Prezidento rinkimų kova įgauna dar nematytą pagreitį: Seimo pirmininkė ir Darbo partijos įkūrėjas V. Uspaskichas visiškai rimtai kelia klausimą dėl apkaltos dabartinei šalies vadovei D. Grybauskaitei, kuri yra realiausia pretendentė laimėti ir būsimus rinkimus. Prezidentė ramiai atremia kritiką, jog tokie veiksmai – desperatiškas bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Tačiau vis tiek tai, ką darė ir daro STT, reikia sutikti su R. Valatka, – tiesiog debilizmas. Tai, ką darė ir daro teisėjas G. Viedaris, ir vėl reikia sutikti su R. Valatka, – irgi debilizmas. Neaišku, kas troško nutekinti neva „skiepus“ nuo kritikos, bet dabar tai nėra labai svarbu. Svarbu, jog būtų švariai išpainiotas mus visus painiojančių nedemokratinių veiksmų tinklas.
Jei kažkas organizavo visiškai neslaptos ir tik specialiai išslaptintos informacijos nutekinimą, kad būtų galima nutildyti žiniasklaidą ir laisvą žodį – tuomet labai nepasisekė. Ir dabar reiks už tai atsakyti.
Kišeninis Generalinis Valys turėtų „valinti“ atgal į Žemaitiją ir iš ten niekada negrįžti. Tokio skystablauzdiškumo jau seniai neteko matyti: kaltinami žurnalistai, kurie negali prieiti prie jokios slaptos informacijos, ir akli bandymai šalyje įvesti autoritarizmą. Pirmiausia čia reikėtų teisti tuos, kurie nevykdo teisingumo. Nors už tai jiems brangiai mokama.
Bet šioje sumaištyje ne itin išmintinga pasiduoti emocijoms. Akivaizdu, jog slaptosios tarnybos ir kai kurie teisėjai – tik lėlės, kurias kažkas tampo už virvučių. Ir tai – labai didelė nelaimė pačiai D. Grybauskaitei. Nes būtent ji turėjo stengtis, kad šios tarnybos neatrodytų taip apgailėtinai, kaip atrodo dabar – vaizdzelis ne koks.
Jei Lietuvos Respublikos piliečiai pajėgs suvesti, jog šių struktūrų impotencija ir prezidentės galia – tos pačios monetos skirtingos pusės, mes galime kalbėti apie rimtą argumentą nebalsuoti už dabartinę šalies vadovę.
Nes mes dar penkeriems metams liktume be saugumo tarnybų, pajėgiančių vykdyti teisingumą. Turėtume tik nusikaltėlius paleidžiančius teisėjus ir nesibaigiančias muilo operas.
Bet ar yra realus kandidatas, galintis nuversti D. Grybauskaitę? Kol kas realus neatrodo nė vienas. Premjeras, kuris kas dieną penkis kartus pakeičia nuomonę, būtų daug blogiau. Abonentas, pardavinėjantys sostinę, kaip savo nuosavybę, - ne duok, Dieve. Kas dar? Kol kas apklausos mums rinkimų iš viso nežada. Kol kas nėra iš ko rinktis.
D. Grybauskaitei jokia kritika, ar ji būtų teisinga, ar melas, neturės jokios įtakos, kol neatsiras nė vieno realaus kandidato su ja varžytis. Šalis be konkurencijos – mirusi šalis. O šalyje, kur neegzistuoja nei teisingumas, nei politinė konkurencija, nėra ir mirties. Tik jos simuliacija.
D. Grybauskaitės pergalė rinkimuose yra tokia aiški, jog jokių skiepų nereikia. O rinkėjams, nuo kvailumo, skiepų nėra. Viskas, ką reikia padaryti – tai užtildyti bet kokį laisvą žodį ir bus galima galvoti, kaip keisti Konstituciją.
