kuras

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, bendrosios šalies kuro ir energijos sąnaudos 2012 metais, palyginti su 2011 metais, padidėjo 1,1 proc. ir sudarė 7 388,4 (2011 m. – 7 309,0) tūkst. tonų naftos ekvivalentu. 2012 metais Lietuva pagrindinių kuro ir energijos išteklių importavo mažiau nei 2011 m.: akmens anglių – 17,9 procento, gamtinių dujų – 2,6, elektros energijos – 1,7 procento.

Staigūs ES „žaliosios“ politikos posūkiai daužo biodegalų gamintojų ir kultūrų, iš kurių gaminami biodegalai, augintojų viltis. Lietuviai, jau dabar uoliai eidami Briuselio nubrėžta kryptimi – iki 2020 m. biodegalų kiekį transporto srityje padidinti iki 10 proc., lieka it musę kandę. ES, skatinusi ir rėmusi šią gamybą, staiga suka kitu keliu – biodegalų iš maisto žaliavų gamybą siūlo mažinti iki 5 proc.

Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – AVMI) Pasitikėjimo telefonu 1882 gavo informacijos, kad Radviliškio viena transporto įmonių, registruota kitoje apskrityje, prekiauja nelegaliu kuru. Mokesčių specialistai kartu su Šiaulių AVPK Nusikaltimų tyrimo biuro Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjais be oficialiai registruotos kuro talpyklos aptiko su užmaskuota kuro išpylimo - įpylimo įranga antrą tiek nelegalių talpų. Jose laikyta beveik 5 tūkst.

Jei reiktų išrinkti XX amžiaus technologiją labiausiai pakeitusią žmonių gyvenimus, tai neabejotinai būtų automobilis. Ši transporto priemonė ir jos gamybos pionieriai, pavyzdžiui Henry Fordas, sukūrė ir ištobulino serijinę gamybą, kuri tuometines prabangos prekes, kaip televizorius, mikrobangų krosnelė ar šaldytuvas, padarė prieinamas kiekvienam. Tačiau kiekviena technologija turi kisti ir tobulėti, nes kitaip ji bus pakeista kažkuo kitu.

Rajono seniūnijas slegia tos pačios problemos – prasta kelių būklė, technikos trūkumas, galvosūkis, kaip pasigaminti pakankamai kuro. Darbai, kuriuos šiemet ketina pradėti seniūnijos, skiriasi. Vienija problemos Rajono Taryboje patvirtinta šiųmetė seniūnijų veiklos programa išryškino, jog daugelį seniūnijų į kampą spraudžia tos pačios bėdos.

Šis unikalus sunkvežimis atsirado 1949 m. Jo istorija išties įdomi ir išskirtinė, bet svarbiausia, kad šiai transporto priemonei nereikėjo skysto kuro. Įvairūs jos prototipai buvo pavadinti „NAMI“. Karo metu rusai ne kartą patyrė kas yra kuro trūkumas. Šaltasis karas pastūmėjo dar aktyviau spręsti šią problemą, tikintis naujų karų ateityje. Buvo pradėtas kurti sunkvežimis, kuris būtų varomas deginama mediena.

2013 m. vasario 26 d., Vilnius. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI) informuoja, kad kartu su Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato pareigūnais sostinėje aptiko nelegalią degalinę. Teritorijoje buvę asmenys neįsileido inspektorių ir, kol buvo laukiama policijos pareigūnų, iš talpyklų išleido nenustatytą kiekį dyzelinio kuro. Pažeidėjams ne tik gresia administracinės baudos iki 20 tūkstančių litų, bet teks sumokėti akcizą ir atlyginti gamtai padarytą žalą.

