Seime netrukus gali būti sudaryta laikinoji tyrimo komisija, kuri aiškinsis Ūkio banko (ŪB) uždarymo aplinkybes, - dalis parlamentarų abejoja, ar Lietuvos banko LB vykdoma komercinių bankų priežiūra veiksminga. Kodėl ŪB uždarytas? Ar LB tinkamai vykdo komercinių bankų priežiūrą? Kodėl valstybė, griuvus bankui, vėl patyrė šimtamilijoninių nuostolių? Šį mėnesį, prasidėjus Seimo pavasario sesijai, parlamentarai greičiausiai imsis tyrėjų darbo ir į šiuos klausimus bandys rasti atsakymą. Dalis socialdemokratų, Darbo partijos (DP) bei Tvarkos ir teisingumo partijos (TTP) frakcijų atstovų šiam reikalui norėtų suburti laikinąją tyrimo komisiją. "Sudaryti komisiją - būtina, nes bet kokiu atveju jau antro banko "lūžimas" per tokį trumpą laiką - įtartinas. Reikia išsiaiškinti, ar bankų kontrolės sistemoje kas nors negerai, ar kiti čia dalykai. Mes šią idėją tikrai palaikysime", - pirmadienį dėstė Seimo vicepirmininkas, TTP frakcijos atstovas Kęstas Komskis.
Panašios nuomonės laikosi ir DP frakcijos atstovai. Abejojančių daugiausia tarp socialdemokratų ir opozicijos. Pagal Seimo statutą iniciatyvos teisę sudaryti laikinąją kontrolės arba tyrimo komisijas turi Seimo valdyba, komitetai, frakcijos ir ne mažesnė kaip ¼ Seimo narių grupė. "Banko griūtį aiškinsis Seimas". KAUNO DIENA
KULTŪRA
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos išreikalautos, švietimo ir mokslo ministro palaimintos "nuolaidos" lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą laikysiantiems tautinių mažumų atstovams privertė už galvų griebtis lituanistų bendruomenę. Pagal švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio pasirašytą įsakymą, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams lietuvių kalbos ir literatūros valstybinio brandos egzamino rašinį teks "sulipdyti" iš ne mažiau kaip 400 žodžių. Lietuviškų mokyklų abiturientams numatomas 100 žodžių didesnis slenkstis. Per mokyklinį egzaminą vieniems užteks 250, kitiems - 350 žodžių. Negana to, tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams leista padaryti daugiau klaidų, nors tai vienintelis privalomas valstybinis egzaminas nusitaikiusiems į aukštąsias mokyklas. "Dėl vienų metų egzamino, juolab naujo egzamino, sušvelninimo Lietuvoje neatsitiks jokia tragedija", - yra pareiškęs D. Pavalkis.
