Čia tai mintis. Jeigu būtų tokia galimybė- "balsuoju prieš visus", balsavimas tikrai būtų pilietinė pareiga, ir aš dalyvaučiau rinkimuose.Nesuprantu, kodėl demokratinėmis sąlygomis žmogus negali balsuoti prieš visą esamą politinę sistemą? Argi demokratiniuose rinkimuose neturi būti Jūsų minimos grafos? Ji - būtina.

Ne mane vieną graužia klausimai dėl NEėjimo balsuoti.
Šviesuoliui V.Radžvilui taip pat kyla daug abejonių (*2008 spalio mėn. 3 d. 21:36: "arba balsuoti už kurią nors iš partijų, pačiam suvokiant, kad balsuoji tiesiog priverstas, nors ja netiki“).
Tačiau vakar manęs (ir kitų) paprašė pareitinguoti vienas rašytojas. Tą reitingavimą privalėsiu paadaryti Šoumenų partijos sąraše.
Gerai, nueisiu Vilniaus rajone. Toks mano bus pasirinkimas kelti talentingą žmogų.
Keltų V.Valiušaitis ar V.Radžvilas save Seiman, balsuočiau ir už juos.
Bet jie nesikelia.
Todėl lipa Seiman kitokie. Kad ir toks, kuris neperseniausiai mane norėjo nuvaryti kapan, sukeldamas autoavariją...Ir sako: noriu būti dar turtingesnis, sėdėdamas Seime, kad galėčiau vargšams numesti daugiau trupinių.
Atėjo ilgiems metams NEtalentingųjų (buvusių trejetukininkų) valdymo gadynė. Todėl Lietuva kuriasi Airijoje. Ten jau ir mokytojai dirba, ir balsadėžės, ir ministrų agitacija, kad laimėtų valdžią čia, Lietuvoje.
------------------
*)---"Artėjant Seimo rinkimams piliečiai nuolat raginami nepatingėti ir spalio 12 d. eiti prie balsadėžių. Šie raginimai sklinda ne tik iš politikų lūpų - motyvuodami pilietine pareiga, į rinkimus gyventojus varo visuomenės veikėjai, nevyriausybinės organizacijos bei politologai. Tuo tarpu filosofas Vytautas Radžvilas sako, jog situacija yra kur kas sudėtingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Pasak jo, pilietiškas žmogus balsuoti privalo, tačiau protingas žmogus mato, kad nėra už ką. Dėl šios priežasties jis turi dvi galimybes – arba sugadinti rinkėjo biuletenį, arba prisiversti balsuoti už tai, kuo netiki.

Profesorius sako, jog rinkėjo biuletenyje privalo atsirasti grafa „balsuoju prieš visus“, nes tik taip pilietis galėtų pareikšti nepasitikėjimą visa Lietuvos politine sistema: „Tai būtų kur kas sąžiningesnis poelgis arba veiksmas, negu kad apskritai neateiti į rinkiminę apylinkę arba balsuoti už kurią nors iš partijų, pačiam suvokiant, kad balsuoji tiesiog priverstas, nors ja netiki“....")

"Padėjimas" nereiškia padėjimo arba agitacijos . Nesvarbu, kad kabutės užrašytos neteisingai.

„Padėjimas" arba agitacija neprieštarauja demokratijai. Tai tik rinkiminės kampanijos technologija. Rimtesnis darbas yra kritinio mąstymo ugdymas. Tokiu atveju tenka būti bešališku stebėtoju, vertintoju. Keista, bet tik autoriaus straipnio dėka šį tą sužinojau apie partijų programas, korioms skaityti man trūksta laiko ir noro.

Ačiū autoriui už dėmesį. Man Jūsų straipsniai patinka. Jūsų pastabą supratau teisingai.Bet... mąstant abstrakčiau, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje demokratija pasiekė tokį lygį, kad tapo(pagal I. Kantą) bendrosios valios prieštaravimu pačiai sau ir laisvei.
Todėl pritariu "inž". Patiems pasirinkti neįmanoma, o "padėjimas" prieštarauja demokratijai.

Demokratija, kuri pateikiama kaip vienintelis teisingas absoliutas pasaulyje, pradeda tarnauti ne demokratijai, o pačiai sau.
Kodėl daugumoje straipsnių apie demokratiją Lietuvoje yra neigimo teigimas? Tas užtikrina paneigimo tęstinumą.

Dėl Konstitucijos 55 str. Jis skamba taip:
----------------------------------
"V SKIRSNIS
SEIMAS
55 straipsnis
Seimą sudaro Tautos atstovai - 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.
Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių.
Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas."
-----------------------------------
Taip, tikrai pasakyta "slaptu balsavimu". Valstybės mąstu.
Bet iki to "akto" ("slapto balsavimo") prie balsadėžės LR Konstitucija piliečio teisių aiškinti, agituoti, siūlyti neriboja...
Taigi, aš rimtai atsižvelgčiau, už ką siūlytų balsuoti tokie valstybės plunksnos meistrai-grandai kaip Valiušaitis, Donskis, Stoma, Rubavičius, Landsbergis, ir daugelis kitų.
Bet jie tyli. Tie šviesuoliai neturi VIENINGOS nuomonės kaip stiprinti valstybę ir gerinti žmonių gyvenimą.
Jie sako: pasirinkite teisingai PATYS.
Kaip tai padaryti be priekaištų, gerbiamieji?

