Portalo DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų agentūros „Spinter tyrimai“ gegužės 19-26 d. atlikta visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad E. Masiulio galimos korupcijos skandalas Liberalų sąjūdžio reitingus sumažino daugiau negu perpus – balandį partijos populiarumas siekė 15,5 proc., o jau gegužę – 6,6 proc. Liberalai prieš mėnesį galėjo džiaugtis antrąja vieta partijų reitingų lentelėje po Lietuvos socialdemokratų partijos, o šiuo metu liberalai nugarmėjo į lentelės apačią, po savęs palikdami tik kelias partijas – Lietuvos lenkų rinkimų akcija, Žaliųjų partija – kurios, tyrimo duomenimis, Seimo rinkimuose neperžengtų 5 proc. balsų barjero, reikalingo patekti į parlamentą.
Štai tokį paveikslą rodo tyrimas po gegužės 12 d. „juodojo ketvirtadienio“, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas „MG Baltic“ prezidento Dariaus Mockaus, koncerno viceprezidento Raimundo Kurlianskio darbo vietose, taip pat buvusio Liberalų sąjūdžio lyderio E. Masiulio namuose, darbo vietoje, partijos būstinėje. Tądien STT paskelbė turinti duomenų, kad R. Kurlianskis įtariamas didelės vertės kyšio (daugiau negu 100 tūkst. Eur) perdavimu E. Masiuliui už jo veikimą „MG Baltic“ naudai.
Gili pasitikėjimo krizė
Portalo tv3.lt kalbintas viešųjų ryšių specialistas Arijus Katauskas pažymėjo, jog smarkiai smukęs rinkėjų pasitikėjimas liberalais rodo jų sugriuvusią, iki šiol sėkmingai taikytą komunikacinę strategiją, kuri šiuo metu, eksperto įsitikinimu, remiasi ne ryšio su elektoratu stiprinimu, o tiesiog mėginimu sumažinti korupcijos skandalo sukeltą krizę.
Sugriuvo liberalų komunikacijos strategija, kurią jau buvo jie pradėję pakankamai sėkmingai įgyvendinti, tai yra, kai partijos vadovas yra pastatomas į priekį kaip pagrindinis partijos veidas, vyksta jo tiesioginiai susitikimai su rinkėjais, akcentuojamas tiesioginis kontaktas, kas šiek tiek iš išorės primena Tėvynės sąjungos kampaniją.
Šiuo metu vertinant liberalų komunikaciją, mes matome absoliučiai pašalintą iš viešos erdvės aktyvią rinkiminę komunikaciją ir daugiausiai yra viskas nukreipta į minimizavimą patirtų nuostolių. Mes tai matome iš tyrimo duomenų ir kalbame apie pasitikėjimo krizę“, – kalbėjo A. Katauskas.
Pasak ryšių su visuomene eksperto, liberalams reikia ir toliau mėginti įrodyti, kad E. Masiulio galimo kyšininkavimo istorija tėra tik jo paties, o ne partijos problema. Vis dėlto, pašnekovo teigimu, susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą į buvusį lygį liberalams, panašu, iki Seimo rinkimų nepavyks.
„Kad į tą poziciją, kuri buvo prieš skandalą, liberalai sugrįš turbūt labai sunku net svajoti, nes laukia didelis darbas atnaujinti rinkiminę komunikaciją. [...] Liberalai kol kas neturi įrankių, kaip galėtų paneigti galutinai, įtvirtinti galutinai tai, kad jie yra nepriklausomi“, – aiškino A. Katauskas.
Muša įvarčius į tuščius vartus
A. Katauskas atkreipė dėmesį į tai, jog dabartinis periodas, kai į viešąją erdvę vis patenka pikantiškų detalių apie STT tyrimą E. Masiulio atžvilgiu, liberalus skandina dar labiau.
„Tai, ką mes matome viešojoje erdvėje, tai matome vis didesnį kiekį informacijos apie įvykį (E. Masiulio galimo kyšininkavimo istorija – tv3.lt), kuri patenka į viešąją erdvę. Ir akivaizdu, kad taip bus toliau.
