Kuro kainos kyla kylant naftos kainoms, o šios visų pirma kyla dėl finansinių spekuliacijų, o ne dėl realių priežasčių. Lietuvos valstybė svertų mažinti kuro kainas turi nedaug – ji negali paveikti pasaulinių naftos kainos tendencijų, taip pat ją varžo įsipareigojimai Europos Sąjungai (ES), tačiau ji galėtų peržiūrėti akcizų dydžius, pakeisti importo tvarką, sumažinti kuro kokybės reikalavimus. Tokius pasiūlymus ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje „Kodėl Lietuvoje nuolat kyla kuro kainos?“ pateikė jos dalyviai.
L. Vosylius: kolonėlių pelnas – vos keli procentai
„Pasaulinė tendencija – naftos produktų kaina kyla. Iš tiesų kyla ji be svarių argumentų, ją sąlygoja daug geopolitinių veiksmų, įvairūs kariniai konfliktai. Šiandien karinių konfliktų naftą eksportuojančiose valstybėse neturime, tačiau dolerio kursui stiprėjant, pasaulinė naftos produktų kaina kyla, į tai sureagavo gamykla, na o mes, kaip mažmenininkai, tiesiogiai priklausomi nuo didmeninės prekybos, irgi sureagavome, ir tai atsispindi degalinių švieslentėse“, - konferencijoje sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Lukas Vosylius.
Pasak jo, mažmenininkai neretai be pagrindo kaltinami didelėmis benzino kainomis – kolonėlių pelnas tėra vos keli procentai, o tais atvejais, kuomet naftos kaina krinta, iš karto reaguoti mažinant benzino kainas irgi neįmanoma, kadangi mažmenininkai privalo saugoti tam tikrą kiekį atsargų. L. Vosyliaus teigimu, čia galėtų padėti politiniai sprendimai.
„Ar politika kainoms turi tiesioginės įtakos? Manau, kad turi. Jeigu politikai prieš rinkimus pradeda žadėti peržiūrėti akcizus, savaime suprantama, kad tai gali turėti įtakos. (...)
Konkurencinių sąlygų mūsų rinkoje padidinimas turėtų įtakos mūsų kainai, ir tai atsilieptų galutiniam vartotojui gerąja prasme. Kalbant apie importo galimybes, verta paminėti valstybės rezervo saugojimo tvarką. Taip pat Lietuvoje galiojantys gana griežti kokybiniai kuro reikalavimai turėtų būti peržiūrėti. Mes tikimės, kad politikų diskusijos prieš rinkimus bus ne tušti pažadai“, - dėstė jis.
M. Atroškevičius: mažesnės kuro kainos, didesnė nauda Lietuvos ūkiui
Vežėjų asociacijos „Linava“ viceprezidentas Mečislovas Atroškevičius pažymėjo, kad mažesnės benzino kainos būtų parankios ne tik vežėjams, bet naudą patirtų ir Lietuvos ūkis, kadangi jeigu Lietuvos vežėjai pilasi degalų Lenkijoje, kyla tik Lenkijos ekonomika. Jis taip pat priminė, kad Lietuva neretai bando save pateikti kaip tranzitinę valstybę tarp Rytų ir Vakarų, ir sakė, kad didelės kuro kainos griauna tokį įvaizdį.
„Aš manau, konkurencija visada yra tas variklis, kuris gali sudėlioti taškus ant „i“ ir sustatyti viską į savo vietas. Pritarčiau minčiai, kad kokybės reikalavimai Lietuvoje galėtų būti kiek mažesni. Ir vartotojui turi būti duotas pasirinkimas – ar tu nori pirkti galbūt kiek brangiau, jeigu technikai reikia aukštos kokybės degalų. Bet kartais yra transporto technika, kuriai užtenka mažesnės kokybės degalų. Jei būtų tokia galimybė tokius degalus pigiau įsivežti, importuoti, manau, tai šiek tiek paveiktų gal ir mūsų monopolininkę“, - siūlė M. Atroškevičius.
M. Atroškevičiaus teigimu, vežėjai su kylančiomis kainomis kovoja organizuodami grupinius pirkimus. Tačiau kai kuriais atvejais, anot jo, tai ne ką tepadeda – esama maršrutų, kur degalų kainos sudaro 80-90 proc. išlaidų. Jis teigė, kad vežėjai apskritai dažnai gelbsti Lietuvos prekių eksportą veždami prekes pusvelčiui, ir sakė, kad Vyriausybė jiems turėtų padėti.
Ūkininkas V. Raulonis: pas mus vyrauja nesveikas lobizmas
Ūkininkas Vytautas Raulonis pažymėjo, kad kylančios benzino kainos verčia kelti ir grūdų kainas. Aukštą benzino kainą jis siejo su Mažeikių naftos gamyklos monopoline padėtimi.
„Pagrindinė priežastis turbūt tas nesveikas lobizmas, kuris pas mus vyrauja. Ta Mažeikių nafta staigiai viską daro, be konkurencijos“, - sakė jis.
Pasak V. Raulonio, sėkmingai išsilaiko tie ūkininkai, kurie investuoja į naujas technologijas ir sugeba savo ūkiuose sumažinti priklausomybę nuo naftos produktų.