Naujų automobilių gamintojai nevengia pasigirti itin mažomis kuro sąnaudomis, tačiau ar reklama tikrai atspindi tiesą? Visi automobilių gamintojai yra įpareigoti pateikti naujų modelių degalų vartojimo efektyvumo duomenis. Šie tyrimai tapo tikromis lenktynėmis tarp atskirų gamintojų, kurie siekdami kuo geresnių rezultatų nevengia griebtis triukų, rašo BBC. Daugybė mažų gudrybių gali užmaskuoti tikrąjį kuro suvartojimą ir anglies dioksido bei azoto oksido emisijas testavimo metu.

Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai, likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Šešios Lietuvos įmonės planuoja gaminti biomasės granules iš šiaudų. Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kuri bus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis.

Pagrindiniai Lietuvos ūkio sektoriai per metus tapo dar labiau priklausomi nuo energetinių išteklių kainų pokyčių - per metus energetinis verslo pažeidžiamumas padvigubėjo. Kaip ir pernai, labiausiai pažeidžiamais verslo sektoriais išlieka statyba ir transportas, o prekybos ir paslaugų sektorius energijos kainų pokyčiai paveikia mažiausiai.

Baltarusija ir toliau bando naudotis tuo, kad yra tranzitinė šalis. Svarstoma galimybė ne NVS šalių vežėjams taikyti didesnes kuro kainas. Kol kas nepranešama kokios kainos būtų taikomos kitų šalių vežėjams, tačiau užsimenama, kad skirtumas gali būti ženklus. Taip pat kuriamas teisės aktas, pagal kurį būtų sukurti reikalavimai degalinėms esančioms šalia automagistralių.

Milda Januškevičienė, LRT televizijos laida „Pinigų karta“, LRT.lt Klausimas, su kuriuo susiduria kiekvienas individualaus namo savininkas – kaip šildyti savo būstą? Vieni renkasi šildymą dujomis, kietuoju kuru, elektra ar geotermine energija. Kiti derina kelis skirtingus šildymo būdus. Specialistai pastebi, kad populiariausi šildymo būdai nebūtinai yra patys pigiausi ir pataria įvertinti į visų jų trūkumus bei privalumus.

Padidėjus maisto, kuro kainoms gyventojai veržiasi diržus: per pusantrų metų padaugėjo žmonių, perkančių kontrabandinį kurą ar atsisakančių automobilio, taip pat taupančių maisto ir savo sveikatos sąskaita. Ekonomistų teigimu, DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų" apklausa rodo, jog gyventojai skursta, bendro ekonomikos atsigavimo savo kailiu nepajuto.

Tik šeši iš dešimties Lietuvos vairuotojų degalus perka oficialiose Lietuvos degalinėse. Likusieji 40 proc. ieško pigesnių alternatyvų – perka baltarusiškus degalus, vilkikų vairuotojų parduodamą kurą ar naudoja ūkininkams skirtus degalus. Tokią degalų pirkimo situaciją Lietuvoje parodė lankomiausio transporto skelbimų portalo Autoplius.lt sausio mėnesį atlikta portalo lankytojų apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 7 tūkst. respondentų. Vos 53,8 proc.

Vokietijoje išrasta nauja ekologiško kuro gamybos technologija, per kelias valandas medžių lapus ir kitas augalines atliekas paverčianti degiais anglies briketais. Tokie briketai gali būti naudojami įprastinėse anglį deginančiose elektrinėse: vokiečių mokslininkų teigimu, iš medžių lapų pagaminti briketai yra ekologiški, nes deginami neišskiria į aplinką anglies dvideginio.

Pasidžiaugti, deja, nėra kuo – dėl kylančių elektros kainų nuo Naujųjų metų brangs beveik viskas. Šiek tiek ramina po dvejų metų pertraukos mažėjanti dujų kaina, tačiau tai buitiniams vartotojams menka paguoda. Smarkaus maisto produktų brangimo 2013-aisiais nenumatoma – spėjama, kad pabrangusi elektra ir dyzelinas maisto kainas išaugins nesmarkiai. Elektros kainos šuolis Brangsta elektra buitiniams vartotojams.

