konstitucija

Valdančiajai koalicijai priklausančios partijos "Tvarka ir teisingumas" valdyba trečiadienį nusprendė gegužę vyksiančiuose prezidento rinkimuose kelti partijos pirmininko europarlamentaro Rolando Pakso kandidatūrą. "Tvarkiečiai" sieks registruoti per apkaltą pašalintą prezidentą kandidatu šalies vadovo rinkimuose, nepaisydami to, jog Seimas nėra priėmęs apribojimus R.Paksui dalyvauti rinkimuose panaikinančių Konstitucijos pataisų.

Darbo partijos vadovė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė trečiadienį pareiškė, kad būtina paskelbti referendumą dėl draudimo žemę parduoti užsieniečiams, nepaisant išsakytų perspėjimų, kad tokios pataisos prieštarautų Lietuvos įsipareigojimams Europos Sąjungoje (ES) ir pačiai Konstitucijai. „Jeigu tauta išreiškė norą ir surinko privalomą skaičių parašų dėl referendumo, referendumas turi įvykti. Čia jokių man klausimų nekyla“, – Žinių radijui sakė L.Graužinienė.

Netikėtas posūkis politinėje byloje – kodėl atsitraukė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcija Seime, netikėtai pasiūliusi išbraukti R. Paksui kandidatuoti leisiančias Konstitucijos pataisas iš parlamento darbotvarkės? Apie tai žurnalisto Edmundo Jakilaičio pokalbis su „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininku R. Paksu, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų partijos vicepirmininke Rasa Juknevičiene ir Socialdemokratų partijos vicepirmininku Juozu Oleku.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Konstitucijos pataisos bei įstatymo projekto, kurie leistų rinkimuose kandidatuoti partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui. Ketvirtadienį Seimas planuoja antrą kartą balsuoti dėl Konstitucijos pataisos, kuri įtvirtintų galimybę kandidatuoti rinkimuose per apkaltą pašalintiems asmenims, priėmimo.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Valdančioji koalicija metus baigė taip ir nesusitarusi dėl Tautinių mažumų įstatymo: parengtas kultūros viceministro nesulaukė ne tik ministro, bet ir vyriausybės pritarimo, o bandymas Seime sugrąžinti iki 2010-ųjų galiojusį įstatymą taip pat baigėsi nesėkme. Įstatymą itin aktyviai stumia Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA), kuri į Seimą pateko sudariusi bloką su Rusų aljansu ir Liaudies partija.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kritiškai vertina Seime svarstomą Tautinių mažumų įstatymo projektą, kuris kai kuriose vietos valdžios institucijose leistų vartoti lenkų ir rusų kalbas. VLKK išplatintame atsiliepime pažymima, kad projektas kai kuriose savivaldybėse praktiškai įteisintų dvikalbystę, t.y. tautinės mažumos kalba jose įgytų oficialiosios kalbos statusą, o tai prieštarautų Konstitucijai ir Valstybinės kalbos įstatymui.

Dabar Lietuvoje vyksta keleto skirtingų lygių politiniai žaidimai, bet jie visi turi aiškią „išlikimo“ potekstę. Visai kaip viename iš pirmųjų realybės šou „Išlikimas“, žaidimo dalyviai, Lietuvos politikai, turi galvoti apie savo reitingus žiūrovų akyse ir tuo pačiu – asmeninę naudą, o tai suderinti, pripažinkime, kartais tiesiog neįmanoma.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) registruotame Tautinių mažumų įstatymo projekte Seimo teisininkai įžvelgia galimą prieštaravimą Konstitucijai. Vertindami LLRA atstovė Ritos Tamašunienės registruotą įstatymo projektą, Seimo kanceliarijos Teisės departamento specialistai tvirtina, kad Konstitucijai gali prieštarauti projekto nuostata, jog teritorijose, kur kompaktiškai gyvena kuri nors tautinė mažuma, vietos įstaigose ir organizacijose greta valstybinės kalbos gali būti vartotojama tos tauti...

