Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje Liberalų sąjūdžio frakcijos Seimo narys Viktoras Pranckietis teigė, kad dabartinė problema, susijusi su techninių apžiūrų centrais, esą yra akivaizdi.
„Techninę būklę visada užtikrina servisai. Servisai, kuriuose tu visada remontuoji savo automobilį ar kito žmogaus automobilį.
Bet kuriuo atveju – aš esu iš to 1,5 mln. žmonių, kuris irgi turi tą problemą, kad turi atskirai važiuoti į techninio aptarnavimo stotį dėl techninės apžiūros ir ten gauti leidimą toliau eksploatuoti automobilį“, – kalbėjo politikas.
V. Pranckietis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors techninių apžiūrų centrai buvo sukurti pačios valstybės iniciatyva, tačiau jų veikla nėra konkurencinga.
„Dabar jų (techninių apžiūrų centrų – red. past.) yra regioninių turbūt 10. Servisai, kurie prižiūri tavo automobilį ir kurie atsakingai prižiūri automobilį, tau pasako, kad garantija galioja, bet jie neturi tokios teisės suteikti (suteikti techninės apžiūros pažymos – red. past.). 2000 m. suprantu, kad buvo tik 1 mln. automobilių, dabar jų yra 1,6 ar 1,5 mln.“, – teigė jis.
Politikas atkreipia dėmesį, kad tokia praktika veikia ir Didžiojoje Britanijoje, kuomet techninę pažymą išduoda tam tikri servisai, turintys kompetenciją tai daryti.
<...> Didžiojoje Britanijoe turbūt jau 20 metų, kaip tokia sitema veikia. Ir nieko mes čia naujo neišrasime. Ir jeigu verslai, kurie prižiūri mums automobilius, prisims tokią atsakomybę išrašyti ir leidimą toliau eksploatuoti automobilį keliuose, tai, manau, visiems žmonėms būtų tik į naudą, tik palengvėjimas“, – kalbėjo V. Pranckietis.
Vairuotojai sumokėtų mažiau?
Tuo metu Seimo narys Andrius Bagdonas sako, kad dabar galiojantys teisės aktai tarsi atėmę galimybę žmonėms rinktis.
„Valstybė tiesiog atėmė tokią galimybę. Todėl frakcijos vardu prašome naikinti neskaidrią biurokratiją visiems 1,5 mln. žmonių, kurie vairuoja automobilius.
Atlikus tuos kelis veiksmus, rinka būtų liberalizuota ne tik įstatymais, bet ir poįstatyminiais aktais. Ir visi turėtų paslaugą turėti arčiau namų. Ta paslauga, jos kaina galėtų būti ir mažesnė.
Liberalų frakcijos pozicija yra tokia, kad jeigu Seimas įstatymais liberalizavo rinką, tai žemesni teisės aktai neturėtų varžyti. Ir tikrai yra pakankamai Lietuvoje komptenecijų turinčių daug servisų, kurie galėtų tokią paslaugą teikti. Nuo to išloštų visi 1,5 mln. automobilių vairuotojų“, – sakė jis.
Lietuvos verslo konfederacijos narys Mantas Andriuškevičius sako, kad konfederacija dar 2019 metais atkreipė dėmesį tai, kad rinka neveikia pakankamai konkurencingai, o tai, pasak jo, patvirtino ir Konkurencijos tarnyba.
„Konkurencijos taryba pasakė, kad nėra gerai, reikėtų liberalizuoti šitą rinką. Ir buvo išsakytos rekomendacijos, ką reikėtų padaryti. Bet per tą laiką nuo 2019 metų niekas nepasikeitė. Ir ką mes pastebėjome? Kad vienintelis turbūt dalykas, dėl kurio visai neseniai sutarta, t.y. Bendrijoje praeitos techninės apžiūros dabar pripažįstamos Lietuvoje Bet ir tai tam reikėjo daug pastangų ir laiko.
O pagrindinė problema yra ta, kad tas reguliavimas nustato techninių apžiūrų centrų steigimosi tvarką pagal poreikį. Tiesiog valstybė kišasi ir reguliuoja, kiek jų turėtų būti, kiek dirbti darbuotojų, nustato maksimalias kainas. Ir šioje vietoje 10 įmonių dirba savo regionuose, tarpusavyje nekonkuruoja“, – dėmesį atkreipė M. Andruškevičius.