Liberalams labai svarbus dalykas yra apriboti ir nuimti skandalo krūvį nuo pačios partijos. Kol nebus oficialios informacijos (apie STT tyrimą E. Masiulio atžvilgiu – tv3.lt), tol visiškai nuimti krūvio neįmanoma nuo partijos. Juo labiau neužmirškime, kad konkurentai dirba pakankamai aktyviai, jie visą laiką primins skandalą, vien žinutės iš žinomo žmogaus viešojoje erdvėje pasiuntimas, kad „aš netikiu E. Masiulis galėjo tai daryti dėl savęs“ visą laiką mes pakankamai stiprią dėmę visai partijai“, – kalbėjo viešųjų ryšių ekspertas.
Jam pritarė ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, politologas Mindaugas Jurkynas. Anot jo, kol kas E. Masiulio ir liberalų galimo korupcijos skandalo atveju įvarčiai mušami į tuščius vartus.
„Jei, tarkime, ta byla bus nesprendžiama ir bus toliau informacija viešojoje erdvėje dozuojama iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, bet ne iš kaltinamojo pusės, tai sudaro, sudarys neigiamą foną partijai.
Įsivaizduokite, dabar STT ar prokuratūra dozuoja informaciją, kad už tą, už tą galėjo būti (kyšis duotas – tv3.lt), o E. Masiulis yra pasirašęs tylėti. Taigi, ar tai būtų E. Masiulis, ar Petras, ar Ona, kai suvaržoma teisė į informaciją, tai kaltinimams sklindant, tu tyli, o visuomenėje formuoja nuomonė, kad esi kaltas, esi vagis, nes tyli.
Susidaro neigiamas fonas ir tai natūraliai neigiamai veiks partijos reitingus“, – portalui tv3.lt aiškino M. Jurkynas.
Ar rinkimai jau nuplaukė?
Rodos, neseniai apie premjero postą ir galimas koalicijos po Seimo rinkimų dėliones kalbėję liberalai po STT reidų ir įtarimų buvusiam partijos lyderiui E. Masiuliui, nugarmėjo žemyn. Bet ar gali būti dar blogiau?
„Gali apklausose būti dar kritimas tokiu atveju, jei iš tiesų pasirodytų, kad kaltinimai yra pagrįsti, jie būtų įrodyti. Tada būtų dar didesnis smūgis partijos populiarumui ir gal net kiltų pavojus, ar partija paržengs 5 procentų barjerą.
Jeigu tie kaltinimai nepasitvirtintų, tai natūralu, kad tie reitingai šokteltų ir galima būtų ant balto žirgo joti“, – atsakydamas į klausimą svarstė politologas M. Jurkynas.
VDU profesoriaus manymu, liberalų visiškai „nurašyti“ dar nereikėtų, tačiau jų potencialas sėkmingai pasirodyti 2016 m. Seimo rinkimuose yra gerokai sumenkęs.
„Neaišku, kaip ši padėtis bus išspręsta. Jeigu ji tąsysis iki rinkimų, tai ir bus neigiamas fonas liberalams, o, prisimenant V. Uspaskicho ir kitus atvejus, kai tąsomasi po ne vienerius metus, tai aš spėju, kad E. Masiulio byla nebus išspręsta iki rinkimų, bus neigiamas krūvis partijai ir dėl to reitingai nebus dideli, bet tai nereiškia, kad partija turėtų nedalyvauti rinkimuose.
Aš dopingo skandalų metu gal eliminuočiau vieną ar kitą žmogų iš rinktinės, bet tikra neeliminuočiau rinktinės. Pakasynoms dar nereikia ruoštis. Jeigu būčiau Liberalų sąjūdžio partijos nariu, tai sakyčiau, kad tai yra puikus laikas, jei nėra jokių įtarimų, aiškinti tai, elgtis skaidriai, turint nekontraversiškus kandidatus. Tikrai 15 procentų paramos jie neturės. Jeigu jie surinks tokio paties dydžio frakciją Seime, kokią turi dabar, tai jiems bus visai neblogai“, – aiškino M. Jurkynas.