Tačiau žymūs mūsų šalies lituanistai ir pedagogai - lietuvių literatūros tyrinėtoja profesorė Viktorija Daujotytė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona ir Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė - neslepia nusivylimo: sunkus lituanistų įdirbis kone nubrauktas, Lietuva šiemet turėjo istorinę galimybę leisti piliečiams laikyti bendrą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, tačiau džiaugsmas dėl to aptemo. D. Eigminienės manymu, "vaikai tapo situacijos įkaitais". Pasak V. Daujotytės, "tai smūgis mūsų demokratijai, moralinėms ir principinėms pozicijoms". Visuomenės dėmesį prikaustęs siūlymu Vilniaus universitete įvesti stojamąjį lietuvių kalbos egzaminą A. Smetona teigė neatmetantis galimybės jį įvesti ateityje. "Smūgis lietuvių kalbai ir kultūrai". LIETUVOS ŽINIOS
SVEIKATA
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pirmą kartą šalyje atlikta laparoskopinė kirkšnies išvaržos operacija per vieną dūrį. Pasak medikų, paprastai kirkšnies išvaržos operuojamos pilvo sienoje atliekant 3-4 dūrius. Naujas operacijos būdas užtikrins šiuolaikinei išvaržų chirurgijai keliamus reikalavimus - saugumą, greitą pasveikimą ir kuo mažesnę išvaržų pasikartojimo riziką. Unikalią kirkšnies išvaržos operaciją 77 metų pacientei atliko Abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas Martynas Sokolovas. Klaipėdos jūrininkų ligoninės Abdominalinės chirurgijos skyriuje per metus atliekama apie 1 600 operacijų, iš jų apie 1 000 - laparoskopinių. "Laparoskopinė chirurgija - per vieną dūrį". VAKARŲ EKSPRESAS
Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio planai, kad baigę studijas medicinos specialistai privalėtų bent tam tikrą laiką atidirbti ten, kur yra reikalingiausi, sukėlė priešišką medicinos studentų reakciją. Tačiau kai kurie dabar jau pripažinti specialistai savarankiško darbo kelią pradėjo kaip tik provincijoje. Ir dėl to dėkingi likimui. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydas Laiškonis, šiuo metu - vienas geriausiai žinomų infektologų šalyje, baigęs medicinos studijas gavo siuntimą dirbti į mažą Sodelių miestelį Panevėžio rajone. "Tai buvo man pati didžiausia praktika", - dabar sako prof. A. Laiškonis. Jau daugelį metų savo rinkėjams Seime atstovaujanti gydytoja akušerė-ginekologė Vida Marija Čigriejienė baigusi medicinos studijas buvo atsiųsta dirbti į Kybartus, "kaip visi sakė - baisią skylę", kur "teko ir kojas gipsuoti, ir gimdymus priimti, ir nieko blogo neatsitiko".
V. M. Čigriejienės įsitikinimu, "rezidentams mokymo programoje turėtų būti numatyta išvažiuoti iš didžiųjų miestų padirbėti į provinciją - studentai turėtų žinoti apie visą medicininę pagalbą, kokią įmanoma suteikti įvairiomis sąlygomis". V. P. Andriukaičio teigimu, šiuo metu rajonuose labai didelis procentas pensinio amžiaus medikų, greitai juos bus būtina pakeisti jaunesniais. "Kas čia bus, jeigu mes neformuosime valstybinio užsakymo? Be to, Konstitucija įpareigojo kiekvieną Lietuvos pilietį ir kiekvieną Seimo ar Vyriausybės narį vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą. Jame parašyta aiškiai: valstybė privalo suformuoti valstybės užsakymą ir pagal valstybės užsakymą formuoti profesijų finansavimą", - sakė ministras. Pasak V. P. Andriukaičio, kartu su Švietimo ministerija bus ieškoma būdų, kaip medikų rengimo srityje įvesti valstybės užsakymą, kad rezidentai dirbtų ne tik didžiuosiuose centruose, bet padirbėtų ir rajonų, regionų ligoninėse. "Žinomi medikai pagarbą pelnė ne ašaromis". RESPUBLIKA
Daugelyje Šiaulių apskrities administracinių teritorijų sergamumas gripu sumažėjo, išskyrus Šiaulių miestą. Gripo epidemija jau atšaukta Akmenės, Kelmės, Joniškio, Pakruojo ir Radviliškio rajonuose bei Šiaulių mieste. Šiaulių rajono savivaldybės administracijai pirmadienį buvo teiktas siūlymas atšaukti gripo epidemiją. Palyginti šių metų 9-ąją savaitę su 8-ąja, bendras Šiaulių apskrities sergamumo rodiklis sumažėjo nuo 65,5 iki 54,4 atvejų, tenkančių 10 000 gyventojų. Nors gripo epidemija jau pasitraukė, vis dar daugiausiai gripo atvejų registruojama Šiaulių mieste, mažiausiai - Akmenės ir Joniškio rajonuose. "Gripo epidemiją ketinama atšaukti ir Šiaulių rajone". ŠIAULIŲ NAUJIENOS
