Specialistai sako, kad prastos kokybės degalų tiekėjus reikėtų bausti labai griežtai, nes jų veiklą, ypač per javapjūtę, galima pavadinti net ekonomine diversija.
Pasiūlymas pigiau įsigyti žymėto dyzelino iš karto atkreiptų daugelio ūkininkų dėmesį. Kur? Kiek? Perku! O kokia jo kokybė? Šiuolaikinės sudėtingos žemės ūkio technikos specialistai ūkininkams primena, kad sutaupius keliolika litų už degalus galima prarasti tūkstančius litų technikos remontui.
Ūkininkas buvo budrus
Neatmetė pasiūlymo įsigyti pigesnių degalų ir Biržų rajone ūkininkaujantis Henrikas Bertulis. Pasiūlė lyg ir rimtos kompanijos atstovas, todėl nekilo jokių abejonių. Bet kai į ūkininko kiemą įvažiavo UAB „Simeon“ autocisterna, jam kilo įtarimų.
„Nei talpykla, nei skaitiklis neplombuoti. Degalai ne įprastos žalios, o tamsiai geltonos spalvos, kažkokie tarsi klampesni nei įprasta“, – rugpjūčio 13-ąją prisiminė ūkininkas H.Bertulis.
Įtarimų padaugėjo, kai neįprastai skubantis „Simeon“ vairuotojas paaiškino, kad įmonė pritrūko plombų: „Mes ir taip daug darbo turime, taigi nesikabinėk, pilkis degalų, negaišink laiko.“ Tačiau vairuotojas nežinojo, kad ūkininkas labai budrus. Kol H.Bertulis rašė degalų grąžinimo aktą, vairuotojas telefonu su kažkuo aptarė susidariusią situaciją. Įtampa išaugo, kai vairuotojas atsisakė pasirašyti minėtą aktą. Kilo konfliktas, ūkininkas sugriebė automobilio raktelius ir iškvietė policiją. „Pakliuvai, balandėli“, – mintyse šypsojosi H.Bertulis.
Policininkas atliko įprastus formalumus, o pakviestas specialistas paėmė degalų mėginius. Kažin ar verta abejoti AB „Orlen Lietuva“ tiekiamų degalų kokybe, tačiau kas gali paneigti, kad vairuotojas nesusigundė papildomai užsidirbti.
Traktorius laikinai prarado jėgas
Tą pačią dieną savo laukais „Valtra“ traktoriumi riedėdamas kitas biržietis Romaldas Armonas pajuto, kad dingsta traktoriaus galia. Paprastai kalbant – tai gerai traukia, tai springsta. Be to, naujutėlio traktoriaus kompiuteris davė ženklą „Skaityk instrukciją“. Ją skaitančiam ūkininkui į galvą kaip žaibas smogė mintis – o gal tai neįprastos spalvos dyzelino, kurį pirko prieš dvi savaites, įtaka? Dar daugiau įtarimų kilo, kai ūkininkas sužinojo apie kolegos H.Bertulio nuotykį, juolab kad degalus atvežė ta pati kompanija.
„Simeon“ vairuotojas man paaiškino užmiršęs į dyzeliną įmesti tabletę, kuri turėjo geltoną dyzeliną nudažyti žalia spalva. Tačiau pastebėjau, kad degalai lyg ir klampesni nei įprastai“, – pasakojo R.Armonas. Ūkininkas džiaugėsi nusipirkęs tik 5 tonas šių degalų, išpilstė juos į kombainus, traktorius ir automobilį. „Claas“ kombainas degalus prarijo, o štai automobilis „Nissan“ juos ragavo taip pat nenoriai, kaip ir traktorius „Valtra“.
Įtarimais ūkininkas pasidalijo su tarpininkaujančios kompanijos „Imlitex“ atstovu. Šis, žinoma, negalėjo pagelbėti, nes jis tik užsakydavo degalus, taigi negalėjo kontroliuoti jų kokybės.
„Supratau, jog man nepavyktų įrodyti, kad degalai nekokybiški. Todėl numojau ranka ir, patarus specialistams, pakeičiau filtrus. Traktorius atgavo jėgas, tikiuosi, ne laikinai“, – vylėsi R.Armonas, sukdamas per 300 tūkst. Lt kainavusio gražuolio „Valtra“ vairą. UAB „Rovaltra“ atstovai sakė, kad R.Armonui šį kartą labai pasisekė. Jei degalai buvo nekokybiški, ūkininkas galėjo patirti milžiniškų nuostolių.
Gedimo priežasties paslėpti nepavyksta
UAB „Rovaltra“ filialo Kaune vadybininkas Voldemaras Zakis sakė, kad prastos kokybės degalų tiekėjus reikėtų bausti labai griežtai, nes jų veiklą, ypač per javapjūtę, galima pavadinti net ekonomine diversija. Pasak V.Zakio, buvo atvejų, kai ūkininkams vietoje įprastų degalų buvo tiekiamas vadinamasis raudonas krosninis kuras. Kokios pasekmės? Liūdnos.
