leo lt

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys Kęstutis Čilinskas trečiadienį kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydamas įvertinti, ar nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ valdymo modelio sukūrimo ir veikimo schema nėra korupcinė.

Lietuvos politikai – Seimo nariai ir partijų lyderiai reiškia susirūpinimą dėl byrančios bendrovės „Leo LT“, kuri valdo Lietuvos energetikos ūkį, valdybos griūties. Viešai pateikiami paaiškinimai daugumos jų visiškai neįtikina. Valdančiosios Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) lyderis Artūras Zuokas portalui „Balsas.lt“ tvirtino, kad staigus bendrovės vadovo Rymanto Juozaičio atsistatydinimas dėl formaliai suprantamos priežasties slepia daug gilesnius procesus.

Vakar žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, kad nacionalinę energetiką valdanti bendrovė „Leo.LT“ ketina investuoti į vėjo energetiką, Lietuvos vėjo energetikų asociacijos direktorius Aleksandras Paulauskas vertina dvejopai. Jis įžvelgia ir galimybę panaikinti plėtrą stabdančius barjerus, ir galimą siekį monopolizuoti potencialiai konkuruojantį energijos gamintojų segmentą. Apie ketinimus plėtoti vėjo energetiką vakar paskelbė ir po kelių valandų atsistatydino „Leo.

Atsistatydinus nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ vadovui, premjero Gedimino Kirkilo teigimu, naujas vadovas turėtų būti paskirtas kuo greičiau. „Neturime laukti kol, bus paskirta nauja Vyriausybė, esame suinteresuoti, kad „Leo LT“ veiktų efektyviai. Tai tarybos („Leo LT“ stebėtojų taryba - BNS) prerogatyva, Vyriausybė turi savo balsą. Mūsų interesas paskirti kuo greičiau“, - trečiadienį žurnalistams sakė G.Kirkilas.

Tautos prisikėlimo partija nori patekti valdžion. Iki rinkimų deklaravus priešiškumą bet kokioms ideologijoms, rinkimus laimėjus Tėvynės sąjungai A. Valinsko vadovaujama partija staiga tapo „centro dešinės“ jėga. Liberalai įsitvirtino Prieš antrąjį rinkimų turą partijos dar neskuba burtis į koalicijas ir siekti valdžios, tačiau akivaizdu, kad pasibaigus rinkimams greičiausiai susiformuos Tėvynės sąjungos dominuojama dešinioji koalicija.

Už milijardinės vertės projektus atsakingo nacionalinio investuotojo „Leo LT“ valdybos pirmininkas Rymantas Juozaitis traukiasi iš pareigų. R. Juozaitis pats antradienį įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir nurodė pasitraukiantis dėl asmeninių priežasčių.

Nepaisydama neigiamo Europos Komisijos požiūrio, „Leo LT“ toliau didina savo galias. Vyriausybei padedant, energetikos monopolininkė įgauna galimybę neatsisakyti Kruonio ir Kauno elektrinių, kurias pagal sutartį turėtų perduoti valstybei už vieną litą, rašo „Lietuvos žinios“. Rugsėjo viduryje Seimas beveik vienbalsiai pritarė Vyriausybės pateiktam Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimui, supaprastinančiam bendrovių reorganizavimo jungimo bei skaidymo būdu procedūras.

Daug svarstoma apie pirmajame Seimo rinkimų ture partijų gautus balsų procentus, būsimų koalicijų variantus. Kol kas pirmauja Andriaus Kubiliaus vadovaujami sąjungiečiai-krikdemai. Didžiuma sociologinių apklausų šitai ir prognozavo. Tačiau toks laimėjimas teikia ir džiaugsmo, ir nevilties. Suprantamas, džiaugiamasi dėl pirmavimo, kuris tarsi patvirtina partijos pirmininką ir jos smegenų centrą tinkamai vadovavus.

