblį“ kaštus, ir daugiau negu 10 metų besitęsiančią vadinamąją Darbo partijos juodosios buhalterijos bylą, kuriame Apeliacinis teismas kaltais pripažino Viktorą Uspaskichą, Vytautą Gapšį ir Mariną Liutkevičienę, tačiau į kalėjimą V. Uspaskicho nepasodino.
Šalies vadovė bedė ir teisingumo ministrui Juozui Bernatoniui, kuris suabejojo, ar teisėsauga galėjo atlikti kratas buvusio Liberalų sąjūdžio vadovo E. Masiulio ir „darbiečio“ V. Gapšio namuose, darbo vietose. D. Grybauskaitė nepamiršo ir „tvarkiečių“ pastangas sukurti parlamentinę komisiją, kuri tirtų rezonansines slaptų pažymų istorijas.
„Išsikuopti visas kertes užtrunka, tačiau tai – neišvengiama būtinybė. Į dienos šviesą teisėsaugos traukiami nešvarūs pinigai ir sandėriai – sukrėtimas, bet tai nuoseklaus valymosi nuo korupcijos ir oligarchinės savivalės dalis. Atrodė, kad išsisukinėjimo nuo atsakomybės simboliu virtusi „juodosios buhalterijos“ byla taps nauju atskaitos tašku, kuriant skaidresnę politinę sistemą, suprantamu ženklu visoms politinėms jėgoms, kad neskaidri veikla mūsų šalyje nebus toleruojama. Kad su apvaginėjančiais savo valstybę Lietuvai – nepakeliui.
Tačiau nostalgija senai partijų finansavimo tvarkai, mėginimai iš Baudžiamojo kodekso išbraukti nuostatą „prekyba poveikiu“ rodo, kaip politinė sistema įžūliai įsikibusi senų įpročių. Kaip matome, teisėsauga su šitais „prekeiviais“ turi daug darbo, ypač dabar.
Imunitetas tampa figos lapeliu neskaidrumui ir korupcijai pridengti. Aukščiausiu lygiu skambančios interpretacijos dėl parlamentarų teisinės neliečiamybės dar labiau kompromituoja politinę sistemą.
Kartelę mėginama nuleisti taip žemai, kaip dar nėra buvę. Todėl neišvengiamai turi atsirasti naujos kokybės politika, kurioje niekam nėra imuniteto nuo korupcijos. Vaduodamiesi iš „vijūnėlės dvaro“ ir „dramblio pirkimo“, švogerių ir žentų tradicijų, kur savi-saviems interesas yra aukščiau už valstybinį; kur nomenklatūrinė privilegija yra priedas prie posto, o ne korupcijos apraiška; kur dalyti „zadanijas“ telefonu galima net teisėjams ar redaktoriams, kur prekyba poveikiu – kasdienybė, darome teisingą, sveiką ir lemtingą posūkį. [...]
Dabar pagal valdančiųjų supratimą politikams yra likusi tik teisinė atsakomybė. Įstatymo viršenybė ir jokių interesų nesaistomas teisingumas – piliečių ir valstybės tarpusavio pasitikėjimo pagrindas. Užuot jį stiprinusios, partijos, patekusios į teisėsaugos akiratį, inicijuoja teismų sprendimų peržiūrą Seimo pseudokomisijose“, – kalbėjo D. Grybauskaitė metiniame pranešime, kuris tapo jos paskutinis šios Vyriausybės valdymo laikotarpio kontekste, artėjant 2016 m. Seimo rinkimams.
A. Sysas: savo favorito prezidentė nepaminėjo
Lietuvos socialdemokratų partijos vicepirmininkas Algirdas Sysas portalui tv3.lt neslėpė manantis, jog prezidentės metinė kalba buvo nukreipta prieš dabartinę valdančiąją koaliciją, specialiai išvengiant tiesioginių nuorodų apie buvusio Liberalų lyderio E. Masiulio, kuris įtariamas paėmęs 106 tūkst. Eur kyšį, skandalą.
„Aš manau, kad prezidentės metinė kalba yra jau rinkiminė, nes ji būtent pabrėžė, kad, nors viskas gerėja – kai kur mes pirmaujame pasaulyje pagal kai kuriuos rodiklius, tiesa, ir gerus, ir blogus – bet tai esą padarė ne Vyriausybė, ne Seimas, o kažkokie atvykę marsiečiai. Kala, kalė ir, aš manau, kals toliau iki rinkimų dabartinę daugumą. Bet apie savo favoritus ir skandalų plotmėje, tarkime, apie nuskambėjusį naujausią skandalą, nekalbėjo. Apskritai apie korupciją kalbėjo, bet apie tai, kad favoritas kaltinamas kyšio ėmimu didele suma, nebuvo pasakyta nė žodžio.
