Staiga atsistatydino AB „Leo Lt“ vadovas Rymantas Juozaitis ir pasklido gandai, kad greitai išsibėgios visa „Leo Lt“ valdyba. Seimo narys Kęstutis Čilinskas mano, kad „Leo Lt“ vadovai išsibėgioja supratę, kad jiems teks atsakyti už tą aferą, jie nenori būti „atpirkimo ožiais“, todėl ir pasitraukia. K.Čilinskas atsakė į LL klausimus:

- Kodėl taip staiga ir netikėtai atsistatydino „Leo Lt“ vadovas R.Juozaitis? Ar todėl, kad pajuto, kad jam gresia atsakomybė?
- Nuo pat Lietuvos energetikos privatizavimo istorijos pradžios visi valstybės pareigūnai ir su jais susiję žmonės stengėsi pasislėpti, kažkur dingti, ir sudaryti vaizdą, kad jis nedalyvavęs priimant sprendimus. Taip yra nuo pat „Leo Lt“ pradžios. Atsakomybės buvo vengiama ir kuriant „Leo Lt“ modelį. Kaip pavyzdį paimkime banką, kuris turėjo vertinti „Vakarų skirstomuosius tinklus“ (VST) valdančios bendrovės „NDX Energija“ akcijas. Pagal įstatymą šį turtą turėjo vertinti bankas, turintis tam tikrus reitingus. Ir tam įvertinimui buvo iš biudžeto paskirti penki milijonai litų. Vyriausybė surado kažkokį banką, atitinkantį tuos reitingus, tačiau tas bankas atsisakė pats vertinti „NDX Energija“ turtą, matyt, puikiai supratęs, kad jis niekaip negali įvertinti praskolintų akcijų, be to, už kurias dar išsimokėti dividendai (turima omenyje, kad VST akcijos yra įkeistos bankui, už jas paimtas milijardas litų kreditų, kuriuos kaip dividendus išsimokėjo ‚VP dešimtukas – aut. Pastaba). Matyt, bankininkai suprato, kad tos akcijos neturi jokios vertės ir gali būti, kad jų vertė netgi minusinė, todėl jie ir atsisakė vertinti tą turtą Bankas pabėgo nuo tos atsakomybės, ir pats nedavė jokio vertinimo. Tačiau jo vardas buvo panaudotas, ir jis gavo tuos pinigus, tačiau „NDX Energijos“ akcijas įvertino vietiniai žmonės, kurie buvo susiję su suinteresuotais asmenimis. Vadinasi, pirmas pabėgo bankas, kuris atsisakė vertinti turtą. Jis gavo pinigus, tačiau dabar galės sakyti : „Nu gerai, pinigus mums sumokėjo, tačiau pamiršo paprašyti vertinimo“. Manau, kad bankas greičiau atiduos gautus pinigus, negu pats panorės būti susietas su tokiu vertinimu. (K.Čilinskas kalba apie banką „HSBC“, kuriam buvo pavesta atlikti vertinimą, tačiau už minėtą banką darbą atliko firma „Suprema“, kurią jau samdė Vyriausybė atlikti skandalingą „Alitos“ privatizavimą – aut. pastaba). Toliau einame prie pačio Atominės elektrinės įstatymo, pagal kurį „NDX Energijai“ buvo atiduota didesnė dalis nacionalinės energetikos. Kažkokios slaptos derybos, matyt, buvo, nes įstatyme tokia nuostata buvo parašyta. Tačiau nėra jokio popieriaus ir niekas neprisipažįsta, kad dėl to derėjosi. Toliau, kai šis įstatymas buvo priimtas, buvo sukurtas „Leo Lt“, tačiau tai vėl buvo padaryta ne pagal priimtą įstatymą, o tam, kad atsignybti kuo didesnę energetikos gabalą. Buvo susitarta sukurti „Leo Lt“, nors įstatymas to neleido, kad per „Leo Lt“ būtų perduota didžioji dalis energetikos „NDX Energijai“ ir VP dešimtukui“. Tačiau šiuos dokumentuose niekur nėra jokio parašo, ir jų nepasirašė nė vienas pareigūnas. Į Seimą atkeliavo anoniminis dokumentas, arba niekas, fikcija. Visi puikiai žino, kad tai afera, todėl