Atsiradus benzinu ir dyzelinu varomoms transporto priemonėms, kartu atsirado ir kuro poreikis. Automobilių eros pradžioje nebuvo degalinių, o transporto priemonių savininkai buvo priversti kurą įsigyti kitose vietose.
Pirmosios degalų įsigijimo vietos buvo vaistinės. Jos šį produktą pardavinėjo kaip papildomą prekę savo asortimente. Tais laikais dar nebuvo degalus masiškai gaminančių kompanijų, o jį dažniausiai išgaudavo cheminėse laboratorijose, kurių dauguma bendradarbiavo su vaistinėmis ir dėl kitų savo siūlomų produktų. Istorijos šaltiniuose rašoma, kad pirmoji degalais prekiavusi vaistinė buvo Wieslocho mieste, Vokietijoje, kuri tai darė nuo 1888 m.
Kur buvo pastatyta pirmoji degalinė iki šiol yra ginčijamasi. Faktas tik vienas, kad tai nutiko JAV.
Kuomet Henris Fordas pradėjo gaminti pigius automobilius, kurie buvo prieinami vis didesnei daliai amerikiečių, atsirado ir didžiulis patogios kuro užsipylimo vietos poreikis. Iki tol kurą vairuotojai dažniausiai pirkdavo medinėse dėžėse, kurių viduje rasdavo 2 penkių galonų talpas. Kurą laikui bėgant buvo galima įsigyti įvairiose parduotuvėse.
1905 m. St. Luiso mieste. Misūryje atidaryta pirmoji degalinė, kuri buvo skirta tik kuro prekybai. Antroji degalinė buvo atidaryta 1907 Sietle. Būtent šią degalinę kai kurie ekspertai linkę vadinti pirmąja, nes ji labiau atitiko šiuolaikinės degalinės modelį.
Šioje degalinėje buvo galimybė iš šalia esančios kuro bazės pumpuoti kurą į degalinėje buvusią 30 galonų talpą. Iš šios cinkuotos talpos buvo išvesta žarna su vožtuvu, iš kurios buvo galima pilti kurą tiesiai į standartines kuro talpas. Tuo metu dar nebuvo galimybės pamatuoti supilto kuro kiekio, tad dažniausiai buvo pilama į minėtas 5 galonų talpas.
Vytautas Kleinauskas