Jo teigimu, jau seniai reikėjo imtis veiksmų, kad rinkoje atsirastų daugiau konkurencijos.
„Dabar labai panašu, kad siauras ratelis įmonių, susibūrusių į vieną asociaciją, viską yra padariusios taip, kad naujas žaidėjas, naujas klonkurentas neateis ir nepradės teikti paslaugų. <...> Bet kokiu atveju laisva konkurencija suteikia galimybes verslui, bet labiausiai išlošia vartotojai.
Atsiradus konkurencijai, visi apžiūrų centrai dirbs ne maksimaliomis kainomis, kurios yra nustatytos, nes nustatytos tik maksimalios, bet konkuruos tiek su kaina, tiek su kokybe. Kitas dalykas – nereikės stovėti eilėse, nereikės užsirašinėti prieš mėnesį į techninę apžiūrą, galėsite pasirinkti arčiau namų ten, kur jums patogu ir galėsitep pasirinkti vieną ar kitą paslaugos teikėją“, – sakė M. Andruškevičius.
Už techninės apžiūros atlikimą šiuo metu vairuotojams už lengvuosius automobilius tenka sumokėti nuo 23 iki 28,90 euro, priklausomai nuo to, ar automobilis yra varomas dyzelinu, benzinu ar dujomis.
Tačiau Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas pastebi, kad techninės apžiūros kaina Lietuvoje, palyginti su Europa, yra viena mažiausių, o servisai, jei pakeitimai įsigaliotų, tikėtina, kad prašytų ir dar didesnės sumos už atliktą paslaugą.
R. Gabartas taip pat pateikia pavyzdžius – štai Latvijoje techninė apžiūra, kurią privalu atlikti kasmet, kainuoja 35 eurus, o Estijoje – 43 eurų. Vokietijoje ar Suomijoje analogiškos transporto priemonių patikros procedūros kainuoja per 100 eurų.
Įspėja apie galimos korupcijos židinius
Kaip naujienų portalui tv3.lt komentavo R. Gabartas, dabartines politikų pastangas, siekiant pakeisti galiojančią tvarką dėl techninių apžiūrų centrų vykdomos veiklos, sunku vadinti „reforma“. Be to, pasak jo, nebuvo pateikta ir konkrečių alternatyvų.
„Be pasiūlymų sugriauti šiuo metu veikiančią techninės apžiūros sistemą ir iš esmės panaikinti vienintelį filtrą, užkertantį kelią eisme dalyvauti techniškai netvarkingoms (kai kuriais atvejais – mirtiną pavojų keliančioms) transporto priemonėms, Seimo nariai nepateikė jokių realių alternatyvų“, – dėmesį atkreipė R. Gabartas.
Pašnekovas tikina, kad „Transeksta“ pozicija ir argumentai nepasikeitė per beveik du pastaruosius dešimtmečius kiekvienąkart tęsiantis skirtingoms diskusijoms apie tariamą „Tuvltilos monopolį“.
„Techninė apžiūra nėra laisvoje rinkoje esanti prekė, o gyvybiškai svarbi prievolė, už kurios neatlikimą numatoma administracinė atsakomybė. Tokį išaiškinimą yra pateikęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sprendęs asociacijos „Transeksta“ ir Konkurencijos tarybos ginčą.
Teismas konstatavo, kad „techninės apžiūros vykdymas yra priskirtas ne laisvos rinkos sričiai – tai išimtinai valstybinės valdžios funkcija, deleguota juridiniams asmenims, susijusi su viešuoju interesu bei saugumo užtikrinimu transporto srityje“, – priminė R. Gabartas.
Asociacijos atstovas tikina, kad visos 10 techninės apžiūros įmonių privalo atitikti vadinamojo „A“ tipo kontrolės įstaigoms keliamus reikalavimus, susijusius su bešališkumu ir nepriklausomumas, t.y. jos negali atlikti jokių kitų funkcijų ar darbų – remontuoti automobilių, pradavinėti atsarginių detalių, išskyrus tiesioginę pareigą – tikrinti transporto priemonių techninę būklę ir eliminuoti iš gatvių grėsmę kitiems eismo dalyviams keliančias mašinas.
„Drauge TA įmonės atlieka ir savotišką nepriklausomų technikos ekspertų – patarėjų – misiją, labai aiškiai įvardindamos, kokios automobilio detalės, mechanizmai ar sistemos iš tiesų yra susidėvėjusios, kas kelia padidintą riziką eismo saugumui ir ką būtina keiti.