Aš galiu daryti išvadą, kad tai yra tam tikra rinkiminė kalba, nukreipta sumenkinti, suniekinti, pažeminti dabartinės valdžios pasiekimus. [...]
Toks vaizdas, kad nereikės toliau bendradarbiauti politinėje erdvėje. Tai yra mažų mažiausiai nelabai korektiška. Atvirai kalbant, prezidentės visa kalba persmelkta neviltimi, pesimizmu. Aš nenustembu, kad jaunas žmogus, išgirdęs tokią prezidentės kalbą, tikrai lagaminą užsisegs“, – komentavo A. Sysas.
Įtakingos socdemo teigimu, prezidentė valdančiuosius kritikavo nuo pat kadencijos pradžios, netiesiogiai palaikydama opoziciją, taigi ir ši metinė kalba netapo išimtimi.
„Prezidentė angažuotai daro savo darbą. Nuo pirmos dienos, kai atėjo šita Vyriausybė ir Seimas, ji visą laiką tik per neigiamą prizmę, per neigiamus dalykus apie mus atsiliepdavo.
Tai tikrai nekonsoliduoja piliečių eiti ir dalyvauti rinkimuose. Jeigu viskas piešiama juodomis spalvomis, tai tikrai ne prezidentinė kalba. Prezidentas turi įkvėpti, uždegti, vesti į priekį. Kad reikia būti teisinga mama, tai suprantu, viskas tvarkoje, bet reikia nuteikti į šviesų rytojų“, – kalbėjo A. Sysas.
P. Gražulis: šalies vadovės kalba turės įtakos rinkėjams
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ vienas lyderių Petras Gražulis neslėpė – prezidentės kalboje apie liberalų skandalą nieko neišgirdo. Jo teigimu, kritika valdantiesiems ir tiesioginių nuorodų į E. Masiulio galimo kyšininkavimo istoriją nebuvimas rodo, kad D. Grybauskaitės kalba turėjo akivaizdžią politinę potekstę.
„Nieko aš neišgirdau konkretaus apie liberalų skandalą, kuris yra tikrai labai rezonansinis ir kyšiai yra labai milžiniškomis sumomis, o užkulisiuose minima, kad tai yra tik lašas jūroje, kas liečia liberalų partiją. Tikrai akivaizdu, kad įsivėlęs ir Vilniaus meras į tai, ir Vilniaus liberalai. Taip pat neišgirdau jokio vertinimo dėl D. Ulbinaitės bylos baigties.
Aš akivaizdžiai matau politinę potekstę. Prisiminkime praėjusią kadenciją, kai valdžioje buvo konservatoriai ir liberalai. Faktiškai kritikos jų atžvilgiu nebuvo, nors buvo labai daug įvairiausių korupcinių sprendimų tiek energetikos sektoriuje, tiek statant suskystintų dujų terminalą [...]. Niekada nekritikavo prezidentė korupcinių projektų ir aišku, kodėl. Gi konservatoriai ją iškėlė kandidate į prezidentus, liberalai rėmė ir todėl šias partijas ji globoja.
Kai buvo sulaikytas E. Masiulis, prezidentė pasikvietė R. Šimašių ir gavo jis palaikymą. Ar taip gali būti? Aš manau, kad ne. Šios dvi partijos – konservatoriai ir liberalai – rėmė ją kaip kandidatę į prezidentus, taigi D. Grybauskaitę globoja šias partijas iki šiol. Ir, matyt, ta globa bus tol, kol ji bus prezidentė“, – žodžių į vatą nevyniojo su portalu tv3.lt kalbėdamas „tvarkietis“.
Jo įsitikinimu, šalies vadovės kritika „tvarkiečiams“, „darbiečiams“, socdemams turės įtakos rinkėjų pasirinkimui Seimo rinkimuose.
„Be abejonės, kritika rinkėjams turės įtakos. Dėl to ji ir kritikuoja. Ir tai yra politikavimas, neobjektyvus politikavimas. Jeigu paminėjo „dramblį“, jeigu paminėjo Darbo partijos bylą, tai kodėl nepaminėjo liberalų istorijos ir apėjo šonu? Kodėl?“, – kalbėjo P. Gražulis.