„Valtra“ techniką prižiūrinčios UAB „Bjoras“ generalinis direktorius Adolfas Grigaliūnas sakė, kad jo vadovaujamo serviso meistrai dažnokai nustato atvejus, kai dėl degalų priemaišų ūkininkai patiria labai daug nuostolių. „Dažniausiai sugenda siurb lys, o jis kainuoja 7–9 tūkst. Lt. Gali sugesti ir apie 2 tūkst. Lt kainuojantys purkštukai. Siurblys gali sugesti net dėl kelių gramų priemaišų. Ūkininkas kartais net nepagalvoja degalams naudodamas kanistrus, kuriuose iki tol laikė chemikalus, o tokio kiekio jau užtenka. Ne mažiau nemalonumų padaro į degalus kokiais nors būdais patekęs vanduo“, – pasakojo A.Grigaliūnas.
Susigundę pigesniais degalais ūkininkai kartais bando ieškoti kitų gedimo priežasčių. „Kartais girdime aiškinimus, kad traktoriai yra nepatvarūs, nekokybiški siurbliai ar varikliai. Tačiau galiu pasakyti, kad šiais laikais gedimo priežasties paslėpti nepavyksta. Atliekami tyrimai, o pirmiausia tik rinama degalų tiekimo sistema. Tada dažniausiai ir paaiškėja tikroji gedimo priežastis“, – sakė V.Zakis.
Vieniems – nuostoliai, o kitiems – pelnas
Akivaizdu, kad dėl prastos degalų kokybės ūkininkai patiria daug nuostolių. Ar įmanoma to išvengti? Reikėtų pasimokyti budrumo iš biržiečio ūkininko H.Bertulio. Net jei paaiškės, kad ūkininkui siūlyti degalai buvo kokybiški, jam niekas neturėtų priekaištauti. Atvirkščiai – jeigu degalų gamintojai, tarpininkai ir tiekėjai dirba sąžiningai, jie turėtų ūkininkui net padėkoti. Tačiau dabar yra kitaip. Štai UAB „Simeon“ direktorius Redzinaldas Mickus vienareikšmiškai atmetė galimus jo pavaldinių piktnaudžiavimus, kai autocisternos neplombuojamos, ir visą kaltę vertė ūkininkams: „O gal ūkininkai kalba kažką ne taip?“
Tačiau direktorius apie konfliktą Biržų rajone nebuvo linkęs išsamiau kalbėti ir patarė kreiptis į AB „Orlen Lietuva“. Kreipėmės. Tačiau „Orlen Lietuva“ degalus tik gamina, todėl už jų kokybės pasikeitimą pakeliui į ūkininkų kiemus neatsako. Ji teisi. Galimų pažeidimų reikia ieškoti kitur.
Degalų verslo atstovai tikriausiai dar prisimena atvejį, kai vienoje degalinėje šalia Kauno kelias savaites buvo prekiaujama dyzelinu, perpus skiestu vadinamuoju krosniniu kuru. Savininkai apie tai žinojo, o štai samdomą degalinės vadovą, matyt, užgraužė sąžinė ir tas pasitraukė iš darbo savo noru. Žinoma, niekas nesuskaičiavo, kiek padaryta nuostolių.
Kita vertus, vieša paslaptis, kad tyrimams paimti degalų mėginiai pakeliui į laboratoriją neretai dingsta arba pakeičiami. Šiuo atveju ūkininkai paliekami vienui vieni kovoti su galinga sukčiavimo sistema. Jei ji nebūtų galinga, tai valstybės kontrolės institucijos tikrai nesunkiai galėtų sustabdyti sukčių veiklą. Juk nesunku nuolat tikrinti įtartinas kompanijas, kol jos atsisakys pagundų uždirbti galimai sukčiaujant. Tačiau kol kas pavojaus varpais skambina tik ūkininkai, nes jie patiria nuostolių, o kiti – tik pelną.
Sutaupai centų, o prarandi tūkstančius
Juozas Kalinauskas, AB „Lytagra“ viešųjų ryšių skyriaus vadovas
Degalų kokybės kontrolė yra prasta, todėl ūkininkams patariu būti labai budriems. Pagrindinė taisyklė tokia: pigus daiktas negali būti kokybiškas. Jei daiktas pigus, slepiami kokie nors jo defektai. Šiuolaikinių traktorių degalų sistemos yra labai jautrios, todėl nepatariu rizikuoti. Susigundę įsigyti pigesnių degalų sutaupysite centų, o remontuodami brangią techniką prarasite tūkstančius litų. Žinau, kad taip nukentėjo ne vienas ūkininkas. Dabar jie nedaro tokių klaidų ir pataria kitiems.
Albinas ČAPLIKAS
