liberalų sąjūdis

Politinėje erdvėje kylant, dingstant ar persitvarkant įvairioms partijoms Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) ir Liberalų sąjūdis jau trečią kartą tvirtai žengia į Seimą. Tačiau ar tikrai šios partijos yra tokios nepajudinamos? Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižiūrėti, kaip socialdemokratams, konservatoriams ir liberalams sekėsi per pastaruosius trejus Seimo rinkimus.

Liberalų sąjūdžio šūkis „Teikti, veikti ir netrukdyti“, panašu, reprezentuoja nebūtinai nuveiktus darbus, mat partija teikė ir veikė Lietuvą sudrebinusiuose didžiuosiuose politikos skandaluose, kaip „MG Baltic“ ir „čekiukų“ skandale. Nepaisant to, dalis kandidatų turi ir asmeninių plataus spektro dėmių, vingiuojančių nuo kitų vagysčių ir sukčiavimų iki įtartinus ryšius su Rusija mezgančių žmonių saugojimo.

Iki Seimo rinkimų lieka vis mažiau laiko, o intriga tik didėja – kas stos prie valstybės vairo? Politologai pasidalijo prognozėmis, kam nusišypsos didžiausia sėkmė, ar ką nors iš šių rinkimų išsineš Laisvės partija, kur liks buvusio premjero Sauliaus Skvernelio demokratai ir kaip kortas gali sumaišyti teisiamas partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.

Valdančiosios koalicijos partijoms rugpjūtį sutarus LRT debatuose dalyvauti kartu, Liberalų sąjūdis iš susitarimo pasitraukė ir sudarė atskirą susitarimą su keliomis opozicinėmis partijomis, antradienį pranešė „Delfi“. Anot portalo, trys partijos priešrinkiminiuose debatuose kartu dalyvauti sutarė rugpjūčio viduryje įvykusiame koalicinės tarybos posėdyje. Pagal LRT debatų taisykles, partijos gali susitarti kartu dalyvauja debatuose, o jei tokių susitarimų nėra, traukiami burtai.

Liberalų sąjūdžio valdyba antradienį ketina apsvarstyti galimas koalicijas po rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. „Liberalų sąjūdžio valdyba planuoja aptarti porinkimines situacijas ir tikėtinas koalicijas bei savo dalyvavimą jose“, – Eltai teigė Liberalų sąjūdžio pirmininkės pavaduotojas Eugenijus Gentvilas.

Šeštadienį posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio taryba patvirtino maždaug pusšimtį į Seimą vienmandatėse apygardose kandidatuosiančių politikų. Šiuo metu Seime dirba 13 Liberalų sąjūdžio partijos atstovų. Išskyrus parlamentarą Joną Varkalį, kiti jų kelia savo kandidatūras vienmandatėse apygardose. 2020 m. J. Varkalys buvo išrinktas Plungės-Rietavo apygardoje. Artėjančiuose rinkimuose čia kandidatuos liberalas Žydrūnas Purauskis.

Autoritetingas leidinys „Politico“ sudarė sąrašą žmonių, kurie, jų nuomone, gali būti išrinkti į Europos Parlamentą, įskaitant ir Lietuvos atstovus. Tarp jų yra ne vien ilgamečiai Europos Parlamento nariai Andrius Kubilius bei Petras Auštrevičius, bet ir galimi nauji veidai Europos politikoje, tokie kaip Vilija Blinkevičiūtė, Aurelijus Veryga bei Živilė Pinskuvienė.

Ieškant lėšų šaltinių papildomai finansuoti gynybą, Liberalų sąjūdis sutiktų didinti akcizus, svarstytina laiko ir idėją didinti pelno mokesčio tarifą vienu procentiniu punktu, sako koalicinės partijos ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Iš to, kas jau buvo nuskambėję, ir iš diskusijų, kurias turėjome partijos viduje, manome, kad akcizų pakėlimas galėtų būti vienas iš tų kelių.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis inicijuoja gynybos forumą, kuriame partijos nariai su ekspertais diskutuos dėl tvaraus gynybos finansavimo ir suformuos siūlymus Vyriausybei. Tokį sprendimą priėmė trečiadienį posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba.

