Naujos Energetikos ministerijos vadovas Arvydas Sekmokas „Balsas.lt savaitei“ teigia, kad ministerija padės užtikrinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę.
– Kokiu tikslu energetikos sritis yra atskiriama nuo Ūkio ministerijos, sukuriant šiai sričiai savarankišką ministeriją? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė A. Sekmoko.
– Iki šiol valstybę valdė energetikai. O dabar keisime situaciją taip, kad valstybė valdytų energetiką.
Iki šiandienos Ūkio ministerija pagrindiniu klientu ir partneriu laikė energetikos bendroves: energijos gamintojus, perdavėjus, skirstytojus. O energijos vartotojams dėmesio buvo skiriama, sakyčiau, mažai. Energetikos ministerija savo klientu laikytų, kalbant paprastais žodžiais, energijos vartotoją, kuris turėtų būti ir mūsų pagrindinis „klientas“, ir karalius. Turėtume egzistuoti ir dirbti elektros, dujų, šilumos ar kuro vartotojo labui. Tai toks būtų esminis skirtumas ir naujos ministerijos kaip struktūros sukūrimas. Nauja ministerija būtų lyg naujas vynmaišis, į kurį būtų pilstomas naujas vynas.
– Be Energetikos ministerijos, yra ir daugiau institucijų, kurios siekia apriboti energijos gamintojų ir skirstytojų apetitus. Pavyzdžiui, tokia yra Valstybinė energetikos ir kainų kontrolės komisija (VEKK). Kaip jūs ketinate prisidėti prie šios veiklos?
– Kaip sakiau, turėtume naują siekį galutiniu klientu laikyti vartotoją. Ką tai reiškia? Tai reiškia ne vien tik kainas. Kainos pirmiausia yra VEKK kompetencija. Tačiau, be kainų, yra pakankamai kitų dalykų, kurie turi užtikrinti vartotojų interesus. Energetikos ministerija siektų, kad būtų sąžiningai didinamas ar mažinamas įmonių pelnas.
Pirmiausia ginsime vartotojų interesus, sieksime energijos panaudojimo efektyvumo. T. y. nusistatyti rodiklius, kiek reikia pagaminti energijos tam tikrai vertei sukurti. Tai jau kitokia nuostata, kai ne pelnas tampa svarbiausias, o efektyvumas. Taip pat įgyvendinsime Europos Komisijos energetinę strategiją. Joje numatoma per 20 metų pasiekti, kad 20 proc. šalies energijos išteklių būtų gaunama iš atsinaujinančių energetikos šaltinių, 20 proc. reikės padidinti energetikos efektyvumą ir 20 proc. sumažinti taršą.
- Energetikos efektyvumas: kas tai?
- Energetikos efektyvumas turėtų padidėti 20 proc. bet kurioje srityje. Pavyzdžiui, pastatų apšildymas turėtų būti organizuojamas taip, kad skiriant 20 proc. mažiau energetinių sąnaudų namuose būtų tiek pat šilta. Vadinasi, reikia apšiltinimo. Jei kalbame apie energijos efektyvumą gamyboje, pavyzdžiui, cemento gamyboje, tai vėlgi reikėtų gamybinius procesus sutvarkyti taip, kad tam pačiam kiekiui cemento pagaminti reikėtų 20 proc. mažiau energijos. Tai yra ES nuostata – 20 proc. padidinti energijos efektyvumą. Šios nuostatos yra privalomos visoms ES šalims narėms.
– Jūs minėjote, kad svarbu peržiūrėti Lietuvos 2007 metų energetikos strategiją. Ką planuojate keisti?
– Strategiją peržiūrėti reikia. Labai svarbus dalykas, kuris įvardytas ir Vyriausybės programoje, – tai, kad iki 2015 metų Baltijos šalys būtų sujungtos į Europos energetinę sistemą. Kalbant apie elektrą, tai reiškia, kad iki 2015-ųjų turime būti integruoti į UCTE (ES elektros perdavimo sistemą) ir atsijungti nuo Rusijos energetinės sistemos.
Ta proga derėtų priminti, kad europietiška energetikos sistema, kitaip nei Rusijos, yra decentralizuota ir vienas jos reikalavimų yra savarankiškas Baltijos šalių energetinės sistemos darbas.