Penkių procentų rinkėjų balsų daugiamandatėje apygardoje nesurinkusios ir į Seimą nepatekusios partijos „Frontas“ vadovas Algirdas Paleckis rinkimų rezultatus vertino teigiamai, tvirtindamas, kad prieš pusmetį įkurta partija rado savo vietą Lietuvos politinėje arenoje.

Vakar Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) pareiškus, kad „Leo LT“ valdybos narys Saulius Spėčius turi pasitraukti iš užimamų pareigų, šiandien jis bendrovės stebėtojų tarybai įteikė atsistatydinimo raštą.

Premjero buvusio patarėjo Sauliaus Spėčiaus paskyrimas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ valdybos nariu prieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui. Tai ketvirtadienį, išklausiusi S.Spėčiaus ir Seimo nario Kęstučio Čilinsko argumentus, nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pasak VTEK, S.Spėčius turi atsistatydinti iš „Leo LT“ valdybos.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį svarstys, ar tuometinio premjero patarėjo Sauliaus Spėčiaus paskyrimas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ valdybos nariu neprieštarauja Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymui.

Konstituciniam Teismui (KT) pareiškus, kad jis nagrinės, ar nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“ buvo įsteigta laikantis Konstitucijos, teisininkai teigia, kad šis sprendimas nesustabdo „Leo LT“ veiklos. KT pranešimą paskelbus „Valstybės žiniose“, bus sustabdytas Atominės elektrinės įstatymo 10 ir 11 straipsnių dalių galiojimas, pranešė teismas.

Žmonės, tvarkydamiesi asmeniniame ūkyje ir turėdami tam tikrų išlaidų, supranta, kad jeigu savo gyvenamajame name pirmiau atliks pastato apšiltinimą arba bent pasikeis langus į sandaresnius, gaus daugiau ekonominės naudos negu investavę į labai brangų televizorių arba perkloję kiemą naujomis šaligatvio plytelėmis. Suprantama, smagu turėti ir naują, prabangų televizorių, ir kiemą, išklotą naujomis plytelėmis.

Pavadinime nurodytus du politinius ekonominius dydžius, suprantama, neįmanoma sulyginti. Paskutinio Europos diktatoriaus titulu besipuikuojantis Baltarusijos prezidentas, kuris net siūlo užsienio politikams atvykti juo pasigrožėti, savo šalį valdo tvirtai ir negailestingai, sugebėdamas kai kuriuos politinius priešininkus net „išnykinti“. Jis mėgsta žaisti didelę politiką, juolab kad kai kurie Europos Sąjungos atstovai nepaliauja svarstyti, kur artimiausiu metu gali tas diktatorius palinkti - E...

Priešrinkiminis laikotarpis išties yra stebuklų metas. Būtent tada atsiveria (tiksliau mums yra atveriamos) akys ir tada mes išvystame tai ką mums užgoždavo kasdieniškos smulkmenos. Iki šiol mes manėme, jog šalyje bujoja korupcija, siaučia infliacija, o gyventi darosi pastebimai sunkiau. Nieko panašaus.

Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų sąjungos (LSDS) pirmininkas Arvydas Akstinavičius.  - Esate partija, kuri dar nebuvo valdžioje, nors keli Jūsų nariai yra buvę parlamentarais. Ar žmonės balsuodami už Jus tiesiog nepraras balsų, jei neįveiksite 5 proc.

Nors prezidentas Valdas Adamkus ir sakė, kad partijoms programos nelabai reikalingos, jas vis dėlto skaitau. Lyg netyčia pastebėjau vieną įdomią smulkmeną. Dar visai neseniai eteryje plačiai skambėjusi, politikų priešpriešas ir valstybės vadovų irzlius atsikalbinėjimus kėlusi Valstybės saugumo departamento (VSD) tema – beveik paskendo.

Lietuvos prezidentas neketina nurodinėti, kaip turi dirbti Kainų komisija. Jis tvirtina, jog tai yra nepriklausoma institucija, kuri žino savo funkcijas. „Aš girdėjau tuos pasakymus, ypač iš Vyriausybės vadovo, kad tai yra Prezidentūros problema. Noriu aiškiai visiems pasakyti, kad tai yra nepriklausoma įstaiga, dirbanti pagal jai nustatytus kriterijus, ir Prezidentūra jokios įtakos tam neturės. Jie turi vykdyti įstatymus, aš manau, kad jie susitvarkys su ta problema.