Jeigu Seimo nariams ir kitiems politikams dar metams būtų pratęstas algų sumažinimas, tai galėtų prieštarauti Konstitucijai, ketvirtadienį nusprendė Seimas.

 Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs Seimo narių grupės prašymą, šiandien priėmė nutarimą, kuriuo pripažino, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis tiek, kiek joje nenustatytas įstatymų leidėjo įsipareigojimas kompensuoti 2010 metais sumažintas tėvystės pašalpas, teisė į kurias įgyta iki jų sumažinimo, viršijančias naują (sumažintą) maksimalų kompensuojamojo uždarbio dydį, neprieštarauja Konstitucijai.

Prezidento rinkimų kova įgauna dar nematytą pagreitį: Seimo pirmininkė ir Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas visiškai rimtai kelia klausimą dėl apkaltos dabartinei šalies vadovei D. Grybauskaitei, kuri yra realiausia pretendentė laimėti ir būsimus rinkimus. Prezidentė ramiai atremia kritiką, jog tokie veiksmai – desperatiškas bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau vis tiek tai, ką darė ir daro STT, reikia sutikti su R. Valatka, – tiesiog debilizmas.

Lietuvoje kilo sumaištis ir panika. Seimui priėmus prokuratūros įstatymo pataisas viešojoje erdvėje sklinda pasipiktinimo ir prakeiksmų šūksniai. Konstituciniai dvasininkai, dalis politikų, kai kurie žurnalistai klykauja, kad Seimas laužo šalies konstitucinę sąrangą, politizuoja teisėsaugą, nori kišeninio prokuroro. Rodos, yra pagrindo manyti, kad įvyko kažkas baisaus ir sunkiai pataisoma. Tačiau tai būtų tik pirmojo įspūdžio ir emocijų sukeltas vertinimas.

Iš prezidento posto per apkaltą pašalinto Rolando Pakso galimybės vėl kandidatuoti šalies vadovo rinkimuose kitąmet priklausys nuo to, kaip Seimas susitars šiuo klausimu, mano parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė. "Teorinė galimybė gal ir yra, bet priklausys, be abejo, kaip vyks diskusijos Seime, nes Konstitucijos keitimo procesas labai griežtai reglamentuotas.

Šalies vadovė alergiškai vengia tvarkyti reikalus su Rusija, su kuria nesiseka susikalbėti ir premjerui. Prezidentė Dalia Grybauskaitė nesugebėjo tinkamai reaguoti į Rusijos pritaikytą Lietuvai ekonominį boikotą, todėl politologai jai siūlo dar kartą atsiversti Konstituciją. Pastarųjų savaičių įvykiai diskreditavo ne tik Prezidentūrą, kuri, atrodo, jau rengiasi 2014 m. vyksiantiems Prezidento rinkimams, bet ir sudavė smūgį Vyriausybei.

Šiemet mažiausiems Konstitucijos egzamino dalyviams – pradinių klasių moksleiviams – buvo organizuotas piešinių konkursas „Ką man reiškia Konstitucija?“, kuriame dalyvavo daugiau nei 500 moksleivių iš įvairių šalies mokyklų. Komisijos atrinkti kiekvienos amžiaus grupės piešiniai publikuojami portale DELFI (www.delfi.

Į antrąjį Konstitucijos egzamino etapą pateko daugiau kaip 1 tūkst. geriausiai pirmajame etape pasirodžiusių dalyvių, pranešė Teisingumo ministerija. „Šiais metais į antrąjį Konstitucijos egzamino etapą iš maždaug 30 tūkst. dalyvavusiųjų pateko beveik 1100 dalyvių, beveik 200 daugiau negu pernai“, – rašoma pranešime. Pasak ministerijos, į antrąjį etapą atrinkti daugiau kaip 25 klausimus pirmojo etapo teste teisingai atsakę dalyviai.

