Ukraina garsiai pareiškė savo norą tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nare ir ryžtingai siekia šių tikslų. Kaip jai sekasi, „Lietuvos žinios“ kalbino Ukrainos ministrą, vyriausiąjį derybininką dėl narystės ES Kostiantyną Jelisejevą.
- Ukraina pradėjo siekti narystės ES iš karto po Oranžinės revoliucijos. Kokios stadijos šis procesas dabar?
- Ukraina panoro tapti ES nare anksčiau - 2002 metais, o šį kovą buvo patvirtintas veiksmų planas, kaip gilinti Ukrainos ir ES santykius. 2009-ųjų kovą numatoma žengti dar vieną žingsnį glaudesnio bendradarbiavimo link.
- Ar jūsų šalyje yra prieštaraujančiųjų šiai narystei?
- Svarbiausios Ukrainos politinės jėgos, pabrėžiu, svarbiausios, palaiko integracijos kryptį. Tai jau tapo nacionaline idėja. Stengiamės mobilizuoti visus savo išteklius, kad įvykdytume reformas, integruotume europines vertybes į savo įstatymų bazę ir t. t. Šiandieninį integracijos kursą palaiko svarbiausios valstybės politinės jėgos.
- Ar Rusija nebando tam trukdyti?
- Mes siekiame narystės ir integracijos nesidairydami į kitas valstybes, nesiaiškindami, patinka joms tai ar ne. Tai mūsų nacionalinis sprendimas ir mes su niekuo nesikonsultuojame. Kas dėl kitų valstybių, tai jos turi teisę turėti savo nuomonę, bet mūsų tikslas - įstoti į ES. Ir tai bus ne integracija, o reintegracija, nes mes priskiriame save prie europiečių dar nuo Jaroslavo Išmintingojo ir Kijevo Rusios laikų. Mūsų valdovai save tokiais laikė. Jų dukterys tekėjo už Europos karalių. Pavyzdžiui, Jaroslavo Išmintingojo dukra Ona Kijevietė tapo Prancūzijos karaliaus Henriko I žmona. Taigi mes jau buvome Europoje. Tačiau vėlesni įvykiai, revoliucija ir komunizmas pakirto mūsų europietiškas šaknis. Dabar mes siekiame sugrįžti į Europos šeimą, nors tai nėra paprasta, nes kai kurioms valstybėms toks mūsų siekis nepatinka.
Nenorėčiau kalbėti apie valstybes, mūsų nepalaikančias. Kodėl nepalaiko, reikia klausti jų. Manau, tam yra politinių priežasčių. Viena jų - kad tebežiūri į Ukrainą per santykių su Rusija prizmę. Prieš ką nors nuspręsdamos svarsto, kokia bus Maskvos reakcija, o ne kaip reaguos Ukraina. Tai didžiulė problema, nes jos mano, kad Ukrainos ir ES santykiai turi būti vienokie, o Ukrainos ir Rusijos - kitokie. Tuo tarpu mes siekiame, kad visos ES šalys pripažintų, jog ir Ukraina turi teisę tapti ES nare.
- Ką pirmiausia turi padaryti Ukraina, kad prasidėtų derybos dėl narystės ES?
- Turi būti Ukrainos tautos politinė valia ir ES valstybių politinė valia. Tai svarbiausia, nes visus kitus kriterijus mes anksčiau ar vėliau atitiksime.
- Kaip Lietuva gali padėti Ukrainai, jei jau atvykote pas mus? Tapti Ukrainos advokate?
- Lietuva mums daug padeda, už tai esame nuoširdžiai dėkingi. Ji tai daro kartu su Lenkija. Lietuva ir Lenkija yra mūsų pagrindinės partnerės kelyje į europinę integraciją. Atvažiavau į Lietuvą, kad suderintume laikrodžius ir aptartume naujus mūsų partnerystės modelius ir jų koordinaciją. Lietuva mums gali padėti siekdama, kad ES pripažintų Ukrainos tiesę būti ES nare. Taip pat palaikyti mūsų siekį turėti bevizį režimą tarp Ukrainos ir ES - tai mums yra labai svarbu.
Nenoriu vadinti Lietuvos advokate. Lietuva yra mūsų strateginė partnerė, o ne advokatė, ir norime, kad ši partnerė padėtų spręsti eurointegracijos ir euroatlantinės integracijos problemas.
- Ar nemanote, kad tarsi priešai tarpusavyje kovojantys Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka ir premjerė Julija Tymošenko kenkia Ukrainos įvaizdžiui?
- Nesakyčiau, kad jie priešai. Tiesiog tarp valstybės vadovų vyksta diskusijos dėl efektyviausių ir optimalių šalies ekonominės ir politinės plėtros kelių. Tai normalus procesas. Vyksta idėjų kova, kuri yra demokratijos elementas. Diskutuojama dėl taktikos, politinių kelių, o ne dėl strategijos, dėl jos - jau apsispręsta.
Politiškai mūsų kelias aiškus - tai integracija į ES ir NATO plius normalūs, lygiateisiai ir kaimyniški santykiai su Rusijos Federacija. Šiuo klausimu vyriausybės ir parlamento nuomonė sutampa.
- Ar Ukrainos žmonės yra už narystę ES, nes dėl narystės NATO Kryme ar rytinėje šalies dalyje vyksta triukšmingi protestai?