Socialdemokratų lyderis premjeras Gediminas Kirkilas tvirtina, kad Kainų komisija yra nepriklausoma ir Vyriausybė nesikiša į jos veiklą. „Aš nesikišu ir nevertinu Kainų komisijos. Aš manau, kad galbūt prezidentas galėtų pareikšti nuomonę, nes tai yra Prezidentūros daugiau valdoma institucija, aš jos tikrai nevertinsiu“, - trečiadienį žurnalistams sakė G.Kirkilas.

Kuo arčiau rinkimai, tuo daugiau stebuklų. Maždaug taip būtų galima apibūdinti kai kuriuos pastarojo meto įvykius, kurie verčia kelti klausimą, kas ką kaip ir kiek šiandien Lietuvoje valdo ir kas kam tarnauja. Juk ar ne stebuklas, kad vienas iš Lietuvos teismų – o konkrečiau Vilniaus apygardos administracinis teismas - penktadienį gavęs skundą, pirmadienį iš pat ryto ima ir paskelbia sprendimą dėl šio skundo. Ar kada nors iki šiol Lietuvoje taip yra buvę? Aš bent nepamenu.

Raimundas Paliukas Antakalnio apygarda Svarbiausi darbai, kuriuos nuveiksiu, tapęs Seimo nariu: Noriu paspartinti alternatyvios energijos šaltinių panaudojimą bei daugiabučių pastatų renovavimą. Lietuva turi užsitikrinti energetinę nepriklausomybę – tai yra svarbiausia sąlyga, kad gyventojai mažiau mokėtų už šildymą ir karštą vandenį. Iš kur žinau Jūsų problemas? Daug metų įvairiose energetikos įmonėse ėjau vadovo pareigas.

Politinės diferenciacijos ženklai, pasak Juozo Brazaičio, atsispindi pirmiausia politinių partijų programose. Programa — tai lyg politinės grupės veidrodis: ji parodo, ko grupė siekia ir kokiomis priemonėmis. Nenuostabu, kad partijų programas vertina ekspertai, politologai, žurnalistai, daro išvadas, padeda susiorientuoti rinkėjams, kurie patys galbūt neturi tiek laiko įsigilinti, kritiškai jas įvertinti.

Šiuo metu pasaulyje statomos keturios naujos atominės elektrinės, iš jų arčiausiai Lietuvos - Suomijoje. Suomijos Olkiluoto saloje šalia dviejų jau esančių atominių rektorių statomas trečias. Jis bus ne tik moderniausias, bet ir galingiausias visoje planetoje. Olkiluoto projektas unikalus tuo, kad kartu rengiama ir aktyviųjų atliekų kapvietė.

 Premjeras Gediminas Kirkilas teigia, jog antradienį „Transparency International“ paskelbtas 2008 metų Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas patvirtina kovos su korupcija tęstinumo poreikį. Kita vertus, Vyriausybės vadovas teigia, jog „Transparency International“ Lietuvos skyrius (TILS) esą „visuomet buvo priešiškas“ G.Kirkilo vadovaujamai Vyriausybei.

Artėjant Seimo rinkimams „Balsas.lt“ toliau kalbina pretenduojančių patekti į parlamentą partijų lyderius. Šį kartą į portalo spec. korespondento Tomo Čyvo klausimus atsako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas, premjeras Gediminas Kirkilas. - Prieš rinkimus norisi paklausti apie Jūsų partijos programas ir rinkiminius pažadus. Ne pirmą ir ne antrą kartą į savo programą lyg ir įrašote progresinius mokesčius, tačiau jų taip ir nesugebate įvesti, nors ne pirmą kartą esate valdžioje.