Liberalų sąjūdžio (LS) rinkimų į Europos Parlamentą (EP) rinkiminėje programoje – saugumas ir gynyba, ekonominė gerovė, Europos Sąjungos (ES) reformos bei dėmesys europiečiui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) gavo Liberalų sąjūdžio kasacinį skundą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje, antradienį paskelbė LAT. Anot LAT pranešimo spaudai, kasaciniu skundu prašoma palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo partija buvo išteisinta dėl nusikalstamų veikų.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tvirtina, kad Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) sprendimas paremti dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos kandidatūrą prezidento rinkimuose – nenustebino. Ji tikina tokį veiksmą iš opozicijoje esančios partijos prognozavusi ir jo tikėjosi. „Sprendimas nenustebino. Iš esmės to ir tikėjausi, tą ir prognozavau. Tai kiekviena partija savaip susidėlioja savo rinkiminę strategiją“, – sekmadienį Eltai teigė politikė.

Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad situacija, kuomet buvęs Baltarusijos milicijos majoras Aliaksandras Macijevičius, dalyvavęs slopinant protestus savo šalyje, gavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nekeičia jos pozicijos, kad ribojimai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turi likti skirtingi. „Akivaizdu, kad turint galvoje žmonių srautą, tarnyboms yra labai didelis apkrovimas.

 Valdančiajai koalicijai priklausanti Liberalų sąjūdžio taryba sekmadienį patvirtino kandidatų į Europos Parlamentą (EP) sąrašą, jį ves Seimo narys Eugenijus Gentvilas.  Vieną atstovą šiuo metu EP turinčios partijos lyderė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen šiemet tikisi geresnio rezultato nei 2019 metais vykusiuose rinkimuose. „Planas minimum – rezultatas, kuris būtų ne prastesnis nei ankstesniuose rinkimuose. Realistiška, manau, siekti ne plano minimum.

Liberalų sąjūdžiui antradienį baigus reitinguoti kandidatus į Europos Parlamentą, daugiausiai palaikymo sulaukė frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Kaip pranešė partija, toliau sąraše rikiuojasi dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Edita Rudelienė, Virgilijus Alekna ir Andrius Bagdonas. Šį sąrašą sausio 25 dieną tvirtins ir partijos tarybai teiks valdyba.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis antradienį baigia kandidatų į Europos Parlamentą reitingavimą. Po jo turėtų paaiškėti galutinis kandidatų sąrašas ir jo lyderis. „Valdybos posėdžio metu bus fiksuojama balsavimo pabaiga ir paaiškės sąrašas“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis teigė, kad kandidatų eiliškumą dar galės koreguoti partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pasitarusi su sąrašo lyderiu.

Paskutiniame Seimo sesijos posėdyje parlamentarai po nepavykusios nuteistojo Vytauto Gapšio apkaltos dažnai minėjo žodį „gėda“. O gėda politikams, kad, išmetus Gražulį iš Seimo, kalėjime sėdintis Gapšys mandatą išsaugojo. Visgi valdantieji džiaugiasi, kad pavyko priimti šių šalies biudžetą, bet pripažįsta – kai kurie svarbūs klausimai tiesiog įstrigo.

Seimo vicepirmininkas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas abejoja, ar Seime bus prieita iki nepasitikėjimo Liberalų sąjūdžio lydere, parlamento vadove Viktorija Čmilyte-Nielsen procedūros. „Manau, kad iki to (nepasitikėjimo – BNS) nebus ateita.

Grupė Seimo opozicijai priklausančių parlamentarų sieks įpareigoti kandidatus rinkimų anketoje nurodyti ir paskelbti plakate informaciją apie tai, kad jų atstovaujama partija buvo pripažinta kalta baudžiamojoje byloje. Demokratų, „valstiečių“ ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų registruotoje Rinkimų kodekso pataisoje teigiama, kad rinkėjai turi teisę žinoti, ką renka.

Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako esanti nenustebinta per mėnesį smukusių jos bei partijos reitingų.  Pasak Seimo pirmininkės, tokį visuomenės vertinimą leido prognozuoti neigiamas pastarųjų savaičių politinis kontekstas.  „(Reitingai – BNS) niekuo kažkaip ypatingai nenustebino, galima buvo prognozuoti.

