Sprogimai Maskvos oro uoste svarbių politinių permainų neatneš. Pats įvykis ir tai, kas vyksta po jo, puikiai dera prie ilgametės Maskvos politikos ir įprastų Rusijos aktualijų, mano politikos apžvalgininkai.
Režimas gali ne viską
Lietuvos politikos apžvalgininkas A. Praleika, nuolat sekantis įvykius kaimyninėje šalyje, teigia, kad jokių esminių permainų Rusijos politikoje, dėl sprogimų Maskvos „Domodedovo“ oro uoste tikėtis neverta. „Atsiminkime, kad kalbame apie režimą, kuris ir į valdžią atėjo po gyvenamųjų namų sprogdinimo 1999 metais. Tada žuvo daug daugiau žmonių ir tai tapo ne tik dingstimi pradėti antrąjį Čečėnijos karą, bet ir tramplinu į valdžią dabartiniam Rusijos premjerui Vladimirui Putinui“, - primena apžvalgininkas.
Anot A. Praleikos, visiškai nekeista ir tai, kad niekas neprisiima atsakomybės už sprogdinimą. „Net tam paties režimo sukurtos pseudočečėniškos organizacijos neskuba pasidaužyti kumščiu į krūtinę ir prisiimti laurų. Reikalas tas, kad laikas, kuomet buvo galima žaisti šį žaidimą, lyg ir praėjo. Visi tie dalykai sugroti nebe vieną kartą, vaidybai lyg ir nebėra auditorijos. Idėja, kad aplink visur priešai ir reikia gintis, toliau veržti veržles dar yra patraukli ir naudojama, bet pats režimas, kuris yra dabar valdžioje, juk nuosekliai kūrė įvaizdį, kad yra pajėgus su viskuo susidoroti, o dabar išeitų, kad nėra toks galingas“, - pastebi jis.
Labiausiai, anot A. Praleikos tikėtina versija iš visų svarstomų, yra kriminalinio pobūdžio santykių aiškinimasis. „Atminkime, kad ne taip seniai ištiko incidentas, kai asmuo, kilęs iš Kaukazo, užmušė vieno iš Maskvos futbolo klubų faną-chuliganą. Tai išvirto į nacistinio pobūdžio demonstracijas ir tapo dingstimi pogromams, nukreiptiems prieš kaukaziečius. Pastarieji atsakė tuo pačiu ir dabar tai gali būti jų keršto aktas. Neabejotina tik viena, kad Rusijos politikoje tai paruoš dirvą tokiai pat deportavimo akcijai, kokia buvo neseniai vykdoma konkrečiai prieš gruzinus. Kremliaus vaidmuo šiame reikale kol kas yra banalus – nieko nedarymas arba nenorint, arba nesugebant suvaldyti procesų“, - portalui „Balsas.lt“ sakė A. Praleika.
Versijos
Rusijos interneto portalo „Kavkazskij uzel“ korespondentas Dmitrijus Florinas portalui „Balsas.lt“ sakė, kad sprogimo, nusinešusio virš 30 gyvybių, versijų yra daugybė, bet pagrindinės kryptys matomos trys. „Valdžiai dirbanti žiniasklaida skalambija apie „Kaukazo pėdsaką“ ir vis spaudžia tikėti kažkokiu „Nogajų batalionu“ (Nogajai (savivardis ногъай) - tiurkų tauta, gyvenanti Šiaurės Kaukaze (šiauriniame Dagestane, Čečėnijoje ir Stavropolio krašte,„Balsas.lt“). Esą, teroro aktai buvo ruošti Naujiesiems metams, bet milicija ir Federalinio saugumo tarnyba (FSB) tada visus pagavo, o čia štai nesužiūrėjo. Neva (kaip visada), smogikai keršija už seriją labai sėkmingų federalinių operacijų Kaukaze. Ten net galvoti nereikia – iškart pasakė kas yra priešas. Tarp žurnalistų tai ir vadinama Kremliaus versija.
Valdžia, kaip pasakoja D. Florinas, jau veikia pagal tipišką „postteraktinį“ scenarijų. „Rodoma kokie jie visi susirūpinę, šaukiami skubūs pasitarimai, žadama sugauti nevidonus. Dabartinis premjeras V. Putinas kažkada žadėjo užmušti išvietėse („močit v sortire, - rus.), prezidentas Dmitrijus Medvedevas kalba apie sunaikinimą vietoje („uničtožat na meste“). Visi prie visko pripratę ir iš anksto žinoma, kas bus pasakyta“, - tvirtina žurnalistas.
