Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl valstybės tarnautojų, pareigūnų ir teisėjų algų – akivaizdus kišimasis į šalies finansų politiką, tikina politologai. „Kuo daugiau finansinių sprendimų bus reglamentuoti Konstitucinio Teismo nutarimais, tuo labiau bus varžomos valdžios galios“, – tinklapiui LRT.lt teigia politologas Tomas Janeliūnas.
Ekonominės krizės laikotarpiu sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimai turės būti atstatyti, o susidaręs skirtumas – kompensuotas, nutarė KT. Vyriausybės skaičiavimu, tarnautojų bei teisėjų atlyginimų atstatymas bei kompensacijos valstybei kainuos apie milijardą litų.
„Viena vertus, KT rėmėsi savo ankstesniais sprendimais, tiesiog juos detalizuodamas. Tačiau valstybei taip sukuriamas naujas finansinis įsipareigojimas, ir tai yra labai akivaizdus problemos sukūrimas“, – sako teisininkas ir politikas Remigijus Šimašius.
„Meškos paslauga“ šalies finansiniams stabilumui viename interviu tinklapiui LRT.lt šį KT sprendimą pavadino ir ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau kai kurie teisininkai ir politologai yra linkę matyti ne tik finansines problemas, bet ir galimą valdžios galių suvaržymą.
Kas pažeista: Vyriausybės laisvė ar Konstitucija?
Anot Seimo nario, buvusio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, tai, kad konstituciniai teismai diktuoja veikimo galimybes, yra ne tik Lietuvai būdinga tendencija. „Teisingumo ir proporcingumo principai galioja visur ir bet kuriems sprendimams, tačiau kai KT pradeda taip detalizuoti, neabejotinai daroma tai, ką paprastai veikia vykdomoji valdžia“, – pažymi R. Šimašius.
Savo ruožtu politologas Kęstutis Girnius sako KT sprendime įžvelgiantis akivaizdų kišimąsi į šalies finansų politiką: „Tai yra sunkiai suderinama su Konstitucija, kurioje aiškiai parašyta, jog šalies ūkį tvarko Vyriausybė. Bet kai KT paskelbia nutartį, klausimas nebėra politinis, jis tampa konstitucinis, o Vyriausybės veikimo laisvė – apribojama“.
Tačiau KT teisėjas Dainius Žalimas atkreipia dėmesį į tai, jog kiekvienas teismo sprendimas turi tam tikras ekonomines pasekmes: „Daugelis valdžios sprendimų yra susiję su biudžeto išlaidomis, taigi ir visų mokesčių mokėtojų pinigų panaudojimu valstybės funkcijoms vykdyti“.
Teisėjo teigimu, politologų ir politikų interpretacija neatitinka Konstitucijoje įtvirtintų valdžios padalijimo principų, pagal kuriuos, viena pagrindinių teisminės valdžios funkcijų – įstatymų leidžiamosios bei vykdomosios valdžios sprendimų kontrolė.
„Bet kuris vykdomosios valdžios sprendimas, ar tai būtų algų mažinimas, ar kitas klausimas, yra tokios kontrolės objektas. Kontrolė vykdoma Seimo ar 1/5 Seimo narių grupės, prezidento, Vyriausybės ar teismų prašymu. Tad apskritai keista, kai KT mėginama priekaištauti dėl to, jog jis savo sprendimais siekia užtikrinti Konstitucijos viršenybę“, – stebisi D. Žalimas.
Teisingumo ministro Juozo Bernatonio manymu, šio nutarimo atsakomybės nereikėtų versti ant KT pečių: „KT sprendė pagal savo kompetenciją. Problema yra ta, kad atlyginimų mažinimas buvo neproporcingas. Tai buvo klaida, prieštaraujanti Konstitucijai, ir mes ją turime atitaisyti. O Vyriausybė turi galimybes pati nustatyti, kaip bus atstatomi atlyginimai, tad didelių grėsmių tai nekelia“.
D. Žalimas: proporcingumas turėjo būti išlaikytas
Žiniasklaidoje nuskambėjo buvusios finansų ministrės Ingridos Šimonytės teiginys, esą KT nusprendė, jog mažas pajamas uždirbantiems darbuotojams darbo užmokestis buvo sumažintas per mažai, dideles pajamas gaunantiems – per daug. Anot jos, buvusios Vyriausybės ir KT supratimas apie proporcingą atlyginimų mažinimą ekonominės krizės metu išsiskyrė.
Tačiau KT teisėjas D. Žalimas pabrėžia, kad Konstitucija ir teisinės valstybės principai suponuoja proporcingo žmogaus teisių ribojimo galimybę: „Kiekvienas turi teisę į teisingą atlyginimą. Atlyginimo mažinimas krizės laikotarpiui yra tam tikras konstitucinės žmogaus teisės į teisingą atlyginimą ribojimas, tad turi būti proporcingas“.
Apie atlyginimų mažinimo proporcingumą KT yra pasisakęs jau 2006 metais, o 2009 ir 2010 metais – detaliau išaiškinęs šį principą. Pagal KT išaiškinimą, proporcingumas pirmiausiai reiškia tai, jog neturi būti iš esmės pakeistos iki atlyginimų sumažinimo buvusios jų proporcijos.
„Tai nereiškia, jog visiems turi būti taikomas visiškai vienodas procentas, tačiau jis neturi būti pernelyg skirtingas. O šioje byloje atlyginimų mažinimas skirtingiems valstybės tarnautojams buvo nuo 0,6 iki 29 proc., skirtingiems teisėjams – nuo 20 iki 35 proc.“, – aiškina D. Žalimas.