Liberalai ir darbiečiai suka galvą – iš kokių pinigų sumokėti šimtatūkstantines baudas, kurias politinės korupcijos byloje paskyrė teismas. Akys krypsta į valstybės dotacijas, tačiau neaišku, ar iš šių pinigų galima atsiskaityti su valstybe. Gyventojai piktinasi, anot jų, toks planas nesąžiningas – partijos už savo nuodėmes nori sumokėti iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Tiesa, tokiam planui nepavykus, liberalai žada beveik 400 tūkstančių sukrapštyti patys.

Liberalų sąjūdžio sprendimas nekelti kandidato prezidento rinkimuose nustebino ir nėra teisingas žingsnis, sako Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. „Prezidento rinkimų kampanijoje nedalyvauti, pasakyti, kad Liberalų sąjūdis neturi tinkamo kandidato – tikrai mane nustebino, atvirai pasakius“, – Žinių radijui penktadienį sakė S. Skvernelis.

Liberalų sąjūdžio senbuvis Eugenijus Gentvilas visgi žada baudai prisidėti iš savų pinigų. Kiek jis ketina paaukoti ir kokios tikrosios priežastys partiją paskatino nedalyvauti kitų metų Prezidento rinkimuose?  Į šiuos klausimus laidoje „Dienos komentaras“ atsakė politikas Eugenijus Gentvilas. Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad partijai prioritetas yra Seimo rinkimai ir prezidento rinkimuose partija nedalyvaus.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė, Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen apsisprendė nekandidatuoti kitąmet vyksiančiuose prezidento rinkimuose, partija kandidato juose planuoja neturėti. Apie savo sprendimą V. Čmilytė-Nielsen antradienio vakarą pranešė Liberalų sąjūdžio valdybai. „Būdama Liberalų sąjūdžio vadove ir svarstydama, ar kandidatuoti prezidento rinkimuose, akcentavau, kad prioritetiniai 2024-ųjų metų rinkimai partijai yra Seimo rinkimai.

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio valdyba antradienį spręs, ar kelti kandidatą prezidento rinkimuose, taip pat ar skųsti Lietuvos aukščiausiajam Teismui (LAT) nuosprendį, kuriuo partija nuteista dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir piktnaudžiavimo. „Liberalų sąjūdžio valdyba spręs dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose, dalyvavimo Europos Parlamento rinkimuose.

Koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) politinės korupcijos byloje 376,6 tūkst. eurų baudos sulaukęs Liberalų sąjūdis nuosprendį tikrai vykdys, tačiau partija dar nėra galutinai apsisprendusi, ar baudą sumokės iškart, ar dalimis. „Nuosprendis tikrai bus vykdomas“, – BNS pirmadienį sakė partijai teisme atstovavęs advokatas Raimundas Jurka. Pasak jo, šią savaitę partija taip pat priims oficialų sprendimą, ar teikti kasacinį skundą.

Per Lietuvą nuvilnijus skaudžiai žiniai apie 79-erių poetės, ilgametės Seimo narės Dalios Teišerskytės netektį, atsiminimais pasidalijo ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Šviesiausi prisiminimai. Ji politikoje, kas nors sakytų, buvo „balta varna“. Ji gyveno kitomis kategorijomis, negu tradiciniai politikai gyvena, bet tuo ji ir buvo puošmena.

Dėl buvusio Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio nuteisimo koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG Grupė“) politinės korupcijos byloje Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) bus teikiami du kasaciniai skundai, sako nuteistojo advokatas Ruslanas Boiko. „Kasacinis skundas, be abejo, rašomas, bus pateiktas ir nuo gynėjo, ir mano ginamasis atskirai pateiks kasacinį skundą.

Lietuvos apeliacinio teismo realia 5 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis sako teiksiantis kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, bet jau rengiasi įkalinimo bausmės atlikimui, nes griežtas nuosprendis įsiteisėjo jo priėmimo dieną. Buvęs politikas pripažino, kad buvo sunku išgirsti nuosprendį „kaltas“, o dar sunkiau suvokti, kaip laisvės atėmimo bausmė jį pataisys ar perauklės.

