„Jūsų įvertinimas man labai svarbus, turint galvoje didėjantį aktyvumą ir akivaizdų partijos krypties palaikymą. Šis rezultatas rodo susitelkimą bendram tikslui, kartu tai ir pastarųjų ketverių metų įvertinimas“, – per partijos suvažiavimą Kaune šeštadienį kalbėjo partijos pirminikė V. Čmilytė-Nielsen.
„Prieš ketverius metus tapusi partijos pirmininke, tuometinę situaciją vertinau labai realistiškai. Tada pasirinkome nelaukti stebuklo, o imtis nuoseklaus, kartais pakankamai komplikuoto ir daug jėgų reikalaujančios partinės organizacijos tvirtinimo darbo. Užsibrėžėme tikslą burti liberalaus mąstymo žmones po viena vėliava, kurti sąlygas liberalams sugrįžti kaip solidžiai, patikimai ir atsakingai jėgai, tada deklaravome – mes, Liberalų sąjūdis, esame pasirengę šio proceso dalimi, šių metų rinkimai tai dar kartą įrodė“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
Savivaldos rinkimuose Liberalų sąjūdis iškovojo devynis merų postus, 135 partijos nariai tapo tarybos nariais.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, kaip juridiniam asmeniui, 2017 metais buvo pareikšti įtariamai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimo vienoje didžiausių ir garsiausių politinės korupcijos bylų – koncerno „MG Baltic“, pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, byloje. Teisėsaugos įtarimų korupcija toje pačioje byloje sulaukė ir tuometis partijos lyderis Eligijus Masiulis, jis kaltintas ėmęs kyšius iš tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Vyriausioji rinkimų komisija dėl nustatytų šiurkščių rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui pusmečio dotacijos, siekiančios beveik 400 tūkst. eurų.
Po šių įvykių Liberalų sąjūdžio reitingai smuko.
Pernai Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius, tarp jų ir Liberalų sąjūdį bei E. Masiulį, visiškai išteisino. Prokuratūra su šiuo nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė Apeliaciniam teismui. Šio teismo kolegija savo verdiktą skelbs lapkričio 22 dieną.
Nei partija, nei kiti byloje kaltinimų sulaukę buvo liberalai savo kaltės dėl korupcijos niekada nepripažino.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, laisvė išgrynina vertybes, sukuria sąmoningo apsisprendimo situaciją, kai pasirenkama ne žadėti neįgyvendinamų dalykų, nemanipuliuoti, neklaidinti, vertinti pasitikėjimą ir padorumą, daryti atsakingus sprendimus, galvojant ne kadencijomis, o kartomis.
„Šių principų stengiamės laikytis ir būdami valdančiojoje koalicijoje nors buvo situacijų, kai pasirinkimas buvo labai nelengvas, tai liečia ir nacionalinio saugumo be ir žmogaus teisių koliziją, ir geopolitinius ir aplinkosauginius iššūkius. Ir tai, kad turime pakankamai stabilų visuomenės dalies, vertinančios liberalią darbotvarkę, palaikymą, rodo, kad mūsų pozicija vertinama teigiamai“, – džiaugėsi partijos vadovė.
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis šeštadienį Kaune surengė suvažiavimą, bus tvirtinami partijos pirmininko rinkimų rezultatai.
Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai perrinkta Seimo vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Už jos kandidatūrą balsavo 1024 arba 88 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.
Pirmininko rinkimai vyko elektroniniu būdu, juose galėjo dalyvauti visi nario mokestį mokantys partijos nariai.
Suvažiavimo delegatai šeštadienį taip pat skirs naują partijos vadovybę, deleguos tarybai tvirtinti liberalų keliamą kandidatą į prezidentus.
Europos šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Liberalų sąjūdžiui vadovauja nuo 2019 metų.
Liberalai Seime turi 12 atstovų.
Vėliau Studentų skvere Kaune partija rengia Liberalių idėjų festivalį. Tradicinis renginys suburia savo sričių ekspertus, visuomenės veikėjus, politikus aptarti aktualiausias temas. Šiemet bus kalbama apie Lietuvos demografinę ateitį, šalies gynybą, kultūrą karo metu, istorijos politiką, dirbtinį intelektą, mokesčių reformą ir kitas temas.
Alio, gerbiamoji, o - kokia kryptimi -
šiuo metu esat išskridusi?
