kaip lietuva

Europos Parlamento (EP) naujokas socialdemokratas Zigmantas Balčytis jau spėjo įsitikinti, kad Lietuva tėra provincija su mažomis intrigėlėmis, o už savo "tremtį" į Briuselį jis teigia esąs dėkingas. Europarlamentaras Z.Balčytis įsitikinęs, kad tokios mažos valstybėlės kaip Lietuva politikai Briuselyje privalo būti itin aktyvūs.

Maestro Saulius Sondeckis niekada netylėjo, kėlė į viešumą korupcijos faktus, o protesto vardan net pats save buvo pasmerkęs kultūrinei tremčiai. Pilietiškas ir jautrus kūrėjas su "Šiaulių kraštu" kalbėjosi apie Europos kultūros sostinės grimasas, 500 litų už Baterflai partiją ir apie Zvonkės pergalę prieš Rostropovičių. Teisėtvarkoje - dvigubi standartai - Šiuo metu daugiau laiko praleidžiate garsiausiose pasaulio scenose negu Lietuvoje.

Naujos Energetikos ministerijos vadovas Arvydas Sekmokas „Balsas.lt savaitei“ teigia, kad ministerija padės užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.  – Kokiu tikslu energetikos sritis yra atskiriama nuo Ūkio ministerijos, sukuriant šiai sričiai savarankišką ministeriją? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Sekmoko. – Iki šiol valstybę valdė energetikai. O dabar keisime situaciją taip, kad valstybė valdytų energetiką.

Praėjusį penktadienį Europos Sąjunga (ES) ir Rusija pabandė atnaujinti savo pašlijusius santykius, kurie nutrūko po Rusijos invazijos į Gruziją. Tačiau susitikimo metu vis dar buvo jaučiama įtampa, o abi pusės nevengė įgelti viena kitai. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso bei kiti devyni EK nariai susitiko su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir premjeru Vladimiru Putinu.

Ukraina garsiai pareiškė savo norą tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare ir ryžtingai siekia šių tikslų. Kaip jai sekasi, „Lietuvos žinios“ kalbino Ukrainos ministrą, vyriausiąjį derybininką dėl narystės ES Kostiantyną Jelisejevą. - Ukraina pradėjo siekti narystės ES iš karto po Oranžinės revoliucijos. Kokios stadijos šis procesas dabar? - Ukraina panoro tapti ES nare anksčiau - 2002 metais, o šį kovą buvo patvirtintas veiksmų planas, kaip gilinti Ukrainos ir ES santykius.

Artėjant ar jau atėjus finansinei krizei, piliečiai bombarduojami valdžios pareiškimais, kad valstybė susiverš diržą. Arba jau veržiasi. Kad susiveržusi nutūptų minkštai, rašo „Respublika“. Piliečiai gauna paveikslą su didele, rūsčia diržo sagtimi. Bet piliečiams nenurodyta minkštoji vieta. Kur jis ir valstybė, susiveržę sagtis, žada nutūpti.

Norint būti konkurencingai, Lietuvai nedelsiant reikia imtis reformuoti problemiškiausias sritis: darbo santykių reglamentavimą, mokesčių politiką ir viešojo administravimo sistemą. Tai  trečiadienį Vilniuje, viešbutyje „Reval Hotel Lietuva“, vykusioje tarptautinėje konferencijoje diagnozavo susirinkę ekspertai.

Šiandien vienuoliktąsias neprigulmybės metines švenčianti Užupio Respublika mini ne tik linksmas savo gyvenimo naujienas, bet ir netektis. Šventės tema pasirinktas „Elementorius“. Kalbėdami apie skaitymą ir rašytinį žodį, menininkai nori atkreipti dėmesį į knygos svarbą mūsų visų gyvenime. Elementorius taip pat žymi užupiškių protestą prieš Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą uždaryti ir parduoti vienintelę rajone veikusią biblioteką.

Paskutines lėšas, gautas už valstybės parduotą turtą, patikėta išleisti dabar dirbančiai XIV Vyriausybei. Privatizavimo fondas pagaliau bus išsemtas iki dugno ir niekada nebepasipildys, nes viskas, ką buvo įmanoma Lietuvoje privatizuoti, jau privatizuota, - praneša dienraštis „Vakaro žinios“. Gyvena šia diena Jei valstybėje iškyla nenumatytų problemų, kurioms išspręsti reikia šimtų milijonų litų, didesnių bėdų nekyla.

Šiandien jau neabejojama, kad 2007–2013 metai bus būtent tas laikotarpis, kai Lietuvos kaimas, pasinaudodamas Europos Sąjungos parama, turės didžiausias galimybes sustiprėti. Žemės ūkio ir kaimo plėtros procese aktyviai dalyvauja ir jį paspartinti siekia įvairios institucijos ir organizacijos.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius. Rusijos strateginės paskirties raketinės kariuomenės vadas Nikolajus Solovjovas pirmadienį pareiškė, kad, jeigu Čekija ir Lenkija iš tikrųjų įrengs savo teritorijoje Jungtinių Valstijų priešraketinės gynybos bazes, Rusijos strateginės paskirties raketinės kariuomenės taikiniai bus ir šie objektai.

