Šiandien jau neabejojama, kad 2007–2013 metai bus būtent tas laikotarpis, kai Lietuvos kaimas, pasinaudodamas Europos Sąjungos parama, turės didžiausias galimybes sustiprėti. Žemės ūkio ir kaimo plėtros procese aktyviai dalyvauja ir jį paspartinti siekia įvairios institucijos ir organizacijos.
Siekiant visas jas sutelkti bendrai veiklai, skatinti ir ugdyti vietos iniciatyvas bei partnerystę, iki 2008 m. gruodžio 31 d. bus sukurtas Lietuvos kaimo tinklas (LKT). Už jo veiklos koordinavimą, priežiūrą ir administravimą atsakinga Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). Apie Lietuvos kaimo tinklo paskirtį kalbame su Žemės ūkio ministerijos sekretore Dalia Miniataite.
- Nacionaliniai kaimo tinklai turės būti sukurti kiekvienoje ES šalyje. Kas buvo šios idėjos iniciatorius?
- Vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 20 d. Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai paramos kaimo plėtrai 68 straipsniu, kiekviena valstybė narė įpareigota sukurti nacionalinį kaimo tinklą, jungiantį prie kaimo plėtros prisidedančias organizacijas ir institucijas, socialinius partnerius, atstovaujančius dalyvaujantiems Kaimo plėtros 2007–2013 metų programoje pareiškėjams. Nacionaliniai kaimo tinklai, kurie yra glaudžiai susiję su šalių kaimo plėtros 2007- 2013 m. programų įgyvendinimu, turi būti sukurti ne vėliau kaip iki 2008 m. gruodžio 31 d. Kol kas Europos Sąjungoje tik Švedija ir Airija jau yra sukūrusios tokius tinklus, kitose šalyse narėse – šių tinklų užuomazgos.
- Kaip Lietuva ruošiasi savo nacionalinio kaimo tinklo sukūrimui?
- Europos Komisija 2007 m. rugsėjo 19 d. pritarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programai, kurioje yra pateiktas Lietuvos kaimo tinklo aprašymas, preliminari jo struktūra ir valdymo modelis.
Bendrai veiklai bus sutelktos kaimo plėtros procese dalyvaujančios valstybės ir mokslo institucijos, nevyriausybinės ir verslui atstovaujančios organizacijos, savivaldybės. Šis tinklas bus skirtas žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politikos įgyvendinimo problematikai nagrinėti ir siūlymams ją tobulinti, informacijai apie kaimo plėtros priemones bei gerąją perduotiną praktiką kaupti ir analizuoti, ją viešinti, organizuoti keitimąsi patirtimi ir žiniomis nacionaliniu ir tarptautiniu mastu, teikti pasiūlymus valstybės institucijoms ir įstaigoms kaimo plėtros ir su ja susijusiais klausimais, rengti mokymo programas.
- Už Lietuvos kaimo tinklo veiklos koordinavimą bus atsakinga Žemės ūkio ministerija. Kodėl pasirinkta būtent ji?
- ES reglamente nurodoma, kad kaimo tinklą šalyje turėtų koordinuoti nacionalinė kompetentinga institucija, o tokia yra Žemės ūkio ministerija, jau turinti pakankamai patirties ir gebėjimų suburti kaimo plėtros procese dalyvaujančias institucijas, organizacijas, socialinius partnerius bendram darbui.
Kuriant ir koordinuojant LKT, labai svarbu tokios veiklos perimamumas: ministerijoje 2000-2006 metais veikė Lietuvos kaimo tinklui analogiška Kaimo plėtros taryba, bendrai veiklai jungusi kitas suinteresuotas ministerijas ir socialinius partnerius. Taryba, kuriai vadovavo žemės ūkio ministrė prof. Kazimiera Prunskienė, nagrinėjo ne tik ŽŪM kompetencijai priskirtus klausimus, kurių sprendimas turėjo įtakos formuojant 2007–2013 metų laikotarpio ES paramos tikslus ir uždavinius, nukreiptus gyvenimo kokybei kaimo vietovėse gerinti.
Pernai pasibaigus reglamentuotai Kaimo plėtros tarybos veiklai, naujoji Lietuvos kaimo tinklo taryba, sudaryta iš LKT narių, pratęs Kaimo plėtros tarybos veiklą ir svarstys aktualiausius kaimo plėtros politikos įgyvendinimo klausimus. ŽŪM tikisi panaudoti turimą patirtį sujungiant visų socialinių partnerių tikslus ir interesus bendrai veiklai.