LRT radijo laida „LRT aktualijų studija“, LRT.lt Konstitucionalistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius abejoja, ar Seimo statute buvo galima nustatyti normą, kad Seimas spręstų – pritarti ar nepritarti Generalinės prokuratūros ataskaitai. „Šita norma gali būti kvestionuojama, galima diskutuoti ir labai abejoti, ar ji atitinka Konstituciją“, – teigia jis.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Miestų ir rajonų savivaldybėse, mokyklose, universitetuose, Seime, įkalinimo įstaigose ir internete antradienį surengtame Konstitucijos egzamine visi norintys galėjo pasitikrinti savo teisines žinias. Į Vilniaus savivaldybę kai kurie atėjusieji laikyti Konstitucijos egzamino sakė tai darantys jau septintą kartą. Tiek pat kartų rengiamas šis egzaminas.

Seimas antradienį pritarė Konstitucijos pataisos projektui, susijusiam su per apkaltą pašalinto partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio Rolando Pakso kandidatavimo galimybėmis.

Antradienį Lietuvoje vyks pirmasis Konstitucijos egzamino etapas. Organizatorių duomenimis, jį laikyti iš anksto užsiregistravo apie 30 tūkst. gyventojų. Egzamino užduotis dalyviai nuo 12 valandos galės atlikti miestų ir rajonų savivaldybėse. Egzaminas taip pat vyks Lietuvos mokyklose bei laisvės atėmimo įstaigose. Taip pat jį bus galima internetu laikyti naujienų portale delfi.lt. Nors norintieji dalyvauti konkurse galėjo iš anksto registruotis, tai nėra privaloma.

Spalio 1 d. šalyje vyks pirmasis septintojo Konstitucijos egzamino etapas. Išankstinės registracijos duomenimis, šiemet Konstitucijos egzaminą laikys mažiausiai 30 tūkst. gyventojų. „Konstitucija – svarbiausias mūsų tautos susitarimas, kokią valstybę kuriame. Tik gyvendami pagal ją galime pasitikėti vieni kitais“, – teigia Konstitucijos egzaminą globojanti Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. 12 val.

Teisingumo ministerija septintą kartą rengia Konstitucijos egzaminą, kurio metu piliečiai kviečiami patikrinti savo žinias apie pagrindinį šalies įstatymą. Pirmasis egzamino etapas įvyks jau šių metų spalio 1 d. „Noriu pasidžiaugti, kad kiekvienais metais vis daugiau Lietuvos piliečių išbando savo Konstitucijos žinias. Tai yra labai svarbu, nes Konstitucija garantuoja mūsų pagrindines teises.

Teisingumo ministerija tradiciškai kviečia pasitikrinti žinias – laikyti Konstitucijos egzaminą. Kaip ir kasmet, norintiems laikyti egzaminą ir siekti aukščiausio įvertinimo, duris atveria Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybės. Čia egzaminą kviečiami laikyti visi norintys Lietuvos piliečiai, taip pat teisinį išsilavinimą turintys ar dar tebestudijuojantys asmenys. Konstitucijos egzamino pirmasis etapas vyks spalio 1 dieną (antradienį), 12 valandą.

Seimo vadovai tikina nerandantys būdų, kaip iš parlamento pašalinti penkis mėnesius posėdžių nelankančią Neringą Venckienę, nors teisininkai teigia, kad parlamentarai turi visas galimybes atsisveikinti su savo pareigas ignoruojančia politike, antradienį rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Parlamento vadovas "darbietis" Vydas Gedvilas ir jo pavaduotojas socialdemokratas Algirdas Sysas teigė, kad pašalinti N.Venckienės iš parlamento negalima, kol jis pati negrįš ar nebus paskelbtas nuosprendis.