niekas nedrįso pasirašyti šių popierių. Tai nusikaltimas, kuris yra slepiamas po kolektyvine atsakomybe. Viskas buvo perduota Seimui, nes buvo žinoma, kad Seimo nenuteis pagal Baudžiamąjį kodeksą. Seimo didžioji dalis apsimetė durniais, kiti net neperskaitė to įstatymo projekto, ir jį patvirtino, nors ant šio projekto nėra nė vieno parašo. Toliau, vienas „Leo Lt“ direktorių ir G.Kirkilo patarėjas Saulius Spėčius padavė pareiškimą pasitraukti iš šių pareigų, kai Vyriausioje tarnybinės etikos komisijoje paaiškėjo visa ši „Leo Lt“ kūrimo istorija. Aš manau, kad dabartiniam „Leo Lt“ vadovų bėgimui didelę reikšmę turėjo tas faktas, kad S.Spėčius buvo iškviestas į VTEK ir sužinojo, kiek yra daug žinoma apie šią aferą. Žinoma tai, kad joks bankas neįkainavo „NDX Energijos“ turto, o įkainavo vietiniai žmonės ir t.t. Ir tada S.Spėčius, kuris iš pradžių sakė, kad skųs šį VTEK sprendimą, tačiau vėliau padavė pareiškimą atsistatydinti, tapo paprastu konsultantu, gaunančiu tą patį atlyginimą ir tarsi pasitraukė iš po kritikos ir įtarimų šešėlio. Tačiau ‚Leo Lt“ liko dirbti kiti žmonės, jie, žinoma, nėra kvaili, ir skaito dokumentus. Ir, aišku, suvokia, kas tai yra per sistema – valstybė neša pinigus, tačiau „Leo Lt“ nieko neinvestuoja, o ims tik pajamas iš to, ką valstybė pastatys. Dabar jau Seime rengiamasi priimti įstatymus, kuriais ruošiamasi skaidyti „Leo Lt“, ir visi puikiai supranta, kad ši bendrovė bus išskaidyta taip, kad valstybei atiteks skolos ir pareigos, o privatiems asmenis – turtas ir pajamos. „Leo Lt“ rengiamasi skaidyti visų pirma todėl, kad Europos Komisija pareiškė, kad „Leo Lt“ yra neteisėta ir paprašė pasiaiškinimų dėl jos įsteigimo. Taigi, visi supranta, kad ją reikia skaidyti. O ją suskaidant, galima pasiimti dar didesnį energetikos gabalą, paliekant valstybei skolas ir išlaidas, o privačiai bendrovei atiduodant pelną. „Leo Lt“ valdyboje žmonės mato, prie ko einama, kad ši bendrovė tapo mokesčių mokėtojų pinigų melžimo mašina. Ir kad privatūs akcininkai neinvestuoja nė vieno cento, tik ima didžiulius pinigus. Todėl tie valdyboje esantys žmonės gal būt nebenori dalyvauti šioje aferoje, kai išsiaiškino, kas čia vyksta. Kad nėra jokio dokumento, kuris numatytų „Leo Lt“ pareigą investuoti į naujos atominės elektrinės statymą, ir t.t. Viskas padaryta taip, kad privačios bendrovės pasiimtų visus pinigus, o valstybė juos kištų.
- Tačiau negi to nesupranta, kaip skelbiama, tokie garbingi žmonės, kaip „Leo Lt“ stebėtojų tarybos nariai Julius Niedvaras ar Bronislovas Lubys? Jie turėtų prižiūrėti, kad būtų pastatyta nauja AE?
- Viskas yra sukurta taip, kad valstybės interesas nebūtų apgintas. Nes visas „Leo Lt“ valdymas vyksta per valdybą. Stebėtojų taryba turi minimalias galias, o be to, iš keliolikos jos narių tik vienas atstovauja valstybei. Formaliai valstybė vis dar turi daugiau nei pusė akcijų bendrovėje „Leo Lt“, tačiau iš tikrųjų valdo tik apie 9 proc. bendrovės, proporcingai nuo stebėtojų tarybos narių skaičiaus. Visus likusius procentus realiai valdo ir kontroliuoja privatūs asmenys. O kas yra kontroliavimas? Tai yra pelno ir pajamų paskirstymas, jie nusprendžia, kur ir