Pasak jo, šia proga prabilta apie sustiprintus „informacijos apie prisidėjimą“ tikrinimu Kaukaze.
„Praktikoje tai reiškia, kad milicija gali čiupti ir purtyti kiekvieną. Jau ir taip galėjo, o dabar dar patogiau“, - pasakoja D. Florinas.
Antra nuomonė, pasak portalo „Balsas.lt“ pašnekovo, - „opozicinė“. „Žinoma, kalbama apie daugelį keistenybių, daromos užuominos apie valdžios dalyvavimą teroro akte. Esą, vėl reikalingas stiprus Putinas, kuris sutelks naciją ir įves tvarką, kaip jau ne kartą įvedė ir t.t. Kažkas racionalaus opozicijos žodžiuose yra, bet nemanau, o gal tiesiog nenoriu tikėti, kad viskas taip blogai. Jei jėgos struktūros ims žudyti savo piliečius – tai jau bus žinoma „jėga“. Jei tai darytų – susprogdinę būtų kažką kitką. Kad įsiutintų tautą, būtų geriau susprogdinti ką nors labiau socialaus – tą patį metro. Oro uostas visgi ne tai. Bet žuvo ne tiek jau mažai užsieniečių, tad kabinami Vakarai. Kam? Galbūt tam, kad pastarųjų akyse vėl pavyktų pateisinti šventą „kovą su teroristais“? Gal opozicija nėra visai neteisi“, - svarsto D. Florinas, kuris pats pirmajame Čečėnijos kare, būdamas šauktiniu, dalyvavo karinėje kampanijoje prieš Ičkerijos čečėnų respubliką.
Trečia kryptis, anot D. Florino, priskiria šį juodą darbą Rusijos naciams. „Neva, ėmė ir susprogdino tam, kad galėtų tęsti savo šventą kovą „už rusus“. Esą, štai – dėl Kaukazo žmonės žūsta, nes visi ten prakeikti teroristai. Tokios pagrindinės tautoje sklandančios versijos. Kiekvienas aiškina ir lenkia savaip, jau beveik su pavardėmis, bet man regis, kad tai kol kas tik purslai“, - abejoja žurnalistas.
Anot jo, svarstomas ir variantas, kad kažkam labai reikia perimti oro uostą, tad reikėjo kažkaip diskredituoti dabartinius šeimininkus.
Putino-Medvedevo partijoje nieko naujo
Tiek Lietuvos apžvalgininkas A. Praleika, tiek rusas D. Florinas atmeta versiją, kad įvykis kažkaip susijęs su kova dėl įtakos tarp D. Medvedevo ir V. Putino.
„Per „zombadėžę“ (taip jis vadina oficialiuosius Rusijos televizijos kanalus) nuolat rodo, kaip jie abu po ligonines važinėja ir sužeistuosius apkabina, viskuo rūpinasi ir keikia potencialius kaltininkus. Naktį į Domodedovo ir Maskvos meras Sergejus Sobianinas buvo atvažiavęs. Kam? Kad į transliuojančias kameras po 2 milijonus kiekvieno žuvusiojo šeimai paskirtų. D. Medvedevas gi, žiūriu, labai rentgeno nuotraukomis viešai domisi, o aš maniau, kad jis teisininkas“, - ironizuoja D. Florinas.
Apžvalgininko A. Praleikos nuomone, jokių rimtų politinių permainų Rusijos valdžioje ir politikoje įvykis neišprovokuos. „Galbūt galima kalbėti tik apie numatomus mėginimus vėl kažkaip keisti migracijos politiką. Prieš kelis metus Rusijoje bandyta priimti griežtą migracijos įstatymą, bet buvo sustota, kai paaiškėjo, kad tų nelegalių migrantų yra 14 milijonų. Galimos parodomosios deportacijos, o kažkokių rimtų politinių posūkių nebus. Kalbos, kad tai kažkaip paveiks balansą tarp premjero ir prezidento – į nieką nesusiveda“, - mano jis.
Po teroro išpuolio D. Medvedevas pradėjo pareigūnų „valymą“
Teroro išpuolis Domodedovo oro uoste
Liudininkų pasakojimai apie teroro aktą Domodedovo oro uoste
Dingę po sprogimo Domodedove: dalis aukų nepateko į oficialius sąrašus
Teroro išpuolį įvykdžiusio mirtininko galvą nusiuntė ekspertizei