„Transparency International“ (TI) Korupcijos suvokimo indekso (KSI) 2008 metų tyrime Lietuvai skyrė 4,6 balus ir 58 vietą 180 šalių lentelėje. Praėjusiais metais Lietuvos KSI siekė 4,8 balus, t.y. buvo arčiau skaidrumo ribos - 10 balų. Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) atstovų, 2008 metų tyrimo duomenys rodo, kad Lietuva vėl grįžo į 2004 metų padėtį ir 58-ąja vieta dalijasi su kaimynine Lenkija bei Turkija.

Konstituciniam Teismui (KT) nusprendus priimti nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl Atominės elektrinės įstatymo pataisų, nacionalinio investuotojo „Leo LT“ tolesnę veiklą gali tekti įšaldyti, teigia buvęs KT teisėjas Egidijus Jarašiūnas. Tuo metu, kito žinomo teisininko, buvusio KT pirmininko Juozo Žilio manymu, svarstyti apie KT nagrinėjimo galimas pasekmes „Leo LT“ veiklai kol kas anksti, pirmiausia reikia sulaukti paties KT nutarimo.

Nacionalinės elektros energetikos bendrovė „Leo LT“ skaičiuoja būsimoms investicijoms reikiamas lėšas ir pirmu numeriu nurodo elektros tilto su Švedija projektą. Vakar surengtoje spaudos konferencijoje bendrovės finansų direktorius Ramūnas Bičiulaitis teigė, jog 2008-aisiais bendrovės vertė, palyginti su ankstesniais metais, kils 20 proc., 2009 metais - 40 proc., 2010-aisiais šie tempai sulėtės ir didės 15 proc., vėliau - apie 10 proc. kasmet. Investicijoms - 17 mlrd.

Seimas pirmadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Atominės elektrinės įstatymo, kuriuo buvo įsteigta nacionalinio investuotojo bendrovė „Leo LT“, atitikimo Konstitucijai. Už tai pirmadienį balsavo 50 Seimo narių, prieš - 13, o susilaikė 35 parlamentarai. Premjeras Gediminas Kirkilas Seime žurnalistams po šio parlamentarų sprendimo atsisakė jį komentuoti, o po pietų nebuvo linkęs prognozuoti ir kreipimosi į KT pasekmes.

Vyriausybei vakar buvo pristatyta nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ strategija.Nepaisant to, kad „Leo“ projekto iniciatoriai ir strategai visą laiką aiškino, kad tai vienas skaidriausių projektų Lietuvos istorijoje, „Leo“ strategija, kurią svarstė ir patvirtino vadinamasis Priežiūros komitetas, iki šiol laikoma paslaptyje.

Seimas pirmadienį apsispręs, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Atominės elektrinės įstatymo atitikimo Konstitucijai. Praėjusią savaitę parlamentarai po svarstymo pritarė šiam kreipimuisi. Pataisytame Atominės elektrinės įstatyme, priimtame šių metų vasarį, numatytas nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ steigimas ir suteikta teisė jai statyti atominę elektrinę bei elektros tiltus į Lenkiją ir Švediją.

Partijos nevykdo pažadų, nejaučia jokios atsakomybės rinkėjams, o valdžioje esantys stengiasi į visus postus postelius sukišti savuosius, kad tik jokie netikėtumai nesutrikdytų gerai veikiančio politinės korupcinės sistemos mechanizmo, nepaliaujančio turtinti politinį elitą, aukštuosius valdininkus ir į valstybės kišenes savo straublius sukišusius verslo didžiūnus. Per tą kišenę atiteka ir Europos Sąjungos pinigai.

Nuo 2010-ųjų sausio 1-osios, kai bus uždaryta Ignalinos atominė elektrinė, pagrindine elektros energijos gamybos žaliava Lietuvoje taps iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos. Netgi jei jų kaina nepakiltų (kas yra mažai tikėtina), tai reikštų, kad pagrindinėmis elektros gamintojomis taps šiluminės elektrinės, tarp jų didžiausia - Lietuvos elektrinė Elektrėnuose. Jos elektros gamybos kaina - keturis kartus didesnė nei dabar pagrindinės elektros energijos tiekėjos vartotojams Ignalinos AE kaina.