Toliau – dujos. Reikia magistralinį vamzdį, dujotakį, sujungti su dujotakiu Lenkijoje. Kai Lenkija galės susijungti per Daniją su Šiaurės Europos dujotiekiu ir gauti norvegiškų dujų, tada ir mes galėtume turėti alternatyvų dujų tiekimą.
Be minimo dujotiekio, galvojame apie suskystintųjų dujų terminalą Klaipėdoje. Per jį, išplėtus jo veiklą, galėtų būti transportuojamos suskystintosios dujos laivais, pavyzdžiui, iš Šiaurės Afrikos.
Planuojama ir suskystintųjų dujų saugykla Sidariuose. Bus daromi geologiniai tyrimai, ar galima ten įrengti saugyklą. Kitas vykstantis projektas – perpumpavimo stotis Jauniūnuose. Su dujomis tie dalykai daug paprastesni, palyginti su elektros rinka. Čia mes dabar kol kas esame Rusijos energetikos sistemos dalis.
– Kas iki šiol buvo realiai daroma su energetiniais projektais, leisiančiais Lietuvai atsiskirti nuo Rusijos sistemos?
– Atsakysiu taip: galima nueiti iš Vilniaus į Kauną per dieną įveikiant 1 kilometrą arba 10 kilometrų. O galima ir 50 kilometrų sukarti. Manau, kad ligi šiol tempas nebuvo didelis ir trūko aiškios nuostatos siekti minimo tikslo.
Elektros ir dujų projektai – pagrindiniai ir reikalingi tam, kad būtų užtikrintas energetinis šalies saugumas. Mūsų dabar vartojamų dujų vienintelis šaltinis – iš Rusijos. Uždarius Ignalinos atominę elektrinę turėsime dvi alternatyvas – kažkiek galėsime pasigaminti elektros patys, o kiek trūks – pirksime iš Rusijos. O pirkdami dujas iš Rusijos elektrai pasigaminti taptume labai nuo jos priklausomi. Jei politiškai ir iš dalies ekonomiškai esame ES dalis, tai energetiškai esame lyg NVS dalis. Manau, turėtume būti vienoje – ES sistemoje, o ne dviejose.
– Kaip Lietuva dalyvaus Europos energetikos politikos kūrime?
- Energetika tampa vienu iš pasaulinių prioritetų. Jei pažiūrėsime į Europos Komisiją, tai ten šiais metais turi būti įsteigtas atskiras Energetikos direktoratas, nors iki šiol buvo bendras - Transporto ir energetikos. Dabar energetikos reikalų klausimas yra tiek išaugęs, kad steigiamas atskiras direktoratas. Energijos išteklių mažėjimas globaliai, pasaulinis atšilimas ir tos rizikos, kurios atsiranda, kai Rusija energetiką pradeda naudoti kaip geopolitinę priemonę, yra trys faktoriai, kurie lemia energetikos klausimų svarbos augimą Europos sąjungoje.
Ir Lietuvoje planuojamas Energetinio saugumo centras, kurį steigtų ne tik Energetikos, bet ir Krašto apsaugos bei Užsienio reikalų ministerijos. Toks Energetinio saugumo centras numatytas Vyriausybės programoje. Taip mes turėtume išvengti to, kas ištiko daugelį Europos šalių, kai dėl konflikto su Ukraina nebuvo tiekiamos rusiškos dujos. Tai yra pakankamai didelė grėsmė valstybei, jei tarkim, esant žemai temperatūrai, nutrūksta šildymas, elektra. Kaip matote, energetika šiais laikais nebėra tik vienas iš ūkinių klausimų.
TIK FAKTAI
Iš naujosios jėgainės Lietuvai reikia 800–1600 MW galios.
Suomijoje instaliuotas kilovatas kainuos apie 7000 litų (prancūziškas reaktorius), Rumunijoje – Černovodos AE – apie 5000 litų (kanadietiškas reaktorius).
Pagal bendrovės LEO LT pateiktus skaičius galima apskaičiuoti, kad Lietuvoje instaliuoto kilovato kaina bus 10 769 litai.
Redakcijos paaiškinimas: 1300 MW yra visa alaus statinė. Ją sudaro daug bokalų. Instaliuotas kilovatas – 1 bokalas. Mūsų bokalas bus pusantro karto brangesnis negu suomių.
Kalbėjosi Ingrida Vėgelytė