Vasarą pristačiusi naujovę Lietuvoje – „Cash & Drive“ (liet. „Mokėk grynaisiais ir važiuok“) sistemos principu veikiančią degalinę – „Lukoil Baltija" vykdo šių degalinių tinklo plėtrą. Naujos „Cash & Drive“ degalinės jau veikia Vilniuje, Kaune bei Panevėžyje. Čia atsiskaityti galima tik grynaisiais pinigais ir įmonėms išduotomis kuro kortelėmis.

"Lietuva Statoil", šiemet padidinusi automatinių degalinių "Statoil 1-2-3" skaičių iki 13, tvirtina, kad plėtra ir investicijos į šį segmentą pasiteisino. Bendrovė svarsto galimybę toliau plėsti automatines degalines. "Šiemet pertvarkėme 12 ir pastatėme vieną naują automatinę degalinę ir visų jų rezultatai pranoko mūsų lūkesčius. "Statoil 1-2-3" automatinių degalinių populiarumas maždaug 130 proc.

Veiklą pradeda Lietuvos verslininkus ir mokslininkus vienijantis Vėjo ir saulės transporto aljansas. Jo tikslas – įgyvendinti atsinaujinančia vėjo energija varomo viešojo miesto transporto idėją. Inovacijų bendrovės „Vėjo projektai“ vadovai ir Klaipėdos bei Kauno technologijos universitetų mokslininkai pasirašė atsinaujinančia energija varomo transporto plėtros deklaraciją.

Gruodį turėtų paaiškėti planuojamo statyti suskystintų gamtinių dujų terminalo (SGD) tiekiamų dujų kaina. Konkurse dėl dujų tiekimo dalyvauja 16 tarptautinių kompanijų. Tai pirmadienį po Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio pranešė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos. Ieško pigių alternatyvų Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta.

Šilutės rajono policijos pareigūnams įkliuvo vogtus naftos produktus gabenęs Šilutės rajono gyventojas. Trečiadienio naktį Vilkyčių gyvenvietėje, Šilutės rajone, patruliavę pareigūnai patikrinti sustabdė automobilį „Fiat Multipla“. Automobiliu vienas važiavo penkiasdešimtmetis Šilutės rajono gyventojas V. B. Apžiūrint transporto priemonę pareigūnams įtarimų sukėlė gabenamos plastikinės talpyklos.

Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ atstovai antradienį sakė, kad kompanijos taryba skalūnų dujų gavybą vertina kaip neracionalią perspektyvą. Tokią nuomonę „Gazprom“ pareiškė, praėjus vos savaitei po to, kai šalies prezidentas Vladimiras Putinas paragino kompaniją iš naujo suderinti savo strategiją ir prisitaikyti prie kintančių rinkos sąlygų.

Jei nepriklausai stambiesiems tinklams ar esi įsikūręs netoli pasienio, kuo greičiau atsikratyk verslo. Tuo įsitikinę verslininkai, kurių valdytoms degalinėms šiuo metu skubiai dairomasi pirkėjų. Nedidelės konteinerinės degalinės pasmerktos išnykti. Bankrutavus savininkams jų net nepavyksta parduoti - šiandien rašo „Lietuvos rytas“. „Prekiavome tiktai dujomis.

Ketvirtadienį Vilniuje, Atliekų tvarkymo centre, oficialiai pradėjo veikti moderniausia Baltijos šalyse atliekų perdirbimo linija. Bendrovė „Atliekų tvarkymo centras“ į moderniausią ir universaliausią Baltijos šalyse atliekų perdirbimo įrangą investavo 2 mln. litų.

Lietuvos ir Europos energetikai nori nušauti tris zuikius vienu šūviu – kad energetika būtų pigi, saugi ir ekologiška. Kokiu keliu galėtų eiti Lietuva, skaitydamas pranešimą „Valstybės“ konferencijoje svarstė „Nordea“ banko ekonomistas Ž. Mauricas. Pasak jo, geriausia išeitis Lietuvai – subalansuoti visus tris kelius. „Mes galime pasirinkti saugią ir ekologišką energetiką, tačiau ji bus brangi – tai būtų importo ribojimas ir atsinaujinančių energetinių išteklių plėtra.