Prezidentas Valdas Adamkus vėl nustebino. Iš tarptautinės politikos platybių jis praėjusią savaitę sugrįžo į Lietuvą ir ėmėsi vidaus politikos. Pirmiausia, prezidentas pagaliau labai aiškiai išdėstė, ką jis galvoja apie dabartinės valdančiosios koalicijos rengiamą referendumą dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Populizmas ir rinkėjų mulkinimas – tokia buvo šalies vadovo nuomonė. Ačiū jam už tai. Ačiū, kad išdrįso, ir ačiū, kad pats nepasidavė populizmui.

Siekia didinti elektros kainą Nacionalinė energetikos bendrovė „Leo LT“ pateikė Kainų komisijai skaičiavimus, kiek investicijų jai reikėtų trims numatomiems įgyvendinti strateginiams objektams ir kiek turėtų didėti elektros perdavimo bei paskirstymo viršutinės kainų ribos.

Lietuvos teismai antrą kartą pakartojo, kad kenkimu kurti nacionalinį investuotoją koncerno „MG Baltic“ prezidentą Darių Mockų apkaltinęs „Vilniaus prekybos“ akcininkas Žilvinas Marcinkevičius teišsakė savo nuomonę. Formaliai po Vilniaus apygardos teismo sprendimo pirmadienį D.Mockus ir „MG Baltic“ bylą pralaimėjo, tačiau verslininko atstovai teigia priešingai. „Byla - laimėta. Melagingi Ž.Marcinkevičiaus teiginiai nepasitvirtino.

Ūkio ministerija toliau aiškinasi su Europos Komisija, ar nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ steigimas atitinka konkurencijos reikalavimus. EK komisarės Neelie Kroes (Nely Kros) prašymu ministerija šį mėnesį išsiuntė į Briuselį kelis šimtus puslapių dokumentų - Atominės elektrinės įstatymo, derybų grupės posėdžių protokolų, Vyriausybės ir „NDX energijos“ sutarčių bei jų priedų, RST, VST ir „Lietuvos energijos“ turto vertinimo ataskaitų kopijas, BNS pranešė ūkio ministro patarėjas Riča...

Kai bus uždaryta Ignalinos AE, elektros kainos per mažos nepasirodys. Tad kuo anksčiau savo buityje pereisime prie saulės šviesos įkraunamų lempų, tuo labiau būsime nepriklausomi nuo „Leo Lt“. Ši saulės lempa turi 4,2 V 70 mA fotoelementus, 7 ryškius šviesos diodus, 2 AA tipo įkraunamas baterijas, sveria 200 g. Tinka naudoti ir lauke. Visiškai per 4 – 6 val. įkrautų baterijų pakanka maždaug 6 – 8 valandoms.

Socialdemokrato Gedimino Kirkilo vadovaujama koalicinė Vyriausybė ketvirtadienį paskelbė iš esmės įvykdžiusi savo programą. „2006 metais patvirtinta mažumos 14-oji Vyriausybė, kurią sudarė keturių partijų koalicija - naujas, iki šio Lietuvoje neegzistavęs politinis reiškinys. Todėl šios Vyriausybės pagrindinis veiklos principas - nuolatinis skirtingų pozicijų ir interesų derinimas.

Buvusį premjero patarėją, dabar - nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ valdybos narį Saulių Spėčių Privatizavimo komisijoje pakeis Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) vadovas Mantas Nocius. Vyriausybė trečiadienį nutarė siūlyti Seimui iš dalies pakeisti Privatizavimo komisijos sudėtį. Seimas trečiadienį nesvarstė atnaujinamos Privatizavimo komisijos sudėties, nes buvo nutarta palaukti, kol Vyriausybė ras, kuo joje pakeisti S.Spėčių.