Bet koks Lietuvoje priimtas įstatymas gali būti Konstitucinio Teismo (KT) vertinimo objektas. Pastaruoju metu KT pateikė išvadą dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo teisėtumo – neproporcingai mažinant valstybės tarnautojų atlyginimus buvo pažeista konstitucinė teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Šią problemą Vyriausybė žada išspręsti jau kitais metais, tačiau įdomių ir sudėtingų klausimų KT sulaukia vis daugiau.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė nepritarė Parlamentaro Valentino Stundžio siūlymui spalio 25-ąją – Konstitucijos dieną – paskelbti švente. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įvedus dar vieną šventinę dieną Lietuva būtų viena daugiausiai švenčių dienų turinčių Europos Sąjungos valstybių ir tai turėtų neigiamų ekonominių padarinių. Preliminariais Finansų ministerijos skaičiavimais, per kiekvieną papildomą nedarbo dieną į biudžetą nesurenkama apie 100 mln. litų.

  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) nepritaria parlamentaro konservatoriaus Valentino Stundžio siūlymui spalio 25-ąją minimą Konstitucijos dieną paskelbti šventine diena. Šį ministerijos siūlymą Vyriausybė svarstys trečiadienį. Anot SADM, įvedus dar vieną šventinę dieną, Lietuva būtų viena iš daugiausia švenčių dienų ES turinčių valstybių, tai turėtų neigiamų ekonominių padarinių.

  Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų ir teisėjų algų – akivaizdus kišimasis į šalies finansų politiką, tikina politologai. „Kuo daugiau finansinių sprendimų bus reglamentuoti Konstitucinio Teismo nutarimais, tuo labiau bus varžomos valdžios galios“, – tinklapiui LRT.lt teigia politologas Tomas Janeliūnas.

Mykolo Romerio universitetas (MRU) parengė ir viena knyga išleido Lietuvos Respublikos Konstitucijos vertimus į trylika užsienio kalbų. Vertimai į kai kurias kalbas, pavyzdžiui, kinų, japonų, korėjiečių, publikuojami pirmą kartą. Pratarmę leidiniui parašė MRU Teisės fakulteto Konstitucinės ir administracinės teisės instituto prof. dr. Juozas Žilys. Labai svarbu, pastebi Instituto direktorė prof. dr. Milda Vainiutė, kad ši leidinio pratarmė taip pat išversta į trylika kalbų.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šešis pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymus, šiandien priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dy...

  Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Seimo Konstitucijos komisija trečiadienį turėtų apsispręsti dėl per apkaltą iš prezidento posto pašalinto Rolando Pakso kandidatavimo rinkimuose. Siūloma per apkaltą iš pareigų pašalintiems politikams kandidatuoti uždrausti dešimt metų. Pernai gruodį Seimas pritarė Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti rinkimuose tik ketverius metus.

Reaguodamos į Seimui svarstyti pateiktas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas bei priiminėjamą „socialines lytis“ įteisinančią Stambulo konvenciją, neabejingos Lietuvos šeimos inicijuoja telkiamąją pilietinę akciją „Apginkime šeimą – išsaugokime Lietuvą“. Anot akcijos iniciatorių, birželio 16 d., 15 val. Katedros aikštėje įvyks pirmasis renginys, kurio metu Lietuvos šeimos bus kviečiamos telktis ir valstybės mastu ginti LR Konstitucijos laiduojamą teisę šeimai auklėti savo vaikus.

Seimo Konstitucijos komisija trečiadienį vėl svarstys klausimą, kaip reikėtų keisti Konstituciją dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose. Trečiadienio posėdyje komisijos nariai turėtų apsispręsti, kokius ribojimus minėtiems asmenims siūlyti įrašyti į pagrindinį šalies įstatymą. Komisijos nariai šį klausimą svarstė prieš dvi savaites, tačiau išsiskirstė atmetę abi balsavimui pasiūlytas išvadas.

Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje gali veikti ir valstybės, ir privačios įstaigos, teigiama Konstitucinio Teismo (KT) nutarime. Taip pat KT nutarime teigiama, kad sveikatos sektorius turi būti reguliuojamas pagal aiškias, nediskriminacines, ir, svarbiausia, privačios nuosavybės, kaip šalies ūkio pagrindo, nepaneigiančias taisykles. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) ragina įsiklausyti į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris aiškiai nubrėžia sveikatos apsaugos sektoriaus gaires.

Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nelietuviškų pavardžių ir vardų rašymo asmens dokumentuose žmonėms dar teks palaukti. Vyriausybė kol kas nesutaria, kas turėtų rengti tokios rašybos taisykles, o Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) laikosi Konstitucinio Teismo (KT) išsakytos pozicijos, kad Lietuvos piliečių vardai ir pavardės turėtų būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis.

Seimas vėl imsis Konstitucijos pataisų, numatančių kandidatavimo į parlamentą ribojimą per apkaltą iš pareigų pašalintiems ar priesaiką sulaužiusiems asmenims. Konstitucijos komisija kaip vieną iš variantų yra numačiusi 10 metų draudimo terminą, rašo "Lietuvos žinios". Anot Konstitucijos komisijos pirmininkės Rimantės Šalaševičiūtės, yra parengtos dvi išvados, dėl kurių bus baluojama gegužės 15 dieną.

Lietuva - totalinių ekologinių ir finansinių katastrofų smegduobėje. Šalis paskendusi skolose, už grašius parduodama Žemaitija, kad dar kartą mūsų Tėvynės gelmių turtais naudotųsi užsienio verslininkai bei vietiniai valdžiažmogiai. Tautos balsas ignoruojamas – referendume pasakytas galingas „NE“ atominės elektrinės statybai nieko nereiškia. Net bandoma apsimesti, kad jokio plebiscito apskritai nebuvo, o į visokių „gatvinių“ patarimus neverta kreipti dėmesio.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dėl Konstitucijos ir Seimo statuto pažeidimų grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Medžioklės įstatymo ir jį lydinčių įstatymų pataisas. Prezidentės teigimu, įstatymai, keliantys abejonių dėl jų priėmimo teisėtumo, negali įsigalioti. Pasak valstybės vadovės, įstatymų leidyba turi vykti griežtai laikantis demokratinių ir teisinių procedūrų ir nesukelti visuomenei jokių abejonių dėl politikų skaidrumo, sąžiningumo ir įstatymų legitimumo.

Naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė pakilo į kryžiaus žygį prieš privačią mediciną ir apnuogino senas visą sveikatos apsaugos sistemą kamuojančias žaizdas. Sausį Vytenio Andriukaičio Seimui patyliukais pateiktos pataisos buvo atmestos – prieš jas vieningai balsavo ir valdantieji, ir opozicija. Tačiau trauktis neketinantis ministras sako, kad kito kelio užtikrinti Konstitucijoje įtvirtintą piliečių teisę į nemokamą gydymą nėra – tik didinti valstybinio sektoriaus finansavimą.

Penktadienį Portugalijos Konstitucinis teismas priėmė sprendimą, kuris gali sujaukti tarptautinių kreditorių planus stabilizuoti padėtį skolų kamuojamose valstybėse, praneša QZ. Anot teismo, įstatymai, kuriais siekiama sumažinti valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimus, valstybines pensijas, nedarbo bei neįgalumo pašalpas prieštarauja Konstitucijai.

Prisipažinsiu atvirai, Kovo 11-osios eitynes Vilniuje ėjau stebėti ne be išankstinio nusistatymo. Vis tik esu buvęs aistringas futbolo sirgalius, žymioje Pietų IV tribūnoje ne vieną dešimtį kartų ir rungtynes stebėjęs ir ,ką čia slėpsi, ir kitaip laiką leidęs, ir po rungtynių „trečiame kėlinyje“ kelissyk dalyvavęs. Ir nors nuo tų laikų praėjo beveik 2 dešimtmečiai, vis tik žodis „skustagalviai“ arba jų angliškasis pavadinimas „skinheads“ kelia visiškai vienareikšmiškas asociacijas.