Tuo metu A. Katauskas neslepia – planus sėkmingai pasirodyti 2016 m. parlamento rinkimuose liberalai turėtų braukti ir imtis strategijos 2020 m. rinkimams.
„Turiu omeny, kad liberalams reikėtų nukelti viltis valdyti Lietuvą. Kad Liberalų sąjūdis niekur nedings ir bus Seime, aš neabejoju, tačiau jų viltys turėti vadovo poziciją – nebent susiklostytų keistai koalicijos – turėtų būti suspenduotos, nes komunikacinių veiksmų, kad galima būtų nuimti tokį krūvį nuo partijos reputacijos per tokį trumpą laiką, mano nuomone, neįmanoma“, – dėstė A. Katauskas.
Ar naujasis lyderis kompensuos E. Masiulio neteikimą?
Liberalai, E. Masiuliui pasitraukus iš partijos vadovo posto po STT kratų, į partijos pirmininko postą ketina pasodinti Vilniaus miesto merą, buvusį teisingumo ministrą Remigijų Šimašių. Panašu, kad kol kas šiam politikui tapti partijos vadovu kliūčių nėra. Tačiau, ar šis politikas sugebės kompensuoti buvusio ilgamečio lyderio netektį?
Politologo M. Jurkyno manymu, E. Masiulis, kuris ėjo ir susisiekimo ministro pareigas buvo tikrai įtakingesnės figūra negu R. Šimašius, tačiau liberalų sprendimas į partijos pirmininkus deleguoti mero pareigas užimantį asmenį, o į sąrašo vedlio postą skirti kitą politiką, tai yra Eugenijų Gentvilą, gali būti patrauklus rinkėjams.
„R. Šimašius buvo teisingumo ministras, dabar jis yra didžiausio miesto Vilniaus meras – tai yra iššūkis, bet ir galimybės – prie jo jokie skandalai ar korupciniai atvejai nekimba. Kas gali kliūti R. Šimašiui, tai tik tai, jei kažkas nepavyktų Vilniaus problemų sprendime, tarkime, infrastruktūros, rekreacijos, socialinių dalykų, transporto srityje. Bet čia yra vadybiniai dalykai, o politiniai aspektai sudaro R. Šimašiui stiprias galimybes. [...]
Dažniausiai politikai veda partijos sąrašą, o vėliau išduria rinkėjus, atsisakydami savo savivaldybės tarybos laimėtos vietos ar Seimo mandato, užleisdami kitam, pasirinkdami kitą veiklą. O čia yra išskirtinis atvejis, nes nelabai atsimenu, kad partijos pirmininkas būtų vienas, o sąrašą vestų kitas lyderis. Tai būtų, ko gero, vienintelė partija, kuri sako, kad neapgaudinės rinkėjų, kad meras dirbs mero darbą, bus partijos lyderis, o po meravimo pažiūrės, kas bus toliau, o dabar į Seimą eina kitas lyderis. Tai, sakyčiau, yra labai aiškus atskyrimas, neapgaudinėjant rinkėjų.
Tuo metu viešųjų ryšių specialisto A. Katausko įsitikinimu, tokia strategija liberalams gali pakišti koją.
„Po skandalo, kuris įvyko su liberalais ir E. Masiulio atsistatydinimu, pirmas žingsnis, kurį padarė Gabrielius Landsbergis, tai padėjo Europos parlamentaro mandatą, tai yra lyg ir ėmėsi iniciatyvos ir gali pilnai komunikuoti.
Šiuo atveju R. Šimašiui, jei jis neatsisakys mero posto, o jis tvirtina, kad to nedarys, reikės komunikuoti, kad „aš garantuoju, kad tie, kurie eina į Seimą, yra geri“. Tai yra sudėtingesnis dalykas negu eiti su savo reputacija ir įvaizdžiu. Šis iššūkis bus pakankamai didelis, tai yra ribojantis manevro laisvę žingsnis patiems liberalams“, – kalbėjo A. Katauskas.
