kaukazas

Armėnijai ir Europos Sąjungai (ES) reikėtų sudaryti naują bendradarbiavimo planą, nes 2009–2011 metų planas jau greitai bus įvykdytas, antradienį pranešė Armėnijos nacionalinės saugumo tarybos pirmininkas. Antradienį vyko ES delegacijos Armėnijoje vadovo Raulio de Luzenbergerio (Raul de Luzenberger) ir nacionalinės saugumo tarybos pirmininko Arturo Bagdasariano susitikimas.

Kirgizijoje praėjus metams nuo kirgizų ir uzbekų skerdynių neramiame pietiniame regione auganti islamo įtaka prisideda prie tautinių mažumų atskirties.

Rusijos valdžia neseniai ėmė demonstruoti masines saugumo priemones, kurios bus įgyvendintos iki 2014 m. Sočio žiemos olimpinių žaidynių. Ji turi pagrindo nerimauti. Smurtas Šiaurės Kaukaze tampa jau nebe rimtu regioniniu konfliktu, bet vis labiau egzistencine grėsme visai Rusijos Federacijai – evoliucija, kuri atspindi beveik visas valdžios klaidas, nesėkmes ir nusikaltimus.

Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas mirė Maskvoje po plaučių operacijos, skelbia „RIA Novosti“. Maskvos ligoninėje gegužės 21 dieną operuotas 62-ejų prezidento dešinysis plautis. Po operacijos gydytojai teigė, kad S. Bagapšo būklė patenkinama. Anksčiau šią savaitę prezidento plaučiai nustojo veikti ir reikėjo prijungti dirbtinio kvėpavimo aparatą. Šeštadienį, anot gydytojų, prasidėjo kitų organų komplikacijos, ir prezidento gyvybės išgelbėti nebebuvo galima.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį pasveikino Armėnijos Respublikos Prezidentą Seržą Sargsijaną šalies Nacionalinės šventės - Respublikos dienos - proga. "Prisimindama susitikimą su Jumis Jerevane gegužės pradžioje noriu padėkoti Jums už šiltą priėmimą ir atvirą pokalbį. Taip pat noriu dar kartą pažymėti, kad Lietuva visomis išgalėmis prisidės prie taikaus Armėniją kankinančių problemų sprendimo skatinimo.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė šeštadienį pasveikino Azerbaidžano Respublikos Prezidentą Ilhamą Alijevą ir visus šalies piliečius Nacionalinės šventės - Respublikos įkūrimo metinių - proga. "Šiltai prisimindama mūsų atvirą ir nuoširdų pokalbį gegužės pradžioje, noriu dar kartą palinkėti rasti taikią išeitį iš šalį ir visą Kaukazą kankinančių problemų.

Lietuva yra už nuoseklų ES ryšių su Pietų Kaukazo valstybėmis stiprinimą, pirmadienį Europos Sąjungos užsienio reikalų taryboje vykusiose diskusijose dėl padėties Pietų Kaukazo valstybėse ir derybų dėl asociacijos susitarimų su Gruzija, Armėnija ir Azerbaidžanu eigos sakė užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis.

Ukrainos kaimynės Moldovos raida buvo panašesnė į Kaukazo valstybių raidą dėl separatistų veiklos ir šalyje kilusio karo. Valstybės nepriklausomybė buvo paskelbta po Maskvoje žlugusio rugpjūčio pučo.

Prieš dvidešimt metų, 1991 metų kovo 17 dieną įvyko SSRS referendumas, kuriame buvo klausiama: „Ar jūs norite, kad Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjunga, kaip atnaujinta lygių respublikų federacija, kurioje bus garantuotos kiekvieno individo ar tautos teisės ir laisvės, išliktų?“. Šis referendumas turėjo nulemti jau pradėjusios byrėti Sovietų Sąjungos ateitį ir ją nulėmė: 76,4 proc. žmonių pasakė norintys, kad sąjunga išliktų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ateinančią savaitę kaip Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) pirmininkaujančios šalies vadovė lankysis Pietų Kaukazo šalyse – Azerbaidžane, Gruzijoje ir Armėnijoje. Numatyti Lietuvos vadovės susitikimai su šių valstybių vadovais – Azerbaidžano Prezidentu Ilhamu Alijevu, Gruzijos Prezidentu Michailu Saakašviliu ir Armėnijos Prezidentu Seržu Sargsianu.

Rusijos jaunimas šį kartą savaip sutiko Prisikėlimo šventę, kurią šiemet trys pagrindinės konfesijos pažymėjo vienu metu. Praėjusį šeštadienį Maskvos priemiestyje Čistyje Prudy keli šimtai jaunuolių iš mažai žinomų organizacijų „Rusų pilietinė sąjunga“ ir „Nacionalinis gelbėjimo frontas“ surengė mitingą „prieš neteisingą Rusijos finansų ir biudžeto politiką“. Konkrečiau – prieš Kremliaus vykdomą Kaukazo dotavimą.