Suteikus teisę techninę apžiūrą atlikti servisams, neišvengiamai kiltų interesų konfliktas, nes automobilių remontu besiverčiančios bendrovės iš esmės tikrintų savo pačių darbo kokybę. Tokiu atveju užtikrinti techninės apžiūros objektyvumą ir nešališkumą būtų itin sudėtinga. Nesant tinkamo kontrolės mechanizmo, techninės apžiūrą vykdantys subjektai galės daug laisviau ir lengviau piktnaudžiauti savo įgaliojimais, ignoruoti matomus transporto priemonių defektus. Tokiomis sąlygomis plisti korupcijos židiniams taip pat bus ženkliai lengviau“, – kalbėjo R. Gabartas.
Padaugėtų techniškai netvarkingų automobilių?
Kaip anksčiau buvo skelbiama Liberalų frakcijos pranešime, automobilių, ypač naujų arba apynaujų, techninę būklę profesionaliai gali įvertinti sertifikuoti autoservisai arba oficialūs gamintojų atstovai, todėl teisės aktais įtvirtinta būtinybė vykti tik į monopolinį apžiūros tinklą yra perteklinė.
„Neseniai vairuotojai keitė padangas. Atvažiavus tokios rutininės procedūros, dauguma transporto priemonių tame pačiame servise galėtų pereiti ir kitą rutininę pareigą – techninę apžiūrą, jeigu tuo metu sueina dvejų metų terminas.
Šitaip vairuotojai visas paslaugas gautų vieno langelio principu arčiau namų, užuot laukę eilėse oligopolijos skyriuose“, – pastebėjo A. Bagdonas.
V. Pranckiečio žodžiais, apžiūros rinkos liberalizavimas užtikrintų ir didesnį paslaugos skaidrumą, nes sertifikuoti autoservisai tausotų savo licenciją ir reputaciją.
„Pavyzdžiui, Suomijoje 2010 m. išardžius monopoliją, ne tik žymiai išaugo paslaugų kokybė, bet ir praktiškai nebevyksta eismo avarijos dėl gedimų. Vairuotojai netgi gali rinktis valstybinės apžiūros paslaugos teikėją pagal kainą“, – pabrėžė jis.
Europoje vieną liberaliausių techninės priežiūros principų, pasak liberalų, taiko Didžioji Britanija. Ten meistrai, įgiję atitinkamą kompetenciją ir sertifikatą, valstybės deleguotą privalomąją techninę apžiūrą atlieka įvairiuose autoservisuose. Tuo metu Latvijoje rinka reguliuojama dar griežčiau: techninę apžiūrą atlieka vietinis „Regitros“ analogas – valstybės valdoma įmonė „Kelių eismo ir saugumo direktoratas“ (CSDD).
Tačiau asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, Lenkijoje ir Estijoje liberalizavus techninės apžiūros sistemas, iš pirmo karto techninių apžiūrų kontrolierių „palaiminimą“ gauna bemaž 96-98 proc. automobilių (Lietuvoje apie 50–52 proc.).
Toks rodiklis, pasak pašnekovo, reiškia, kad beveik visos transporto priemonės šiose šalyse yra „be techninių defektų“, o tai, jo teigimu, yra visiška netiesa, mat tokį aukštą praeinamumo rodiklį gali tik techninės apžiūros kontrolierių netinkamai atliekama techninė apžiūra, virtusi formalumu ir paprasčiausiu techninių apžiūrų dokumentų pardavinėjimu.
„Po to, kai liberalusis techninių apžiūrų modelis buvo įdiegtas Estijoje ir Lenkijoje, tenykščiai eismo saugumo specialistai ir pareigūnai, atsakingi už transporto politiką, pripažino, kad transporto priemonių parko techninė būklė nepagerėjo, o paprasčiausio techninių apžiūrų pardavinėjimo atvejų padaugėjo.
Priešingai, nei prognozuota, kainos pakilo, nes, norint atlikti visas patikros operacijas, būtina investuoti į specialią įrangą, kokios tradiciniai servisai niekuomet nenaudoja. Tai ypač akivaizdu kalbant apie sunkiojo transporto techninės būklės patikrą“, – sakė G. Šlėderis.
„Regitros“ duomenimis, Lietuvoje vairuotojo pažymėjimus turi daugiau kaip 1,5 mln. gyventojų.