Balsas.lt ragina klausti Žinių radijo laidos dalyvius.Penktadienį Laisvosios rinkos institutas rengia konferenciją skirtą ekonominio saugumo problemoms.  Bus kalbama apie svarbiausius Lietuvos energetinio saugumo iššūkius dabar ir ateityje ir ieškoma būdų juos įveikti.

Premjeras Gediminas Kirkilas išreiškė viltį, kad Seimui ketvirtadienį pavyks pagaliau priimti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimus, dėl kurių Lietuvą jau trečius metus spaudžia Europos Komisija (EK), rašo dienraštis „Respublika“.Lietuva jau yra gavusi tris EK raštus dėl ES dujų direktyvos įgyvendinimo Lietuvos teisėje.

Lietuva – stebuklų žemė. Gyventojų skaičius mažėja, o dirbančių žmonių daugėja. Nors 2005 m. Lietuvoje darbuotojų (1 473 tūkst.) buvo mažiau negu 1998 m. (1 489 tūkst.), tačiau nuo 2001 m., kai jų skaičius pasiekė mažiausią ribą (1 351 tūkst.), jis nuosekliai augo (http://www.std.lt/lt/pages/view/?id=1316). Nors 2001-2005 m. Lietuva prarado per 60 tūkst., arba apie 2 proc., gyventojų, kaip matome, dirbančių žmonių skaičius išaugo beveik 120 tūkstančių.

Pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, kodėl demokratija – pati sudėtingiausia valdymo forma – pastaruoju metu taip sėkmingai plinta po pasaulį? Demokratijos sėkmės mechanizmas primena komercinę gero automobilio, filmo ar kompiuterinės programos sėkmę. Tiesa, reklamos (propagandos) įtaka čia neabejotina. Pavyzdžiui, pusę didžiausių Holivudo filmų biudžeto dažnai skiriama reklamai, todėl įdomesnis filmas gali konkurencinėje kovoje pralaimėti nuobodesniam, bet geriau išreklamuotam.

Kelerius metus Lietuva teikia tiesioginę paramą kitoms valstybėms, tad iš įprasto sau pagalbos gavėjos vaidmens perėjo į naują – paramos teikėjos. Persiorientuoti turi ne tik valdžios institucijos, bet ir visuomenė. Užsienio reikalų ministerijos Daugiašalių santykių departamento direktorius Rokas Bernotas teigia, kad valdžia pati tik dabar baigia mokytis ir keičia savo supratimą, bet tam tikrą persilaužymą jau galime pastebėti ir žmonių poelgiuose.

Karaliaučiuje liepos 1-3 d. vyko 750-mečio minėjimo šventė, kurios kulminacija – Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos vadovų susitikimas, savaip „patvirtinantis“ Rusijos teisę į šias žemes. Į šventę Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas demonstratyviai nepakvietė kaimynių Lenkijos ir Lietuvos vadovų. Šitai suvokta ne tik kaip akibrokštas, bet ir kaip „bausmė“ už mūsų atsisakymą vykti Maskvon.

Seimo Socialdemokratų frakcija turėtų laikytis partinės drausmės, o kai kurių jos narių siūlymas įteisinti progresinių mokesčių sistemą yra atgyvenęs. Taip socdemų lyderis, premjeras Algirdas Brazauskas komentavo išsiskyrusią frakcijos ir partijos vadovybės nuomonę dėl mokesčių reformos. "Partija yra žmonių, kurie savanoriškai ateina, grupė, ir kiekvienas gali turėti savo nuomonę. Negaliu šitos nuomonės užginčyti ir uždrausti žmogui turėti savo nuomonę.

Lietuvoje tvyranti švenčių ramybė - tikras kontrastas Azijoje cunamio bangų sukeltai sumaiščiai. Iki šiol pas mus tradiciškai prieš Naujuosius kildavusios visokios bankų krizės ar rinkimų kovos - tai tik audros stiklinėje, palyginti su milijonus žmonių palietusia ir dešimčių tūkstančių aukų pareikalavusia stichija. Kaip Lietuva ir lietuviai reagavo į Indijos vandenyno pakrančių nelaimę? Išoriškai viskas lyg ir gerai, teisingai.

Kaip Lietuva pasirengusi valdyti ekstremalias sveikatai situacijas? Apie tai kalbėta visuomenės sveikatos specialistų darbo grupės posėdyje, kurį surengė Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba. Ekstremalių sveikatai situacijų centro direktorius Vytautas Gailius apibūdino įvairių žinybų veiksmų tvarką ir koordinavimą, susidarius nenumatytoms aplinkybėms, pateikė galimų nuostolių apskaičiavimo principus, nurodė būtinus žingsnius, iškilus biologinei, radiacinei ar cheminei grėsmei.