KT taip pat atkreipė dėmes į tai, kad aukštesnės kvalifikacijos specialisto alga negali būti priartinta prie žemesnės ar net suvienodinta, taip pat negali būti mažinama tik viena atlyginimo dalis – priedas už kvalifikaciją.
„Šiuo atveju mažinant atlyginimus buvo vadovaujamasi nuostata, kad kuo kvalifikuotesnis žmogus ir kuo didesnį priedą už kvalifikaciją jis gaudavo, tuo didesniu procentu jam buvo mažinamas atlyginimas. Didesnių ribojimų taikymas vien už kvalifikaciją laikytinas nesuderinamu su teisingo apmokėjimo už darbą principu. Teismas privalėjo atsižvelgti ir į dar vieną aspektą – tai, jog buvo kategorijų valstybės tarnyboje dirbančių asmenų, kuriems atlyginimų koeficientai iš viso nebuvo mažinami, o kai kurių valstybės pareigūnų algos netgi padidėjo“, – LRT.lt sako D. Žalimas.
Teisėjo teigimu, KT nutarimą labiausiai lėmė atlyginimų mažinimo chaotiškumas. „Galima daug abstrakčiai samprotauti, kas geriau – proporcingumas ar progresyvumas, bet kai matoma konkrečių nepaaiškinamai skirtingų sprendimų visuma, labai skirtingai traktuojamos įvairios asmenų grupės valstybės tarnyboje, vargu ar galėjo būti priimtas kitoks nutarimas“.
Teisėjai – neteisūs, politikai – neorūs?
Politologo T. Janeliūno teigimu, nors valdžios galios ribojimų galima įžvelgti, kartais politikai sau koją pasikiša patys. „Į KT dažnai kreipiasi opozicijos atstovai, nepatenkinti to meto valdančiosios daugumos sprendimais, siekdami vėliau pasiremti teismo nutarimais ir turėti daugiau motyvų priekaištauti. Labai didelė dalis panašių sprendimų yra kilę dėl ne visai atsakingo politikos dalyvių elgesio“. Kaip tokio elgesio pavyzdį politologas vertina sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio veiksmus.
„Dabartinio sveikatos apsaugos ministro nuolatiniai kreipimaisi į KT dėl sveikatos paslaugų yra eilinis pavyzdys, kada, siekiant pagrįsti savo vizijas, idėjas, yra ieškoma stiprių teisinių argumentų, kurių tikimasi iš KT išaiškinimo. Nors, mano manymu, politikas turi ir teisių, ir galių savo vizijoms įgyvendinti be papildomo kreipimosi į tokią instituciją“, - svarsto T. Janeliūnas.
Politologo K. Girniaus manymu, KT teisėjai pastebėjo, kad, kai buvo priimami „labai abejotini nutarimai“, Seimas nešoko ginti savo teisių bei valdžių atskyrimo principo. „Kol kas yra pasyviai priimami net ir visiškai nepagrįsti KT sprendimai, kaip, pavyzdžiui, dėl Rolando Pakso ar dvigubos pilietybės, lyg tai būdų Dievo žodis, o ne devynių ne itin kompetentingų teisininkų sprendimas.“
Anot K. Girniaus, Seimui trūksta institucinio orumo, ir tai esąs ne atskirų politikų, o bendros tradicijos trūkumas. „Įprasta manyti, jog esame teisinė valstybė, todėl kiekvienas KT sprendimas turi būti priimamas be jokių priekaištų ar klausimų. KT sprendimus reikia įgyvendinti, bet nevykusius reikia neutralizuoti teisiniu būdu“, – teigia politologas.
Užsienio šalių praktika
KT ar kitos aukščiausios teisminės valdžios sprendimai dėl teisininkų atlyginimų, pensijų mažinimo ar valstybės biudžeto Europoje nėra naujiena. Antai Kipre šių metų birželio mėnesį Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, jog 3 proc. sumažinti teisėjų atlyginimai prieštarauja konstitucijos nuostatoms.
Kipro Aukščiausiojo Teismo teisėjai pabrėžė, kad jų sprendimas buvo priimtas remiantis vien teisiniais principais, atsiribojant nuo bet kokio emocinio faktoriaus, nepaisant to, kad jų sprendimas lietė juos tiesiogiai, rašoma graikų naujienų portale Philenews.com.
Šių metų kovą Portugalijos Konstitucinis Teismas taip pat sprendė tiesiogiai su valstybės biudžetu susijusią bylą. Portugalijos KT sprendimu, antikonstituciniu buvo pripažintas vyriausybės suplanuotas 1,2 mlrd. eurų biudžeto mažinimas.
Galvas dėl pensijų mažinimo teko sukti ne tik Lietuvos, tačiau ir kaimynės Latvijos politikams bei teisėjams. Kaimyninėje šalyje dar 2009–aisiais Konstitucinis Teismas visiškai patenkino pensininkų ieškinius ir atšaukė vyriausybės sprendimą 10 proc. sumažinti pensijas visiems pensininkams ir 70 proc. sumažinti pensijas dirbantiems pensininkams. Teismo nurodymu, Latvijos Seimas turėjo parengti pristabdytų lėšų grąžinimo pensininkams kriterijus ir sumą grąžinti per penkerius metus.