„Eesti Energia“ įmonių grupė šiandien Latvijoje pradėjo eksploatuoti naujausią savo kogeneracinę elektrinę. Netoli Valkos miesto pastatyta jėgainė gamins šilumos ir elektros energiją. Ši elektrinė yra pirmoji bendrovės investicija į energijos gamybą kitoje Baltijos valstybėje. „Vertiname plėtros ar investicijų galimybes ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje, kurioje matome didelį neišnaudotą potencialą biomase kūrenamų termofikacinių elektrinių plėtrai.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (AVMI) kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antro policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriaus pareigūnais penktadienį uždarė dar vieną nelegalią kontrabandinio kuro degalinę. Bendros operacijos metu pareigūnai degalinėje aptiko ir apie 1,5 tonos nelegalaus dyzelino, ir nelegalų kurą besipilantį taksistą.

Šiandien naudojama nafta pradėjo formuotis prieš milijonus metų. Seniausi gyvi organizmai, iš kurių ilgainiui susiformavo nafta, gyveno prieš 650 mln. metų. Žinoma, kad senovės Babilono gyventojai statybose naudojo naftą dar 2000 metų prieš mūsų erą. Ketvirtame amžiuje kinai sukonstravo pirmuosius naftos gręžinius. To meto Kinijoje nafta buvo naudojama apšvietimui ir šildymui. 1865 metais nafta vis dar buvo pigesnė nei tyras vanduo.

Kuro kainos kyla kylant naftos kainoms, o šios visų pirma kyla dėl finansinių spekuliacijų, o ne dėl realių priežasčių. Lietuvos valstybė svertų mažinti kuro kainas turi nedaug – ji negali paveikti pasaulinių naftos kainos tendencijų, taip pat ją varžo įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), tačiau ji galėtų peržiūrėti akcizų dydžius, pakeisti importo tvarką, sumažinti kuro kokybės reikalavimus.

Užsienio žiniasklaida pranešė, kad Norvegijos kompanija „Höegh LNG“ rugpjūčio 17 dieną gavo 250 mln. JAV dolerių kredito garantijas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD)  terminalo  ir išdujinimo įrenginio statybai iš Norvegijos kredito agentūros GIEK ir Korėjos kredito agentūros K-sure. Ši žinia Lietuvai reiškia, kad valstybė toliau stumiama klaidingos strategijos kryptimi, ją verčiant nuo dujų priklausoma šalimi. „Kuras sudaro didžiąją, esminę dalį šilumos kainos.

Praėjo lygiai metai, kai Vilniaus miesto savivaldybė 2011 metų rugpjūčio 24 dieną pateikė pasiūlymą, kaip sumažinti šilumos kainą Vilniaus ir visos Lietuvos gyventojams. Per visus metus Vilniaus miesto savivaldybė Vyriausybei ir Energetikos ministerijai buvo pateikusi ne vieną realiai įgyvendinamą pasiūlymą, ministras Arvydas Sekmokas ne kartą buvo kviečiams diskutuoti ir rasti optimaliausią sprendimą šilumos tarifui sumažinti.

Antradienį viename Tauragės Sandėlių gatvės gyvenamųjų namų kieme aštuonerių metų berniukas buvo aptaškytas degančiu benzinu. Pirminiais duomenimis, kol mama darbavosi namuose, vaikas su savo vyresniaisiais broliais žaidė kieme. Į indelį muilo burbulams pripylę garaže rasto benzino vaikai jį padegė. Užsiliepsnojęs indelis nukrito ir aptaškė greta stovėjusio aštuonmečio ranką ir veidą. Vaikas išvežtas į Tauragės apskrities ligoninės priėmimo skyrių.

