Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologas Virgis Valentinavičius ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologo Bernaras Ivanovas vardija ir viduje kilusias problemas, sveikatos apsaugos sistemoje, švietime, krašto apsaugoje ir energetikoje išlindusias valdančiųjų ydas.
Visgi prošvaisčių nenumato ir ateinančiam Seimui. Štai, V. Valentinavičiaus įsitikinimu, laukia ištisinis paralyžius ir nieko nedarymas, jeigu tęsis neramumai, prasidėję vos juos išrinkus.
VIDINIAI NESUTARIMAI
2020-2024 metų Seimo kadencijos laikotarpiu ne kartą aidėjo Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos narių skundai, jog konservatoriai su jais nesitarė. Eugenijus Gentvilas yra minėjęs, kad pastarieji koalicijos partnerius laikė žemės kirminais.
B. Ivanovui atrodo, kad koalicijoje kilę vidiniai nesutarimai neleido priimti svarbių sprendimų, nes jie reikalauja vienybės, kurios esą valdantieji neturėjo.
„Visuomenei labiausiai kliuvo jų blaškymasis ir negebėjimas susitarti koalicijos viduje dėl miškų kirtimų, žemės ūkyje, socialiniai klausimai, Europos lėšų, socialinės atskirties ir skurdo Lietuvoje klausimu šita valdžia stagnavo“, – vardija B. Ivanovas.
Tuo tarpu, V. Valentinavičiaus teigimu, kiekvienoje valdančiojoje daugumoje mažieji broliai visada skundžiasi. Tokią pat dinamiką koalicijos viduje prognozuoja ir naujai išrinktam Seimui.
„Kubiliaus laikais tie patys liberalai buvo amžinai nepatenkinti, kad jiems kažko nekliūna ir juos skriaudžia. Dabar šitoje koalicijoje pamatysite, Skvernelis skųsis, kad jį ignoruoja, nes mažiesiems broliams visada sunku susitaikyti su savo svorio ribomis pagal mandatų ir ministerijų skaičių. Konservatoriai turėjo didžiausią atsakomybę, bet ir prisiėmė nepopuliarumo dozę už savo sprendimus“, – aiškina politologas.
Tuo tarpu abu pastebi, kad suformuota Lietuvos socialdemokratų, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei „Nemuno aušros“ koalicija dar nesusėdusi pirmajam posėdžiui Seime pradeda nuo skandalų.
„Pradeda nuo tarptautinio skandalo, nes įjungdama „Nemuno aušrą“, tai atitinkamai reiškia, kad net pati geriausia kompetencija nepadėtų ir koalicijos vienybės galimybės yra labai ribotos, ypač prie šito lyderio [Gintauto Paucko], nes nepasitiki nuosava frakcija, kad surinks balsus tvirtinant premjerą ir pasirenka „Nemuno aušrą“, – įvertina V. Valentinavičius.
B. Ivanovas taip pat tvirtina, kad naujai valdžiai susitarti nebus paprasta: „Socdemai pritrunka dažnai politinės valios, jie per mažai laužia, o konservatoriai per daug“.
TARPTAUTINIAI SANTYKIAI
Jau dabar akivaizdu, kad naujai suformuota valdančioji dauguma negauna palankumo tarptautiniame kontekste, esą koją kiša „Nemuno aušros“ pirmininko šiurkštus Konstitucijos pažeidimas dėl antisemitinių pasisakymų.
Tačiau politologai ir konservatorių vadovaujamos koalicijos darbus tarptautiniame kontekste vertina skirtingai. V. Valentinavičius tikina, kad tai buvo šios daugumos stiprybė.
„Skirtingai nei Nausėda, aš manau, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis buvo vienas geriausių. Jo pastangomis vokiečių brigada atsirado, nes atkakliai stūmė šį projektą, nors buvo kritikuojamas, kad per daug spaudžia vokiečius, bet rezultatai labai geri“, – kalba V. Valentinavičius.
Tuo tarpu B. Ivanovas įžvelgia žalos, kurią padarė antradienį paskutinį kartą susirinkusi valdžia.
„Šitai mūsų nuostabiai valdžiai galime užrašyti tai, kad santykiuose su Kinija kontekste dėl Taivano likome be vizų“, – pabrėžia B. Ivanovas.
Taip pat pažymi, kad tarptautiniame kontekste aidėjo daug gražių kalbų, bet realių darbų buvo nedaug, apart to, kad tarptautiniame kontekste Lietuva buvo piešiama teigiamai.
„Vokietijos partneriai, pavyzdžiui, atvyksta nepriklausomai nuo to, ar kažką valdžia padarė, ar nepadarė. Buvo ir daug skandalingų istorijų su pirkimais, daug blaškymosi tarp to, kas yra gynybos prioritetai, todėl viskas ir nusikėlė net iki 2030 metų“, – paaiškina B. Ivanovas.
SVEIKATOS APSAUGA IR ŠVIETIMAS
Tuo tarpu sveikatos ir švietimo politiką vertina dvejopai. Štai V. Valentinavičiaus nuomone, intencijos šiuose sektoriuose buvo teisingos ir geros, tačiau pripažįsta, kad bent jau švietime reformų įgyvendinimas nepavyko dėl švietimo ministrės Jurgitos Šiugždinienės pasitraukimo.
„Klaida buvo švietimo ministrei trauktis dėl „čekiukų“ skandalo. Manau, kad pagrindo tam nebuvo ir tai pakenkė švietimo reformos normaliam įgyvendinimui“, – tvirtina V. Valentinavičius.
O B. Ivanovas įžvelgia kitas priežastis, kodėl švietimo ministrė pasitraukė. O štai švietimo reformas vadina absoliučia katastrofa.