- Lietuvos kaimo tinkle bus labai daug institucijų, todėl visos jos negalės deleguoti savo atstovų į tarybą. Kokiu principu ji bus formuojama?
- Europos Sąjungoje partnerystė suprantama kaip vyriausybinio sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų, verslo, mokslo ir savivaldos, suinteresuotų kaimo plėtros politika, bendradarbiavimas. Mūsų tinklo narių sąrašas, kurio formavimui šiandien skiriame ypač daug dėmesio, ir remsis būtent šiuo partnerystės principu.
Lietuvos kaimo tinklo taryba bus suformuota iš tinkle dalyvausiančių valstybės institucijų, įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų. Dar diskutuojame, tačiau manome, kad tarybos nariai tinklo interesams atstovaus rotacijos principu. Ši visuomeniniais pagrindais veikianti institucija koordinuos Lietuvos kaimo tinklo veiklą ir įgyvendins jo tikslus bei uždavinius. Taryba svarstys kaimo plėtros klausimus, formuos veiksmų planą, kuris apims LKT valdymą, keitimąsi žiniomis ir informacija, mokymo programų rengimą, techninę paramą tarpregioniniam ir tarptautiniam bendradarbiavimui, svarstys LKT atstovaujamų organizacijų įgyvendinamų projektų atrankos kriterijus.
Šiuo metu Žemės ūkio ministerija rengia teisės aktus, būtinus Lietuvos kaimo tinklui sukurti. Numatoma, kad valstybės institucijoms Lietuvos kaimo tinklo taryboje atstovaus LR Seimas, Vyriausybės kanceliarija, suinteresuotos ministerijos, Nacionalinė mokėjimo agentūra ir kt., mokslo institucijoms – Lietuvos mokslų akademija ir kt., verslo sektoriui – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo darbdavių konfederacija ir kt., apskritimis ir savivaldybėms – Lietuvos savivaldybių asociacija, apskričių atstovai.
Iš nevyriausybinių organizacijų svarbiausią vaidmenį atliks Žemės ūkio rūmai, kurie turės pateikti išplėstinį sąrašą narių, atstovausiančių socialiniams partneriams. Diskusijos tebesitęsia, todėl tinklo dalyvių sąrašas nebaigtas, jis dar gali būti išplėstas. Personalinė Lietuvos kaimo tinklo tarybos sudėtis ir LKT nuostatai bei darbo reglamentas bus patvirtinti jau šiemet.
- Kaip matome, darbų tarybai tikrai netrūks. Ar jos nariai, kurie rinksis į posėdžius iš visos šalies, suspės patys viską atlikti?
- Kompetentinga institucija turi būti pajėgi įgyvendinti LKT veiksmų planą ir turėti tam tikrus pajėgumus, todėl Žemės ūkio ministerijoje bus įkurtas nuolatinis sekretoriatas (iki 5 asmenų), kuris bus atsakingas už LKT valdymą ir teiks LKT tarybai techninę pagalbą, rengs projektų atrankos taisykles ir kitų dokumentų projektus.
Pritarus Tarybai, įgyvendinant veiksmų planą, tinklo dalyviai, suskirstyti į sektorius pagal įgaliojimus ir funkcijas, teiks savo projektus. Turėsime ir kvalifikuotų Lietuvos bei užsienio ekspertų, kuriuos pasitelksime identifikuodami problemas, tinklą. Manome, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra administruos Lietuvos kaimo tinklo narių įgyvendinamus projektus, tiesiogiai susijusius su Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos įgyvendinimu ir skirtus Lietuvos kaimo tinklo funkcijoms vykdyti.
- Iš kokių lėšų bus finansuojamas Lietuvos kaimo tinklas?
- Šis tinklas bus finansuojamas iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai lėšų. LKT įkūrimui ir veiklai bei veiksmų plano įgyvendinimui numatoma skirti iki 10 proc. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos techninės paramos lėšų, t.y. 9,298 mln. eurų, kurie teks geros praktikos ir informacijos mainams bei sklaidai tarp kaimo plėtros dalyvių. Tarybos sekretoriato organizaciniam darbui finansuoti teks 25 proc. šios sumos. Tinklo veiksmų plano priemonių įgyvendinimui bus skirti likusieji 75 proc. Įvairius projektus paramai gauti galės teikti tinklo nariai.
Tikimės, kad visos šios Lietuvos kaimo tinklui skirtos lėšos bus sėkmingai panaudotos.
- Dėkojame už pokalbį.
Žemės ūkio ministerijos informacija