R. Paulauskas: sumažinus akcizą, biudžete atsivers skylė
Signataras Rolandas Paulauskas konferencijoje pažymėjo, kad dėl ne visuomet apmąstytų prieš tai buvusių Vyriausybių sprendimų dabar esama labai mažai galimybių valstybei daryti įtaką benzino kainai – naftos perdirbimo įmonė atiduota į privačias rankas, degalų kolonėlės - irgi, litas susietas su euru, o naftos kainą lemia dolerio kursas, Lietuvoje išgaunama nafta iš karto parduodama užsieniui.
Be to, pažymėjo jis, nors beveik pusę benzino kainos sudaro akcizai, jų minimalus dydis yra nustatytas ES, ir netgi mažinti akcizus valstybė galėtų tik iki tam tikros ribos, kas kainos iš esmės nepaveiktų.
„Daryti įtaką galima tik Mažeikiuose ir degalinių tinkle. Kitur mes įtakos turėti jau niekur negalime, tik mažindami viršpelnius. Galima sumažinti akcizą, bet tada biudžete bus skylė, - tai uždaras ratas. Reikia turėti omeny, kad tai, kas šiandien yra, - 20 metų rezultatas. Šiandien Lietuva benzino litro kainoje praktiškai negali nieko lemti, išskyrus smulkmenas – akcizą ir PVM“ , - apibendrino R. Paulauskas.
Kuro kainos kilimo priežastis akcizas ar spekuliacijos rinkose?
L. Vosylius sutiko su R. Paulausko argumentais, tačiau pažymėjo, kad valstybė vis dėlto turėtų sumažinti akcizus bent jau tam tikrose ribose. Finansų ministerijos teiginius, kad akcizai atneša daug įmokų į biudžetą, jis pavadino „melu“.
„Nematau argumentų, kodėl Lietuvai, geografiškai įsiterpus tarp Rytų ir Vakarų Europos, reikėjo taikyti didesnį tarifą negu ES nustačiusi. Mano turimi duomenys iš Valstybinės mokesčių inspekcijos parodo, kad vienintelis naftos produktas, kuris lopo biudžetą – dyzelinis kuras, kuriuo varomas komercinis transportas. Tiek benzino, tiek automobilinių dujų pardavimai, kitaip sakant, akcizo surinkimas, yra su minuso ženklu. Ir kalbėti, kad akcizas toks, koks yra dabar, neša naudą – melas. (...) Ką galime pakeisti – teisės aktus, kurie riboja importo galimybes į Lietuvą, kurie sudaro protekcines galimybes mūsų monopolininkui“, - sakė L. Vosylius.
R. Paulauskas taip pat pastebėjo, kad, žvelgiant į kainų dinamiką ne vietiniu, o pasauliniu lygmeniu, galima matyti, kad didžiausią įtaką naftos kainų kilimui daro spekuliacijos, o ne objektyvios priežastys. Jis priminė situaciją, kai krizės pradžioje naftos kaina netikėtai per porą savaičių krito tris kartus – nuo 150 iki 50 dolerių už barelį.
„Analitikai nepasako esminio dalyko – šitas kritimas parodo, kiek naftos kainoje yra spekuliacinės įtakos. Spekuliacinė naftos kaina yra didesnė negu reali. Kas šitam daro lemiamą įtaką? Ogi trilijonais eurų ir dolerių leidžiami į apyvartą tušti pinigai“, - teigė R. Paulauskas.
Jo manymu, kol tęsis toks „spekuliacinis kapitalizmas“ ir atsiras tų, kurie norės uždirbti tik spekuliuodami niekuo neparemtais vertybiniais popieriais, naftos ir kitų produktų kainos augs.
L. Vosylius savo ruožtu teigė nenorįs prognozuoti, kokios benzino kainos bus ateityje, kadangi tiek dėl tų pačių spekuliacijų, tiek dėl objektyvių priežasčių, tokių kaip karai, būsimos naftos kainos nuspėti neįmanoma. Jis minėjo atkreipęs dėmesį į vieną dalyką – kad vartotojui, atrodo, psichologinio barjero nėra ir jis vis tiek pirks kurą, net jei kaina toliau augs.
„Naftos produktų kainos pasaulyje dėl įvairių spekuliacijų, kartais ir dėl objektyvių priežasčių, karinių, geopolitinių konfliktų sunkiai prognozuojamos. Mūsų jau vartotojai turbūt pastebėjo, kad kainos kinta banguojančiu ciklu. Siūlau nesijaudinti, kai kainos kyla, ir nesidžiaugti labai, kai jos krinta, nes tiek vienas, tiek kitas yra trumpalaikis reiškinys. (...) Visi esame kuro vartotojai, belieka tikėtis, kad esamos kuro kainos stabilizuosis, o labiausiai tikimės, kad mažės. Nekalbu apie Lietuvos įtaką kuro kainai: šiandien netgi pati ES su embargais Iranui ir kitomis šalimis tikrai nėra pajėgi stabilizuoti kuro kainų padėties“, - sakė L. Vosylius.