„Šitai valdžiai tenka tiesiog absurdiškos reformos, atnaujinimai, visiškai nepasiruošus, paliekant mokyklas tiesiog ant ledo. Be vadovėlių mokiniai ir ministrė bėganti iš skęstančio laivo, o „čekiukai“ buvo tik pasiteisinimas, kad ją paleistų“, – aiškina B. Ivanovas.
Tuo tarpu naujai išrinktieji neva mažai tikėtina, kad klaidas šiuose sektoriuose gebėtų ištaisyti.
„Jie norės, kad visi pažadai, jog per 3 dienas neliks eilių sveikatos apsaugos sistemoje, būtų kuo greičiau pamiršti, nes tai didelės, sudėtingos ir labai nepaslankios sistemos, todėl jas pakreipti sunku. Klausimas, kada patys socdemai įsitikins, kad ne taip lengva visa tai daryti“, – svarstė V. Valentinavičius.
KRAŠTO APSAUGA
V. Valentinavičius pažymi, jog konservatoriai klydo Arvydą Anušauską tiek ilgai laikydami krašto apsaugos ministru, esą Lauryno Kasčiūno trumpas vadovavimas parodė, kaip turėtų atrodyti efektyvus darbas iš tikrųjų.
„Didžiausia klaida, kad jis taip ilgai išbuvo šiame poste. Karo Ukrainoje fone išaugęs Anušausko populiarumas paslėpė tą faktą, kad ne viskas buvo daroma maksimaliai, kiek įmanoma padaryti, ir ne visada buvo pasirenkamos teisingos kryptys“, – paaiškina jis.
ENERGETIKA
Labiausiai politologų nuomonės išsiskiria ties energetikos klausimu, mat V. Valentinavičius jį vertina kaip vieną didžiausių Vyriausybės laimėjimų, tuo tarpu B. Ivanovas vadina visišku chaosu.
Problemos energetikoje esą kilo dėl išorinių veiksnių, kaip pandemija ir karas Ukrainoje, todėl kainos kilo visoje Europoje, sako V. Valentinavičius.
Pamini, jog 2020-2024 Seimo kadencijos metu buvo pasiruošta atsijungti nuo Rusijos.
„Realiai priartinta energetinė nepriklausomybė ir, svarbiausia, tai daroma kartu su Latvija ir Estija.Visi ankstesni bandymai, įskaitant Kubiliaus Vyriausybę, nepavyko, nes Latvija ir Estija iš principo nuosekliai sabotavo tuos planus sinchronizuotis su Europa, bent jau stengėsi atidėti viską. Tai iš tikrųjų yra neeilinis pasiekimas ir ši Vyriausybė gali užsirašyti pliusą“, – tikina politologas.
O štai dėl būsimų parlamentarų V. Valentinavičiui neramu, ar tik jie neatsuks visko atgal.
„Žemaitaitis jau pradeda rėkti apie kuro kainas. Matyt, tai susiję su tuo, kad degalinės reklamavo jį visoje Lietuvoje ir neaišku, už kiek ir ar tai įskaityta į jo rinkimų išlaidas. Todėl tai panašu į tiesioginį atidirbinėjimą. Gali pradedėti nuo akcizų, o baigti tuo, kad ras priežasčių sustabdyti sinchronizacijos su Vakarais planą“, – svarsto jis.
Tačiau, B. Ivanovo manymu, situacija vis dėlto labiau primena katastrofą nei laimėjimą: „Elektros rinkos liberalizacija yra tiesiog absoliuti katastrofa, diskreditacija pačio žodžio liberalizacija, su jegainių Baltijos jūroje irgi skandalas po skandalo“.
MOKESČIŲ REFORMA IR PARTNERYSTĖS ĮSTATYMAS
Politologai sutaria, kad viena didžiausių nesėkmių buvusiems valdantiesiems buvo mokesčių reforma.
„Mokesčių reforma neįvyko, kaip pasakyt, kaip pavadint, mes jos nematėme, todėl jis tik pasidžiaugti, neturime kuo, ir dar pasibaigė skandalingai, mano galva“, – sako B. Ivanovas.
Žiūrint į Laisvės partijos buvusius pažadus, ne veltui pretenduojant į naująjį Seimą jų šūkis buvo „Turime nebaigtų reikalų“, mat jie liko neįgyvendinę nuolat eskaluojamo Civilinės sąjungos įstatymo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
- Lojantys tik pagal vl tvato užsakymus?
Atsakymas: padidina nekontroliuojamos korupcijos prevencijos kontrolę, atsakomybę už kurią neštų oficialūs valdžios atstovai, todėl, tikėtina, prastumti korupcines schemas būtų sudėtingiau. Panaikinus oficialių valdžios institucijų kontrolę, atsakingu palikus tik UABą, situacija galėtų tapti panašia į tą, kurią matome Stepukonio ir Foxpay atveju.
Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Valstybės skola dėl šių nekontroliuojamų skolinimosi garantijų tik augtų (ir be naudos Lietuvai) – viešai žinoma, kad Ukraina balansuoja ant defolto ribos ir per artimiausius dešimtmečius vargu ar išsikapstys iš šios duobės, todėl apie skolų grąžinimą iš šios valstybės gali kalbėti tik visiški optimistai arba absoliučiai neinformuoti asmenys. Ukrainos skolos (kartu su procentais) tokiu būdu krausis tik Lietuvai, kaip šių paskolų garantei.
Ar visgi tai gali būti nesavanaudiškas nueinančios valdžios žingsnis?
Žinoma! – Viskas tik dėl Ukrainos pergalės, tik dėl jos! – Visi kas kalba priešingai yra už Rusiją ir greičiausiai yra Lietuvos valstybės priešai!