Valdantieji konservatoriai ir toliau bendradarbiaus su apkaltinamąjį nuosprendį politinės korupcijos byloje išgirdusiu Liberalų sąjūdžiu, sako Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis. „Viktorija Čmilytė-Nielsen, perėmusi vadovauti partijai, atvertė naują puslapį ir pasikliovėme jos lyderyste.

Teismo sprendimas pripažinti Liberalų sąjūdį kaltu politinės korupcijos byloje neturėtų pakenkti koalicijos darbui, nes partija atsinaujino, o situacija dėl bylos buvo žinoma, sako konservatorių atstovas Andrius Vyšniauskas. Apeliacinis teismas trečiadienį nuteisė visus kaltinamuosius koncerno „MG Grupė“ (anksčiau vadinosi „MG Baltic“) politinės korupcijos byloje, daliai jų skirtos realios laisvės atėmimo bausmės. Liberalų sąjūdžiui ir Darbo partijai skirtos atitinkamai beveik 377 tūkst.

Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas politinės korupcijos byloje visus veikia skirtingai: vieni atsipūtė, kad teisingumas triumfuoja, kiti skaičiuoja, kiek pinigų liks rinkimams, o valdančioji koalicija turės spręsti, ką daryti su koaliciją sudarančiu Liberalų sąjūdžiu, kuriam teismas skyrė 376 tūkst. eurų baudą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai pareikalavo išardyti, kaip teigė politikai, „automobilių techninės apžiūros oligopoliją“. Užsimenama, kad jei naujoji tvarka įsigaliotų, vairuotojai galėtų sutaupyti pinigų, o taip pat ir laiko. Tačiau su tokiais teiginiais nesutinka techninės apžiūros įmonių asociacijos atstovai.

Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad partijos skyriai aktyviausiai siūlo kelti jos kandidatūrą kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose. „(...) dabar mūsų nedidelė demokratijos šventė vyksta partijoje, kad skyriai kelia kandidatus, ir taip, mano pavardė dažniausiai yra keliama“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen. Pasak jos, iki lapkričio pabaigos skyriai turėtų pabaigti teikti pasiūlymus.

Kiekviena Lietuvos valdžia per kadenciją išvysto savitą politinę kultūrą bei savitą bendravimo stilių tarp koalicijos partnerių. Kai kada politikai valandų valandas praleidžia pietaudami ar vakarieniaudami taip bandydami pasiekti kompromisą, kai kuriais atvejais viskas vyksta klaidų ir bandymų būdu.

Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad liberalai užsibrėžė grįžti kaip solidi, patikima jėga, o dirbdami valdančiojoje koalicijoje stengiasi nežadėti neįgyvendinamų dalykų, nemanipuliuoti, neklaidinti, vertinti pasitikėjimą ir padorumą, daryti atsakingus sprendimus, galvojant ne kadencijomis, o kartomis. „Jūsų įvertinimas man labai svarbus, turint galvoje didėjantį aktyvumą ir akivaizdų partijos krypties palaikymą.

 Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis šeštadienį Kaune per suvažiavimą patvirtino partijos pirmininko rinkimų rezultatus. „Taip, rezultatai patvirtinti“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio atstovė spaudai Klaudija Grabauskaitė. Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai buvo perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Už jos kandidatūrą balsavo 1024 arba 88 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.

Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio pirmininke trečiai kadencijai perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Už jos kandidatūrą balsavo 1024 arba 88 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių, BNS informavo Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Antanas Martusevičius. „Esu dėkinga už dar dvejiems metams kolegų išreikštą pasitikėjimą.

Valdančiajai koalicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio nariai penktadienį baigia elektroninį balsavimą renkant partijos pirmininką. Liberalų sąjūdžio atsakingasis sekretorius Antanas Martusevičius ketvirtadienį BNS sakė, kad savo valią jau buvo pareiškę apie 800 partijos narių.  „18 valandą stabdome balsavimą, renkasi skaičiavimo komisija, vyks partijos valdybos posėdis ir greitai žinosime rezultatus“, – teigė jis.

