Vyriausybei vakar buvo pristatyta nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“ strategija.Nepaisant to, kad „Leo“ projekto iniciatoriai ir strategai visą laiką aiškino, kad tai vienas skaidriausių projektų Lietuvos istorijoje, „Leo“ strategija, kurią svarstė ir patvirtino vadinamasis Priežiūros komitetas, iki šiol laikoma paslaptyje.
Vyriausybės spaudos tarnyba, tiesa, pranešė, kokie yra pagrindiniai šios strategijos uždaviniai ir kokios yra optimistinės ir pesimistinės tų uždavinių įgyvendinimo prognozės. Taip pat buvo pranešta, kad visiems strategijoje įvardytiems projektams įgyvendinti reikės maždaug 17 milijardų litų.
Išduosiu paslaptį: man teko matyti tos vadinamosios strategijos projektą. Atvirai prisipažinsiu: įspūdis buvo nelabai koks. Esu dalyvavęs daugelyje konferencijų ir seminarų, ir daugumoje jų pranešėjų parengtos prezentacijos būdavo parengtos gerokai profesionaliau ir su didesne pagarba. Vadinamoji „Leo LT“ strategija labiau priminė pirmo kurso studento pirmo semestro darbą: kai kompiuteriu jau išmokta daryti lenteles, tačiau dar nežinoma, ką įrašyti į kiekvieną tos lentelės skiltį.
Gali būti, kad strategijos rengėjai nelabai ir stengėsi – juk vis tiek aišku, kad vadinamasis Priežiūros komitetas pritars, o įgyvendinti vis tiek nereikės.
Tiesa, gali tekti šiek tiek suvaidinti, nes nepaisant visų dabartinės Vyriausybės pastangų visiems įrodyti, kad „Leo LT“ yra ne amžiaus afera, o skaidriausias Lietuvos istorijoje projektas, vis dar atsiranda tuo abejojančių.
Ir ne tik Lietuvoje, kur tokius abejojančius tuoj pat galima pavadinti penktąja kolona, veikėjais, kenkiančiais Lietuvos nepriklausomybei, ar tiesiog valstybės priešais.
„Leo LT“ projekto skaidrumu suabejojo ir Europos Komisija, prieš porą savaičių pateikusi Lietuvos Vyriausybei išsamų sąrašą klausimų dėl šio projekto.
Kadangi pati Vyriausybė nepasigyrė ir nepasigirs šiuo laišku, aš kai kurias jo vietas norėčiau pacituoti:
„Komisijos turimais duomenimis, nebuvo surengta viešojo konkurso privačiam investuotojui atrinkti“.
„Jeigu nebuvo surengta viešojo konkurso, išsamiai paaiškinkite, dėl kokių priežasčių Lietuvos Respublika priėmė tokį sprendimą (pavyzdžiui, dėl didelių vėlavimų arba užsienio investuotojo nuosavybės teisių) ir kaip vyko laimėtojo atranka“.
„Pagrįskite, kodėl Vyriausybė išrinko „NDX Energiją“ ir atmetė kitus galimus kandidatus“.
Ar šie klausimai Jums nieko neprimena? Man jie skamba labai pažįstamai, nes būtent to paties aš ir saujelė bendraminčių klausėme, kai prezidentui Valdui Adamkui palaiminus „Leo LT“, raginome Lietuvos piliečius pritarti įstatymui, kuriuo būtų sustabdytas šis projektas.
Be jau aukščiau paminėtų klausimų, mes taip pat abejojome, ar tikrai teisingai paskirstytos akcijos „Leo LT“ bendrovėje ir ar tikrai Vyriausybė nepadovanojo VP grupei šimtais milijonų ar net milijardais skaičiuojamo valstybės, tai yra, visų mūsų turto.
Europos Komisijai tokių abejonių taip pat kyla. Ji prašo Lietuvos Vyriausybės: „įrodykite, kad Lietuvos Respublika elgėsi kaip privati investuotoja, tai yra, stengėsi gauti didžiausią „Leo LT“ dalį atsižvelgiant į rinkos sąlygas. Šiuo tikslu įrodykite, kad „NDX Energijos“ 38,3 procentų nuosavybės teisių dalis „Leo LT“ teisingai atitinka VP grupės į „Leo LT“ įnešto turto dalį (natūra arba kita), palyginti su Lietuvos Respublikos įnašu“.
Verta pažymėti ir tai, kad Europos Komisiją sudomino ne tik „Leo LT“ projektas. Ji taip pat paprašė Vyriausybės informacijos apie VP priklausančios bendrovės VST privatizavimą.
Komisija prašo Vyriausybės ne tik pagrįsti metodą, kuriuo VST buvo išrinkta geriausia privatizavimo konkurso dalyve, bet ir įrodyti, kad VST pardavimo kaina 2003 metais atitiko rinkos sąlygas.
Pacituosiu ir dar vieną Europos Komisijos prašymą Lietuvos Vyriausybei: „Pateikite skaičius, kiek VST buvo įvertinta atitinkamai 2003 ir 2008 metų sandoriuose. Jeigu ši vertė smarkiai padidėjo, išsamiai paaiškinkite ir pateikite skaičius, kokie veiksniai lėmė tokį didėjimą. Svarbiausia, nurodykite, kokį poveikį bendrovės vertės nustatymui 2003-2008 metais padarė dividendų išmokėjimai“.
Jei kam įdomu, tai VST vertė išaugo beveik 5 kartus, o dividendų per Europos Komisijos minimą laikotarpį iš viso buvo išmokėta apie 600 milijonų litų, neskaičiuojant popierinio pelno, pervesto jau „Leo LT“.
Natūralu, kad žmonėms, kurie moka skaičiuoti, tai kelia tam tikrų abejonių.
Tuo pat metu keista, kad tos abejonės pasigirsta Briuselyje, o ne Vilniuje.
Bet gal iš Vilniaus tiesiog geriau matyti ir gal Vyriausybė sugebės įtikinamai paaiškinti, kad abejoti nėra kuo.
Aš asmeniškai labai norėčiau tuos paaiškinimus pamatyti.