Kaukazas – šis nuo neatmenamų laikų kunkuliuojantis regionas – vis labiau tampa tarptautinio susidomėjimo objektu. Nepavykstant sumažinti Rusijos įtakos jame, vis labiau eskaluojama idėja įkurti naują darinį – vadinamąsias Kaukazo jungtines valstijas. Politikos apžvalgininkas pasekė šio sumanymo istorines ištakas. Pravartu priminti, kad istorijos tėkmėje egzistavo trys sumanymai.

Judėjimo „Rusijos piliečių sąjunga“ aktyvistai šeštadienį Maskvos centre surengė protesto akciją prieš valstybės biudžetinę politiką Šiaurės Kaukazo respublikų atžvilgiu, praneša naujienų agentūra „Interfax“. Pasak akcijos rengėjų, joje dalyvavo apie 400 žmonių.

Nuolatinė baimė, pasak dokumentinio filmo „Barzakh“ autoriaus Manto Kvedaravičiaus, Čečėnijos žmonių kasdienybė. Čečėnija – respublika Šiaurės Kaukazo regione. Po daugiau nei dešimtmetį trukusių kovų su Rusija, oficialiai karas čia baigėsi, tačiau taikos nėra. Nors Čečėnija šiuo metu priklauso Rusijai, bet pasak filmo „Barzakh“ režisieriaus Manto Kvedaravičiaus, dabar Čečėnijos žmonėms nepriklausomybės siekimas nėra pagrindinis tikslas.

Likimo ironija, o gal sąmoningas, kupinas cinizmo žingsnis, kad vasario 23-iąją – buvusią Tarybinės armijos dieną – Rusijoje nutarta švęsti kaip Tėvynės gynėjo dieną. Juk tą pačią 1944-ųjų dieną tūkstančiai čečėnų ir ingušų buvo deportuota į Sibiro ir Kazachstano platybes. Jiems tai – tragiška Deportacijos diena. Neišnaikinami vainachai Vasario 23-iąją Čečėnijoje ir Ingušijoje vyrų niekas nesveikina.

Sprogimai Maskvos oro uoste svarbių politinių permainų neatneš. Pats įvykis ir tai, kas vyksta po jo, puikiai dera prie ilgametės Maskvos politikos ir įprastų Rusijos aktualijų, mano politikos apžvalgininkai. Režimas gali ne viską Lietuvos politikos apžvalgininkas A. Praleika, nuolat sekantis įvykius kaimyninėje šalyje, teigia, kad jokių esminių permainų Rusijos politikoje, dėl sprogimų Maskvos „Domodedovo“ oro uoste tikėtis neverta.

Virš galvos kabantys varvekliai visuomenei kelia rimtą pavojų. Jį galima pašalinti įvairiais būdais, bet Kaukaze naudojamas vienas paprasčiausių, efektyviausių ir vyrams bene patraukliausių.

Terorizmu įtariama E. Kusaitė po posėdžio Lietuvos apeliaciniame teisme (LApT), pradėjusiame nagrinėti jos skundą, vėl laidė kritikos strėles Valstybės saugumo departamentui (VSD). E. Kusaitė žurnalistams sakė, kad tikrieji teroristai yra ne čečėnų separatistai, o mūsų šalies VSD. E.Kusaitės skundas Apeliaciniam teismui yra dėl baudžiamosios bylos grąžinimo prokurorui.

Laikraštyje „Kavkazkij uzel“, kuris apima visą Kaukazo kalnų regioną ir atspindi islamo vertybes, pasirodė straipsnis, kuriame Eglė Kusaitė pasakoja, kad prisipažino teroro išpuolio parengime tik tam, kad apsaugotų Magmadovų gyvybes. Spalio mėnesį Balsas.lt publikavo kitą to paties laikraščio straipsnį, kuriame buvo kalbama apie sufabrikuotą Eglės Kusaitės bylą.

Kodėl Rusijai nepavyksta stabilizuoti pūliuojančio Kaukazo regiono? Atsakymą į šį klausimą turi paprastas ingušas Aslanas Auševas. „Aš jų nebegerbiu“ Buvo 2009-ųjų pavasaris. Vieną rytą Ingušijos sostinėje Nazranėje gyvenantis vyras išėjo iš namų į darbą, kai gretimą namą apsupo šarvuoti automobiliai. 23 metų A.Auševas puolė atgal ir pradėjo maldauti kaukėtus federalinius pareigūnus leisti jam išvesti savo šeimą. Jis tikėjosi paslaugos, nes pats dirbo milicininku. Bet vyras klydo.

Laikraštyje „Kavkazkij uzel“, kuris apima visą Kaukazo kalnų regioną ir atspindi islamo vertybes, praėjusią savaitę pasirodė straipsnis, kuriame buvo teigiama, kad policija sufabrikavo ryšį tarp Eglės Kusaitės, Magmadovų ir Gatajevų bylų.