- Jūsų retorika atitinka blogiausius stereotipus. Mes turime nacionalinę koncepciją, o siekis integruotis į ES yra mūsų strategija. Kai dėl NATO, tai reikia įveikti stereotipus, kurie susiformavo dar Sovietų Sąjungos laikais ir kurie, deja, tebėra gyvybingi. Tai nėra lengva, bet įmanoma. Todėl Ukrainos vyriausybė ėmėsi informacinio darbo aiškindama žmonėms, kas yra NATO. Kad tai demokratinių valstybių gynybinė organizacija, be karinių tikslų, kelianti ir politinius bei civilinius tikslus. NATO kariai padėjo Ukrainai, kai vakarinę jos dalį nusiaubė potvynis, atgabenę siurblius. Žmonės tai matė. Įtakos turėjo ir tai, kad pernai buvo patvirtinta, jog Ukraina 2012 metais taps viena iš Europos futbolo čempionato šeimininkių, kas reiškia jos pripažinimą. Žmonių nuomonę paveikė ir įvykiai Gruzijoje. Todėl žmonės vis labiau palaiko NATO. Tai rodo paskutinės visuomenės nuomonės apklausos. Pagaliau prisiminkime kad ir Ispaniją. Kai ši šalis nutarė stoti į NATO, sumanymą palaikė vos 17 proc. gyventojų. Šiam procesui prieštaravo ir Javieras Solana, kuris vėliau tapo NATO vadovu. Dabar mes siekiame įstoti į NATO ir mums reikia įveikti kaimynų provokacijas, nesusipratimus ir manipuliacijas. Kuo greičiau įstosime į šią organizaciją, tuo greičiau pagerės situacija visame regione. O stabilumu suinteresuoti visi.
- Kada realiai Ukraina galėtų tapti ES nare?
- Nenorėčiau kalbėti apie konkrečius terminus. Kuo greičiau - tuo geriau. Bet reikia, kad ir ES būtų tam pasiruošusi. Juk turi būti pasiektas bendras visų jos narių sutarimas. Kol kas ES nėra pasirengusi integruoti Ukrainos, todėl įstosime tada, kai ji bus pasirengusi. Norėčiau, kad mūsų vaikai Sovietų Sąjungą ir net dabartinę padėtį Ukrainoje prisimintų kaip baisų sapną.
- Vakaruose kalbama, kad Ukraina bus priimta į ES tik įstojus Turkijai, o jos priėmimas vis atidėliojamas.
- Manau, toks požiūris neteisingas. Kas tai yra ES? Tai pirmiausia - europinės vertybės. Kaip galima pastatyti sieną tarp mūsų ir tokių europinių vertybių kaip žmogaus teisės, įstatymų viršenybė, nacionalinių mažumų teisės ir t. t. Šių demokratinių vertybių privalo laikytis visos šalys ir negalima tarp jų statyti dirbtinių barjerų.
Tikiuosi, kad ES siena neis ties Lenkija ir Lietuva, o pasislinks iki rytinės Ukrainos sienos. Mes privalome būti ES nariai. Būtina atkurti istorinį teisingumą. Prisiminkime Ukrainos indėlį kovoje su fašizmu, jos indėlį į Europos kultūrą, į Europos mokslą. Be Ukrainos neįmanomas Europos klestėjimas ir saugumas. Mes turime milžinišką intelektualinį potencialą, daugybę gamtos išteklių, didžiulę rinką. Ukraina užima penktą vietą pasaulyje pagal paleistų palydovų skaičių. Bėda tik ta, kad kai kurios valstybės žiūri į Ukrainą kaip į problemą, o turėtų žiūrėti kaip į šansą. Šansą vieningai, stabiliai ir klestinčiai Europai.
Šiemet mūsų šalis užaugino milžinišką grūdų derlių - 600 mln. tonų. Maisto ir žemės ūkio organizacijos FAO ekspertai nustatė, kad viena Ukraina gali išmaitinti 300 mln. žmonių, t. y. daugiau nei pusę ES. Tai bus labai aktualu ateityje, nes jau dabar kalbama apie maisto krizę. Vien dėl to Ukraina yra vertybė.
Ne mažiau kalbama ir apie energetinį saugumą. Ukraina - taip pat jo dalis. Per ją eina 40 000 kilometrų dujotiekių ir naftotiekių. Tai dar viena priežastis, dėl kurios reikia integruoti Ukrainą. Galiu tęsti toliau - Juodoji jūra, Ukrainos uostai... Kaip gali ES be jų apsieiti? Tai neįmanoma.
- O ar gali Ukraina apsieiti be Rusijos dujų?
- Ukrainoje vieni išgauna dujas, kiti transportuoja, treti - vartoja. Jei šioje grandinėje bus pažeistas bent vienas elementas, neveiks visa sistema. Todėl Ukraina, ES ir Rusija reikalingos viena kitai. Svarbiausia vengti energetinių išteklių monopolizavimo ir saugiai juos transportuoti, o Ukraina visada buvo patikima tranzito partnerė. Ukrainos energetinę sistemą integravę į ES, turėtume vieningą energetinę Europos rinką. Taigi pati istorija nulėmė mūsų buvimą Europoje. Mes ten buvome ir būsime vėl.
Palmyra Krupenkaitė