Specialistai sako, kad prastos kokybės degalų tiekėjus reikėtų bausti labai griežtai, nes jų veiklą, ypač per javapjūtę, galima pavadinti net ekonomine diversija. Pasiūlymas pigiau įsigyti žymėto dyzelino iš karto atkreiptų daugelio ūkininkų dėmesį. Kur? Kiek? Perku! O kokia jo kokybė? Šiuolaikinės sudėtingos žemės ūkio technikos specialistai ūkininkams primena, kad sutaupius keliolika litų už degalus galima prarasti tūkstančius litų technikos remontui.

Artėjančio šildymo sezono vilniečiai laukia su nerimu. Žmonės svarsto, kodėl jų būstai vis dar šildomi brangiomis dujomis, o ne pigesniu biokuru, apie kurio naudojimą šildymui nuolat kalbama. Nuo liepos beveik trečdaliu pabrangus gamtinėms dujoms, kils ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Dalis vilniečių su baime laukia naujo šildymo sezono. Premjeras kaltina Vilniaus savivaldybę, esą nesugebėjusią pereiti nuo dujų prie biokuro, atpiginančio šilumą.

Iki rugsėjo 1 dienos, kuomet Vyriausybė privalo tvirtinti elektros gamybos kvotas, lieka 11 dienų. Ministrų kabinetas tuo pačiu svarstys ir Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prieš du mėnesius pateiktą siūlymą perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose. Racionalesnė gamyba leistų sumažinti šilumos kainas gyventojams iki 4 ct/kWh. „Prognozuojame, kad Vyriausybė nepalaikys šilumininkų siūlymo ir tęs visuomenės kiršinimo liniją.

Penktadienį dviejų garažų Varėnoje savininkai pasigedo didelio kiekio dyzelinio kuro bei dviejų komplektų padangų. Anot Alytaus vyriausiojo policijos komisariato pranešimo, apie 17.12 val. buvo gautas pranešimas, kad nudaužtos garažų, esančių Miškininkų gatvėje, spynos. Nuvykus išsiaiškinta, kad iš P. M. garažo pavogta apie 360 litrų dyzelinio kuro, iš M. B. garažo – komplektas žieminių dėvėtų padangų ir naujų vasarinių padangų komplektas.

Paaiškėjus, kad iš uosto direkcijos laivų ilgą laiką buvo grobstomas kuras, atsistatydina Klaipėdos valstybinio jūrų uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius. Iš pareigų jau atleisti du kuro vagystėmis kaltinami uosto direkcijos darbuotojai, praneša žiniasklaida. „Traukiuosi nuo spalio 5 dienos. Ketinau dirbti iki kitų metų liepos, tuomet išeiti į pensiją“, – VE.lt sakė 12 metų pareigas ėjęs uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius.

Vilniaus rajone aptiktos 3 nelegalios degalinės. Čia rastos ir 5 tonos dyzelinio kuro, supilto į mokesčių inspekcijoje neregistruotas talpyklas, kuro perpylimo įranga. Nelegalias degalines aptiko Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (Vilniaus AVMI), bendradarbiaudama su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo ir Kriminalinės policijos skyriaus pareigūnais.

„Labai pavojinga koncentruotis į kurią nors vieną kuro rūšį. Dabar formuojama nauja nuomonė – kad biokuras, mediena, atliekos gali mus išgelbėti. Bet kalbant apie energetiką, visuomet reikia kalbėti apie „krepšelį“. Mes turėtume turėti kelis šaltinius ir naudotis jais, atsižvelgdami į tai, ką naudoti tuo metu naudingiausia“, – apskritojo stalo diskusijoje „Kodėl Lietuvos energetikoje biokuras yra pamestinuko vietoje“ sakė UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas.

Atsiradus benzinu ir dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kartu atsirado ir kuro poreikis. Automobilių eros pradžioje nebuvo degalinių, o transporto priemonių savininkai buvo priversti kurą įsigyti kitose vietose. Pirmosios degalų įsigijimo vietos buvo vaistinės. Jos šį produktą pardavinėjo kaip papildomą prekę savo asortimente.