Teroristinė organizacija „Al Qaeda" neramų Rusijos Šiaurės Kaukazo regioną įtraukė į savo kuriamo islamiškojo kalifato planus, antradienį teigė Rusijos saugumo tarybos sekretorius. „Pagrindinis „Al Qaeda" tikslas yra įsteigti islamiškąjį kalifatą, besidriekiantį per Vidurio Aziją, Šiaurės ir Vidurio Afriką ir Šiaurės Kaukazą", - teigė Nikolajus Patruševas per saugumo tarybų susitikimą, kuriame dalyvavo 44 šalys.

Dėl rugsėjo 9 dieną Vladikaukaze įvykdyto teroro akto atsakomybę prisiėmė Ingušijos kovotojai. Apie tai pranešama „Ingušijos emyro“ pareiškime, paskelbtame islamistų kovotojų tinklalapyje „Hunafa“. Pareiškime teigiama, kad sprogimą Vladikaukazo turgaus prieigose parengė ir įvykdė teroristinės grupuotės „Rijadu-s-Salihin“ Ingušijos bataljonas. Šią karinę formuotę 2006 sukūrė žinomas Čečėnų karo lauko vadas Šamilis Basajevas.

Per įnirtingus susirėmimus tarp Rusijos saugumo pajėgų ir islamistų sukilėlių Šiaurės Kaukaze žuvo mažiausiai 29 žmonės. Čečėnijoje specialiajai operacijai asmeniškai vadovavo prezidentas Ramzanas Kadyrovas. Per šią operaciją žuvo 12 pogrindžio kovotojų ir du kareiviai, sekmadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“. „Banditai sunaikinti, padėtis stabili“, – sakė R. Kadyrovas po operacijos savo gimtajame Centorijaus regione Čečėnijos pietryčiuose.

Pastaruoju metu Lietuvos viešojoje erdvėje padažnėjo publikacijų, skirtų netolimai Kaukazo tautų istorijai ir sudėtingiems jų tarpusavio santykiams, kas kartais yra nevienareikšmiškai vertinama pačių išeivių iš Užkaukazės, susiradusių savo antrąją tėvynę svetingoje lietuvių žemėje. Viena vertus, tai  verčia atsiminti skaudžius to meto išgyvenimus, kita vertus – suteikia vilties, kad ir Lietuvos visuomenei pagaliau parūpo tikros tiesos žinojimas.

Komentatoriai kaitina klaviatūras, reikšdami nuomones apie šio ryto teroro aktus Maskvoje. Kad ir kas būtų sprogimų užsakovai ir vykdytojai, valdžia bus kvaila, jeigu nepasinaudos įvykiais, kad užveržtų veržles. Neseniai Rusijoje ėmė kilti socialinių ir ekonominių protestų banga. Kovo 29-osios sprogdinimai masių energiją nukreips kita linkme.

Kruvini etniniai konfliktai dažniausiai ilgam įstumia į skirtingų tiesų apkasus ne vieną į jų verpetus patekusių tautų kartą. Dvidešimties metų senumo įvykiai Kaukaze yra iš tokių. Prieš kurį laiką „Balsas.lt“ aprašė Azerbaidžaniečių bendruomenės surengtą įvykių minėjimą. Dabar skelbiame kitokį požiūrį.

Rusijai priklausančio Dagestano prezidentas M.Mahomedovas šeštadienį buvo oficialiai prisaikdintas regiono vadovu. Antrojo istorijoje Dagestano prezidento inauguracija vyko Machačkaloje, Maksimo Gorkio rusų dramos teatre. Inauguracijoje dalyvavo įtakingi Rusijos lyderiai bei svečiai iš kaimyninių šalių. M.Mahomedovą į Dagestano prezidentus nominavo Rusijos prezidentas D.Medvedevas.

Azovo ir juodąją jūrą jungiančiame sąsiauryje sekmadienį praūžė pats stipriausias per pastaruosius 30 metų štormas. Jo metu nuskendo arba buvo pažeisti 8 laivai, 23 jūreiviai dingo be žinios, 24 pateko į ligoninę. Į vandenį pateko tūkstančiai mazuto ir sieros tonų. Rusijos Krizių valdymo ministerija dėl nelaimės kaltina laivų kapitonus, rašo „gazeta.ru“. Viskas prasidėjo sekmadienį ryte – penktą valandą ryte reide šalia uosto „Kaukazas“ stovintis tanklaivis „Volga-Nafta“ su 4,8 tūkst.

Pastaruoju metu pastebimas tam tikras Baltijos šalių (Estijos, Latvijos ir Lietuvos) bei Pietų Kaukazo valstybių (Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano) suartėjimas. Tą rodo ir vis dažnesni šių valstybių vadovų apsikeitimai vizitais. Geografiškai pakankamai toli vienas nuo kito esančių regionų bendradarbiavimas iš pirmo žvilgsnio gali sukelti nuostabą. Bet iš tiesų Baltijos šalių ir Pietų Kaukazo valstybių istorija yra persipynusi, ir šiuos ryšius lėmė ne tik bendra sovietinė patirtis.