Seimas trečiadienį nebesvarstys atnaujinamos Privatizavimo komisijos sudėties, nors anksčiau planuota šį klausimą įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas BNS sakė, kad nutarimo projektas Seimui bus pateiktas, kai Vyriausybė ras, kuo joje pakeisti buvusį premjero patarėją, dabar - nacionalinės energetikos bendrovės „Leo LT“ valdybos narį Saulių Spėčių. „Kai bus aiškios visos kandidatūros, tada šio klausimo ir imsimės“, - sakė Č.Juršėnas.

Trečiadienį pradėjęs paskutinę šios kadencijos sesiją Seimas ėmėsi svarstyti, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) prašant išaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymas neprieštarauja Konstitucijai. Iš 104 balsavusių po svarstymo kreipimuisi pritarė 56. Ginčus ir visuomenės protestus dėl korupcijos sukėlusį įstatymą KT svarstymui siūlė kai kurių opozicinių partijų parlamentarai, o inicijavo frakcijos „Tvarka ir teisingumas”(TT) nariai Julius Veselka ir Petras Gražulis.

Prie finišo artėjanti šio Seimo kadencija verčia atsiminti ne tik dramatiškas kovas dėl stambių projektų ar skambius parlamentinius tyrimus. Šalia „Leo LT“ istorijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalo ir panašių batalijų buvo ir tikro cirko elementų. Visgi ir praėjusių kadencijų parlamentarai turėtų kuo pasigirti. Seimo narys Petras Gražulis 2005 m. rudenį parlamente buvo atidaręs mėsos turgų. Kolegoms jis pardavinėjo dešras, kumpius ir skilandžius.

Rusijos agresija prieš Gruziją ir šios šalies nusiaubimas išlieka svarbiausia pasaulio politinės darbotvarkės tema. Didžiųjų valstybių lyderiai vis labiau ima suvokti agresyvią Rusijos politikos prigimtį, tačiau, sakytume, gana sunkiai ir nenoriai. Agresyvi Rusijos politika tampa rimtu iššūkiu ir sykiu ji verčia permąstyti visą XX amžiaus istoriją – prieškarį, pokarį ir sovietinę dalies Europos okupaciją.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija aptiko, kad elektros ūkyje vyksta stebuklai - iš oro byra stulbinami pelnai. Įstaigos vadovas Virgilijus Poderys per kelerius metus susidariusią padėtį laiko nenormalia ir yra pasiryžęs ją pakeisti, net jei tektų susidurti su galingu monopolinių įmonių pasipriešinimu, rašo pirmadienio „Lietuvos žinios“ (LŽ). Kelerius metus prekybos tinklo „Maxima“ savininkų valdoma elektros skirstymo bendrovė Vakarų skirstomieji tinklai (VST) paslapčia kaupė p...

Seime įregistruoti du Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektai. Abiejų tikslas, pasak iniciatorių, apginti vartotoją nuo elektros tiekėjų savivalės bei užtikrinti sąžiningą elektros kainų nustatymą. Ūkio ministrui kai kurie siūlymai sukėlė juoką.

Mokslininkai ramina, kad uždarius Ignalinos AE energetinio bado Lietuvoje tikrai nebus, bet dvigubas kainų šuolis – neišvengiamas. 2009 metų pabaiga nenumaldomai artėja, o vilčių, kad ES sutiks pratęsti Ignalinos atominės elektrinės antrojo bloko uždarymą, –mažai. Šalies Vyriausybė neskelbia, kad yra pasirašiusi kokias nors elektros energijos importo sutartis, elektros tiltų su Vakarais projektai stringa ir neguodžia.

Parlamentaras Ramūnas Garbaravičius teigia, kad Vyriausybė, pasinaudodama liepos 1-ąją įsigaliojusio Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, stengiasi pamaloninti privačius nacionalinio investuotojo „Leo LT“ akcininkus, rašoma ketvirtadienio "Lietuvos žiniose". Seimo Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos narys R.Garbaravičius įsitikinęs, kad „ne energetika dirba šaliai, o Vyriausybė - energetikai“. Pervesti milijonai R.Garbaravičiaus teigimu, vidurvasarį Lietuvoje vyksta keisti dalykai, kuriems ...