Jaučiu pareigą atsakyti į repliką iš pagarbos Jūsų nuolatiniam dėmesiui mano straipsniams ir mąsliems komentarams. Deja, šį kartą ne visai teisingai mane suprpatote. Neprimetinėjimas nuomonės šeimoje nereiškia jos nepareiškimą. Apie politiką šeimoje mes daug diskuotojam, kartais gal net ir per daug. Aš pasakau savo argumentus už ir prieš, kaip man visa tai atrodo, bet niekad netrukdau savo vaikams mane kritikuoti, jeigu jie nori. Tik reikalauju, kad jų kritika būtų grindžiama argumentais, ne emocijomis. Ir neverčiu savo artimųjų būtinai balsuoti taip kaip aš. Tie keli mūsų šeimos balsai iš tiesų yra "nulis", kaip teisingai pastebėjo "inž.", visam procesui, bet yra gera mokykla jaunimui, kuris pratinasi priiminėti sprendimus, o juos paskui patikrina gyvenimas. Tad "tėvo patarimai" naudingi galbūt tik tiek, kiek juos paskui patikrina gyvenimas, kadangi tie "patarimai" vis dėlto yra jo patirtis, ir jo supratimas, ne 30 ar 33 metais trumpiau gyvenusio žmogaus. Patirtis nepersiduoda automatiškai. Tai tiek dėl politikavimo "šeimos ratelyje". Panšiai yra ir su viešais pasisakymas. Aš stengiuosi dėstyti savo mintis ir savo argumntus, išplaukiančius iš mano patirties ir mano žinojimo. Jo neabsoliutinu ir nesureikšminu. Aš labai daug ko nežinau, kiekvienas mano straipsnių skaitytojas visuomet žino kažką, ko nežinau aš. Dalis skaitytojų taip ir elgiasi - papildo mano tekstus, pataiso klaidas, kai kada - polemizuoja, iškelia savo argumentus. Tai natūralu, čia vėlgi susiduria skirtingos patirtys, skirtingi auklėjimai, skirtingas žinojimo lygis. Bet yra skaitytojų, kuriems nerūpi argumentai, faktai, jų sklaidos logika, jie tik laukia, kad autorius (nebūtinai aš) vien patvirtintų jų išnakstinę nuomonę. Jeigu nepativirtina - ima smerkti. Su tais nei ginčijuosi, nei jiems atsakinėju. Na, žmonės turi tokia nuomonę. Jos nepakeisi straipsneliu ar kitu. Kaip nepakeisi taip lengvai ir žmonių įsitikinimų. Todėl aš nepervertinu ir tokių straipsnių reikšmės. Tačiau savo nuomonę aš visuomet reiškiu atvirai, neturiu jokių užkulisinių minčių, tik tas, kurias atspindi mano straipsniai. Ir tai ne kokių nors "baimių" ar "lošimų" dalykas. Tai, ko Jūs iš manęs pageidaujate (pasakyti už kurį sąrašo numerį balsuoti), neturi nieko bendra su nuomonės pareiškimu. Aš nuomonę pareiškiau apie apie trijų partijų programas, kurias perskaičiau. Ir pasakiau kas man atrodė svarbu greta programų. Bet dėl priežasčių, kurios man atrodė savaime suprantamos, nepasakiau už ką balsuoti. Man, pavyzdžiui, labai nepatiktų, jeigu koks nors politikos apžvalgininkas, kurį aš, tarkim, gerbiu, imtų aiškinti už ką aš turėčiau balsuoti. Tokiu savo žingsniu jis pakenktų savo reputacijai, tuo tarpu mano nuomonei šitokia agitacija įtakos vargu ar turėtų. Todėl dar kartą kartoju: iš pagarbos skaitytojams, kuriems visuotinę, lygią, tiesioginę rinkimų teisę ir SLAPTĄ balsavimą laiduoja Konstitucijos 55 straipsnis, agitacija neužsiiminėsiu, nors jokių apribojimų nevaržomą nuomonę reiškiau ir ateityje žadu reikšti.

Tai kokios Jūsų nuostatos balsuojant? Ar galit pasidalyti su internautais?
Kas pateisino Jūsų viltis ir kas ne balsuojant? Ar Jums nesvarbu, ką išrinksite?
Svarbu, kad Jūs sakote: aš turiu teisę balsuoti laisvoje Lietuvoje. Ir balsuoju. Man to pakanka.

Savo nuomones nevalia primesti. Ir seimoje. Galiu pasididziuoti - esu solidaus amziaus. Sovietu laikais ne karto nejau "balsuoti". Net mokydamasis KPI. Prievartai nepasidaviau. Ir i komunistu partija nestojau. Buvau visuose mitinguose uz nepriklausomybe. I jokia partija nestojau. Dabar balsuoju. Nuostatos ir mano paziuros i atskiras partijas keiciasi. Buvau visada laisvas. Savo nuomones neprimesdineju seimoje. Uz ka jie balsuos - nezinau. Mano nuostatas seimoje zino.

Man atrodo, kad laisvė yra ne tik turėti savo nuomonę, bet ją laisvai ir viešai reikšti. Žinoma, kad reikia , keičiantis įsitikinimams, aplinkybėmis, argumentams... sugebėti tą savo nuomonę ir keisti. Taip pat už ją atsakyti ir apginti savo nuomonę.
Savo nuomonės pareiškimas nėra jos primetinėjimas kitiems(taip pat ir savo šeimoje).Savo nuomonės neparodymas viešai nėra pagarba kitiems. Arba ji yra slepiama dėl kažkokių tikslų, arba bijomąsi ją viešai pasakyti. Todėl aš darau prielaidą, kad V.V. nėra laisvas žmogus, arba pati dabartinė laisvė nėra laisvė, jeigu jau savo nuomonės pareiškimas yra suprantamas kaip jos primetimas kitiems. Kiekvienas žmogus turi savo nuomonę, ir tokios sąlygos tarnauja manipuliacijai. Toks "lošimas" vyksta aukštojoje tarpvalstybinėje politikoje, bet šeimoje neturėtų jo būti. Abejoju tokiuo autoriaus laisvės supratimu.