Kitąmet šalyje vyksiant prezidento rinkimams Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti skubos skelbti apie Liberalų sąjūdžio kandidatą ir žada, kad partijos taryba sprendimą priims gruodį.  „Mano siūlymas partijai bus rugsėjo 16 pavesti partijos tarybai priimti tą sprendimą, o tarybą organizuoti gruodžio mėnesį.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako sieksianti dar vieną kadenciją vadovauti Liberalų sąjūdžiui. „Šiandien Liberalų sąjūdžio valdyba tvirtins kandidatų sąrašą, tai aš priėmiau sprendimą kandidatuoti į pirmininkes ir vėl“, – Žinių radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė. Liberalų sąjūdžio pirmininko kadencija – dveji metai. V. Čmilytė-Nielsen partijai šiuo metu vadovauja antrąją kadenciją.

Lietuvos apeliacinis teismas pirmadienį tęs baigiamąsias kalbas koncerno „MG Baltic“, pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, politinės korupcijos byloje. Planuojama, kad baigiamąją kalbą sakys išteisintojo Gintaro Steponavičiaus gynėjas Rimgaudas Černius, išteisintų juridinių asmenų – „MG Baltic“ ir Liberalų sąjūdžio – advokatai. „MG Baltic“ politinės korupcijos bylos nagrinėjimas Apeliaciniame teisme eina į pabaigą, savo ginamąsias kalbas sako išteisintųjų gynėjai.

Įsisuko skandalas dėl ant ežero Trakuose kranto pastatytų dviejų pirčių. Nors jos atsirado pažeidžiant tvarką, bet savivaldybė jų atsikratyti neskuba – vietos bendruomenė įtaria, kad taip yra todėl, jog verslininkas priklauso Liberalų sąjūdžio partijai, kuri ir turi valdžią Trakų rajone. Trakų meras tikino, kad išimčių niekam nebuvo daryta.

Kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų strategai mąstė, kaip įveikti visą savivaldą apėmusią čekučių skandalo krizę, kuri palietė ir Vyriausybę, tikriausiai nė sapne nesapnavo, kad pasiūlytas vaistas – priešlaikiniai rinkimai su grasinimu trauktis Vyriausybei – atsigręš prieš juos pačius.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis šią savaitę po nepavykusio balsavimo dėl priešlaikinių rinkimų atsiprašė Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno Eugenijaus Gentvilo ir taip, greičiausiai, bandė normalizuoti ne tik tarpasmeninius santykius, bet ir padėtį valdančiojoje koalicijoje. E. Gentvilas sako, kad laiko tai išspręsta problema.

Seimas praėjusią savaitę patvirtino valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus pertvarką, pagal kurią nuo kitos kadencijos žymiai padidės darbo užmokestis Seimo nariams, ministrams bei premjerui.

Penktadienį sušauktas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumas priemė sprendimą – inicijuos pirmalaikius Seimo rinkimus. Jei tai nepavyks – svarstys Ingridos Šimonytės Vyriausybės patraukimą. Koalicijos partneriai tokį sprendimą vadina „paremtu emocijomis“. Jei bus nuspręsta imtis perkrauti politinę sistemą, tą Liberalų sąjūdžio pirmininkę Viktorija Čmilytė-Nielsen ragina daryti po liepą Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo.

Viešai pasipiktinę, kad mokesčių reformą rengiantys konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, Liberalų sąjūdžio atstovai pirmadienį apie reformą kalbėjosi su premjere Ingrida Šimonyte. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Ar tai ir liks tik pareiškimu, ar visgi kažko imsitės? Šimonytė sakė, kad tada laukia kažkokio raštiško kreipimosi iš jūsų. Čia ir liks tik pareiškimas.

Garsiai pristatyta ir daug šurmulio sukėlusi mokesčių reforma gali ir neišvysti dienos šviesos. O sutrukdyti jai gali net ne opozicija, o konservatorių partneriai liberalai. Po Liberalų sąjūdžio viešų pareiškimų, kad konservatoriai, neįsiklausydami į pasiūlymus, galimai pažeidžia koalicijos sutartį, premjerė Šimonytė sukvietė keletą liberalų į neviešą pasitarimą. Tačiau nusileisti premjerė neketina – esą liberalai pageidauja milijardinių pakeitimų, nors lėšų jiems nėra.