Remiantis skelbimų portalo „Autoplius.lt“, valstybinės įmonės „Regitra“ bei Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenis, parengta 2012 m. antrojo ketvirčio lengvųjų automobilių rinkos rezultatų ir pastarojo meto tendencijų apžvalga. Anot šios apžvalgo, vidutinės naudotų ir naujų automobilių kainos, palyginti su metų pradžia, smuktelėjo atitinkamai nuo 10,6 iki 10,3 proc. ir nuo 68,1 iki 66,8 tūkst. litų. Balandžio birželio mėn.

Vairuotojai Jungtinėje Karalystėje yra pelno siekiančių rinkos spekuliantų, kurie dirbtinai išpučia naftos kainas, aukos, ketvirtadienį pareiškė ekspertai, kuriais remiasi britų dienraštis „The Daily Mail“. Spekuliantai naftos barelio kainą per mažiau nei mėnesį padidino 14 JAV dolerių nuo 90 iki 104 dolerių, dėl ko degalai Britanijos degalinėse pabrango dviem pensais. Manoma, kad per kelias ateinančias savaites degalų kainos ūgtels dar keturiais pensais.

Per vieną parą pavogta beveik du tūkstančiai litrų degalų. Policija praneša, jog Kauno rajone, Garliavoje, pastebėta, kad , kad iš įmonei priklausančio ekskavatoriaus, prasukus degalų bako kamštį, pavogta 150 l dyzelino. Padaryta 660 Lt žala.

Kai kitų miestų Tarybos nariams už posėdžių nelankymą išmokos už kanceliarines prekes mažinamos perpus, posėdžiuose retais svečiais tampantys kai kurie Šiaulių miesto tarybos nariai gauna tokias pat išmokas, kaip ir jų pareigingi kolegos. O tarp Šiaulių politikų populiariausia „kanceliarinė prekė“ – benzinas, nes degalams pirkti išleidžiama didžioji dalis kanceliarinių išmokų.

Praėjusią savaitę vykusiame didžiausiame aviacijos atstovų susitikime Farnbore (JK) raginama pažvelgti į skaičius, atspindinčius šios industrijos svarbą pasaulyje. Pasaulinė aviacijos pramonė išlaiko 56,6 mln. darbo vietų, sukuria 3 proc. pasaulinės ekonominės produkcijos ir gauna daugiau nei 500 mlrd. JAV dolerių (1,4 mlrd. litų) pajamų per metus. Aviacijos industrija remia 2,2 trln. JAV dolerių (6,9 trln. litų) generuojančią ekonominę veiklą. Tai sudaro 3,5 proc. pasaulio BVP.

Degalų kainoms nelyginant helio balionėliui besiveržiant į vis sunkiau pasiekiamas aukštumas, išradėjai ir toliau ieško būdų, kuo būtų galima pakeisti šį ribotą energijos šaltinį. Tojohašio technologijų universiteto (Japonija) mokslininkai sugalvojo naują būdą, kaip būtų galima įkrauti elektromobilių baterijas.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė naujo 48 MW galios biokuro katilo statybų vietoje šiuo metu neeksploatuojamo garo katilo Vilniaus termofikacinėje elektrinėje Nr.2.  Naujajame biokurą deginsiančiame katile gaminama šiluma būtų dvigubai pigesnė nei iš dujų. Biokuro panaudojimas leis sumažinti šilumos kainą vilniečiams maždaug 5 procentais bei prisidės prie klimato taršos mažinimo.

„Paradoksas, bet elektromobilis visais laikais buvo ir... tebėra naujovė“, – sako Šiaulių valstybinės kolegijos Transporto inžinerijos katedros dėstytojas Ramūnas Ignatavičius, ne taip seniai šia tema skaitęs pranešimą seminare. Jo ir paprašėme pasidalyti mintimis, kodėl elektromobiliai jau šitiek metų „skinasi“ kelią į rinką, bet.