V. Mazuronis: prezidentė nori dešiniųjų Vyriausybės
Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis portalui tv3.lt teigė prezidentės metinę kalbą vertinantis teigiamai, tačiau neslėpė, kad ši kalba Seimo rinkimų išvakarėse buvo vienašališka, užmirštant opozicijos atstovų skandalus.
„Man susidaro įspūdis, kad visas pranešimas buvo priešrinkiminis tam tikra prasme. Iš tiesų tie faktai, kurie sudėlioti [...], jie yra teisingi, bet jie yra vienašališki. Ir tas vienašališkumas, jeigu objektyviai analizuojant, žiūrint į viso pranešimo tekstą, yra nukreiptas į vieną pusę, tai yra į bandymą iš neigiamos pusės parodyti dabartinę valdančiąją koaliciją, nutylint arba labai neaiškiai pasakant, neaišku kam priskiriant pasiekimus ir gerus darbus. [...] Pranešimas yra ganėtinai vienašališkas ir politiškai aiškiai orientuotas „į ką, prieš ką“. [...]
Nebuvo paminėti ne tik liberalai. Nebuvo paminėti ir konservatoriai. Konservatorių V. Matuzo bylos eina pilnu tempu, konservatorių Radviliškio meras (Antanas Čeponis – tv3.lt) teisiamas, taip kad čia daug ko nebuvo. Čia buvo vienašališkas iš esmės faktų parinkimas ir traktavimas“, – aiškino V. Mazuronis.
Anot jo, prezidentės savo kalba tik dar kartą įrodė, jog nepaisant įstatymuose įtvirtino prezidento politinio neutralumo, ji kitų metų Seimo kadencijoje norėtų matyti kitas politines jėgas negu yra šiuo metu.
„Man atrodo, kad ir pati prezidentė niekada neslėpė pastaruoju metu, kad ji norėtų, kad sekanti koalicija būtų dešinioji. Dešiniosios koalicijos pagrindiniai partneriai gali būti konservatoriai, liberalai, gal dar kas nors. Tai yra politinės jėgos, kurioms prezidentė simpatizuoja. Nieko blogo nėra tose simpatijose, tik tiek, kad kada prezidentė daro viešus pareiškimus ar metinius pranešimus, būtų geriau, kad tos simpatijos arba antipatijos nesimatytų taip akivaizdžiai, kaip matosi dabar“, – komentavo „darbiečių“ vadovas.
Politologas: skandalai suvaldyti skirtingai
Portalo tv3.lt kalbintas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis pažymėjo, jog tiesioginės nuorodos į buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio galimos korupcijos skandalo D. Grybauskaitės metinėje kalboje neišgirdo.
„Aš manau, kad prezidentė galėjo taip apylankom stengtis tą dalyką paminėti dėl to, kad buvo keletą kartų ir oligarchai paminėti, ir kalbama apie nostalgiją senai partijų finansavimo tvarkai, apie tai, kad partijoms reikėtų išsikuopti. Toks bendras akcentas, kad partijos turi problemų, paminėtas ne kartą, bet aš sutinku, kad šioje vietoje liberalų konkrečiai ir jų lyderio skandalas nebuvo įvardintas kaip izoliuotas dalykas. Tai buvo labiau įvardinta kaip bendra problema.
Bet aš manau, kad tie, kurie klausė pranešimo, turėjo suprasti į prezidentės pasakymą, kad „partijoms reikia išsikuopti“, liberalai patenka, jie patenka į šią kategoriją“, – kalbėjo M. Jastramskis.
Kodėl prezidentė nutarė savo kritikos strėlių tiksliai nenukreipti į liberalus? Politologo manymu, tai susiję su skirtingu politikų elgesiu korupcinių skandalų metu, mat liberalai E. Masiulio istorijos kontekste nuo buvusio partijos lyderio, kuris savo noru atsisakė parlamentaro mandato, atsiribojo.
„Galbūt iš tikrųjų nenorima kalti tų likusių liberalų, kurie bando atsiskaidrinti, atsišviežinti. Žiūrint iš tų pozicijų, kaip buvo susidorota su tais skandalais, tai, tarkime, žmonės, kurie buvo susiję su Vijūnėlės skandalu, su Darbo partijos byla, jie vis dar yra parlamente. O liberalai atsiribojo aiškiau šitoje vietoje. Galbūt tokia ir buvo prezidentės retorika – buvo pasakyta, kad „na, reikia išsivalyti, reikia padaryti, kad kartelė nebūtų taip žemai“, – dėstė M. Jastramskis.