kiek valstybė turi investuoti, ir kiek privatūs asmenys gali iš jos pasiimti. Jie patys sprendžia savo pajamas. Aišku, kad jie niekada nenusprendė, kad jie turi kažką investuoti, o tik nusprendė, kad valstybė turi statyti elektros perdavimo jungtis, o jie pasiims pelną. Matau, kad toks bendrovės valdymo modelis išaiškėjo ir valdybai. Ir tas vadovų bėgimas, aš manau, susijęs su tuo, kad jie supranta, kad gali prasidėti baudžiamosios bylos. Žmonės, turėdami galvą ant pečių, nenori dalyvauti toje aferoje.
- Kas rengia įstatymo projektus, kuriais bus skaidoma „Leo Lt“?
- Rengiamasi akcinių bendrovių įstatymo pakeitimams, projektus rengia Vyriausybė ir Ūkio ministerija. Lygiai taip pat, kaip yra atėjusios ir Energetikos įstatymo pataisos, ir jos bus priimtos, nepaisant mano protesto. Aš siūliau tokių pataisų nepriiminėti, kadangi dabar nieko negalima daryti dėl „Leo Lt“, nes byla dėl šios bendrovės yra Konstituciniame Teisme. Tuo labiau negalima priiminėti įstatymų, kad dar daugiau valstybės kapitalo būtų įnešama į „Leo Lt“ kapitalą (kalbama apie Kruonio hidroakumuliacine ir Kauno HE, kurios iš pradžių nebuvo „Leo Lt“ dalis, tačiau dabar jas rengiamasi įnešti į „Leo Lt“ kapitalą ir paskui užvaldyti per akcijų pasiskirstymą – aut. pastaba). O dabar rengiami Energetikos įstatymo pakeitimai, kad visi energetikos objektai, kurie yra valstybės ir savivaldybių, bankų žinioje, viskas turi būti perduodama į „Leo Lt“. O pastaroji, kaip jau minėjau, yra privataus kapitalo rankose ir joje valstybė per vieną žmogų stebėtojų taryboje realiai kontroliuoja tik 9 proc. balsų. O valdyba yra visa privataus kapitalo rankose. Tai aišku, kad Seimas labai skuba, sudeda daug valstybinio kapitalo į „Leo Lt“. Žinoma, kad Seimas dabar visai neturi laiko, tačiau visi šie įstatymo pakeitimai eina greitai. T.y. Energetikos įstatymo pataisos, pagal kurias yra susiaurinama Energetikos kainų kontrolės komisijos veikla. Nors aš buvau pateikęs projektą, kad padaryti šią komisiją taip, kaip reikalauja Europos teisė, tačiau ten vyrukai iš tų bendrovių pasakė, kad to daryti negalima, ir Ekonomikos komitetas nepritarė. Žodžiu, skubiai priiminėjami reikalingi įstatymai, kol dar yra šis Seimas, kurio dauguma, matyt, labai skolinga šios aferos sumanytojams. Todėl jie priiminėja viską, ką tik užsako „Leo Lt“, ir ką jie pateikia. Tokiu būdu bus priimti tie įstatymai, kurie į privačias rankas atiduos dar daugiau valstybinio kapitalo, kad po to, jeigu jam iškils dar didesnis pavojus, tai būtų galima parduoti labai brangų kapitalą tam, kas daugiausiai už jį mokės. Mes visi žinome, kad tokiais atvejais daugiausia moka Rusijos bendrovės. Toks yra sukurtas „Leo Lt“ modelis, ir aš manau, kad valdybos nariai kelia sparnus iš šios bendrovės, įsitikinę, kam jie iš tikrųjų tarnauja. Aišku tiek, kad jis tikrai netarnauja valstybei.
- Ar galės nauja Vyriausybė ir Seimas ką nors pakeisti?