Vidaus reikalų ministras Juozas Bernatonis teigia, kad sprendžiant Lietuvos pilietybės suteikimo klausimą iniciatyvos turi imtis Seimo nariai. ,,Aš manyčiau, kad yra galimybės padaryti tam tikras konstitucines pataisas, nors kai ką būtų galima spręsti, kaip nurodė konstitucinis teismas, ir per įstatymų pataisas. Tačiau Konstitucijos pataisų iniciatyvos teisės Vyriausybė neturi.

Rolandas Paksas ir šiandien nėra praradęs teisės vėl tapti Lietuvos prezidentu, informuoja Respublika. Tačiau Seimas rengia Konstitucijos pataisas, kad per apkaltą pašalintam R.Paksui nebeliktų kelio grįžti į aukščiausiąjį postą iki mirties. Taip pat svarstomas konkretus terminas, per kurį draudžiama būti renkamam į Seimą. Ar užimti kitas valstybines pareigas, kurias užimant būtina prisiekti.

 Seime netrukus gali būti sudaryta laikinoji tyrimo komisija, kuri aiškinsis Ūkio banko (ŪB) uždarymo aplinkybes, - dalis parlamentarų abejoja, ar Lietuvos banko LB vykdoma komercinių bankų priežiūra veiksminga. Kodėl ŪB uždarytas? Ar LB tinkamai vykdo komercinių bankų priežiūrą? Kodėl valstybė, griuvus bankui, vėl patyrė šimtamilijoninių nuostolių? Šį mėnesį, prasidėjus Seimo pavasario sesijai, parlamentarai greičiausiai imsis tyrėjų darbo ir į šiuos klausimus bandys rasti atsakymą.

Liberalų Sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis įgarsino savo ir partijos nuostatas – labai jam ir partijai vėl parūpusiu – gėjų sangulavimo formalumų klausimu. „Mes neskirstome žmonių į lytis, kalbame apie partnerystę tarp pačių įvairiausių žmonių, pripažįstame visokias partnerystės formas. Neturime nei moralinės, nei politinės teisės ignoruoti šių žmonių problemų ir vaizduoti, kad jos neiškyla”, – miestui ir pasauliui iš Seimo rūmų išskriejo liberalioji E. Masiulio žinia.

Pradedami rinkti parašai po reikalavimais Lietuvos vadovams dėl valstybinės kalbos ir teritorinio vientisumo gynimo. Apie tokią iniciatyvą trečiadienį spaudos konferencijoje Seime pranešė Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila. „Reikalavimas ginti Lietuvos Respublikos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą“ adresuotas Lietuvos Prezidentei, Seimui ir Ministrui Pirmininkui.

Trečiadienį prie Užsienio reikalų ministerijos rengiamas piketas prieš naujosios valdančiosios daugumos ketinimus leisti lenkų kalba rašyti vietovių ir gatvių pavadinimus bei duomenis asmens dokumentuose. Piketą rengia Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga (LLKS), teigianti kad piketas rengiamas prieš užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus ir Premjero Algirdo Butkevičiaus numatomus vizitus į Lenkiją.

Dabartinis Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis dažnai atkreipia dėmesį į LR Konstitucijos 53 straipsnį: „Valstybė rūpinasi žmonių sveikata“. Galime dar gilintis į pagrindinį valstybės dokumentą, kuriame 7 straipsnis sako: „Negalioja joks įstatymas ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. O kiek yra priimta įstatymų, kurie ne kad nesirūpina žmonių sveikata, bet net ją žaloja, tai akivaizdžiai matosi, kai priimamus įstatymų straipsnius redaguoja ir nurodo Seimo nariams kaip ...

Egipto prezidentas Mohamedas Mursis (Mohammed Morsi) pasirašė šalies konstituciją, kurią parėmė 63,8 proc. balsavusiųjų referendume, informuoja "Reuters". Balsavime dalyvavo 32,9 proc. egiptiečių iš 52 mln. Egipto gyventojų, turinčių balsavimo teisę. Referendumas dėl naujos Egipto konstitucijos vyko dviem etapais: gruodžio 15 ir 22 dienomis. Nauja islamistinio braižo konstitucija vertinama labai prieštaringai.