- Su manimi kalbasi tie, kurie mano, kad po Seimo rinkimų vadovaus Vyriausybei ir Ūkio ministerijai ir klausia, ar jie ką nors galės pakeisti dėl „Leo Lt“ tikslų. Jie klausia, kaip jie galės daryti įtaką visai energetikai. Tačiau aš jiems atsakau, kad dabar Ūkio ministerija neturi jokios įtakos energetikai, na, nebent gali vykdyti „Leo Lt“ užsakymus ir jai tarnauti. Tačiau „Leo Lt“ yra perėmusi visą valdymą ir valstybei nėra kaip ginti visuomenės intereso, nes stebėtojų taryboje valstybei atstovauja tik vienas žmogus iš keliolikos.
- Tačiau nauja Vyriausybė gal tai pakeisti, nes ji valdo 60 proc. „Leo Lt“ akcijų?
- Ji nieko negali padaryti, nes norint ką nors pakeist, užginčyti stebėtojų tarybos ar valdybos sudėtį, tai Vyriausybė turi kreiptis į Stokholmo arbitražo teismą. Negalėjo mūsų valstybė pasitikėti Lietuvos teismais, tai sutartyje įrašė, kad visi ginčai sprendžiami privačiame Stokholmo arbitražo teisme, kuris, matyt, yra geras „VP dešimtukui“. Kodėl Vyriausybė, pasirašydama tokią nuostatą, manė, kad Lietuvos teismai yra bjaurūs ir negalės išnagrinėti tokių bylų? Matyt, tai buvo kitos pusės pasiūlymas. Kitaip sakant, visi ginčai dėl „Leo Lt“ yra sprendžiami Stokholme. Ir ar jie sprendžiami šiandien, mes nežinome. Reikalas tame, kad pagal „Leo Lt“ akcininkų sutartį, pasirašytą tarp Vyriausybės ir „NDX Energijos“, visi ginčai ne tik sprendžiami ne Lietuvoje, nors tai tarsi ir nacionalinis projektas. Tačiau ginčai sprendžiami Švedijoje, o nuo viso Lietuvos turto, sprendžiant ginčus, yra nuimtas imunitetas. Trumpai reikėtų paaiškinti – jeigu kuriama bendrovė, tai jos akcininkai atsako tik savo turtu, įneštu į bendrovę. Kitaip sakant, ginčo atveju „NDX Energija“ atsako tik į bendrovę „Leo Lt“ įneštomis savo akcijomis, kurios yra bevertės, nes jos praskolintos. Nieko daugiau jie nerizikuoja. O valstybė pagal „Leo Lt“ akcininkų sutartį atsako visu savo turtu. Kitaip tariant, jeigu „NDX Energija“ bus nepatenkinta valstybės elgesiu, paduos ją į teismą ir pareikalaus šimto milijardų litų, tai žala jai bus išieškoma iš visos valstybės turto. Žalą paskaičiuos Stokholmo arbitražas ir išieškos. Toks modelis yra sukurtas. Jeigu šiame sandėryje valstybei būtų atstovavęs žmogus, kuris gina valstybės interesus, tai jis būtų sakęs: „Palaukite, jūs atsakote tik savo praskolintomis akcijoms, o mes – visu valstybės turtu, tai čia nelygybė“. Todėl dabar visi ir bėga iš „Leo Lt“ valdybos, nes nenori prisiimti atsakomybės už šitą sukurtą modelį.

Atrodo, kad Juozaitis pajuto neskaniai kvepiant ir staigiai sureagavo, tuo pačiu palikdamas pypkorių kraštiniu. Ponas Kirkilas, kaip LEO gimdytojas labai susirūpino ,kuo greičiau paskirti naują direktorių - kad atėjus nauja vyriausybė nesugalvotų knaisiotis "liutuko" gimdyme.....

Kiek per darbą Leo, tuos kelis mėnesius, užsidirbo? 2 ar 3X50000?

gudriai smuko suprasdamas, kad ne už vištos pavogimą teks mokėti. O daug

Pralose komuna rinkimus laikas ramiai i krumus seip sitas fruktas uodega gan stipriai isalde su akcijom pasinaudojas isankstine informacija.
Geda jam ir tiek o jai ne geda tai tegul zino kad yra zmoniu del kuriu jis yra smulkus vagisius

Suprato kad vien grazaus veidelio neuztenka o reikia ir dirbti?
Tarp kitko - ka naudingo daro Pasaulio energetikos tarybos Lietuvos komitetas?

O kodel jis traukiasi ?

Kai normaliai prisplesi, kaip jis padare su akcijomis, tai galima ir su seima pabuti. Liuks poziuris.