kaina

Pavasarį vis daugiau gyventojų ėmė rūpinti namų tvarka ir švara. Viena populiariausių prekių – robotas siurblys. Šių kaina siekia nuo 50 eurų iki 1500 eurų. Brangesni jie specializuotose parduotuvėse, o pigesni – jau naudoti. Pardavėjai pastebi, kad žmonės domisi ne tik siurbliais robotais, kurie valo grindis, bet ir langus ar pjauna veją. Robotų parduotuvės „Roboshop.lt“ vadybininkas Ernestas Gudžiūnas pasakojo, kad robotai siurbliai Lietuvos rinkoje atsirado prieš 8 metus.

Klaipėdietį vasarį nustebino kaina už socialinio būsto nuomą. Kelis metus mokėjęs pastovų nuomos dydį, vasarį jis gavo bene 50 eurų didesnę sąskaitą. Vyriškis piktinasi, kad apie nuomos kainos kėlimą jam nebuvo pranešta iš anksto. Tuo metu savivaldybė sako apie pasikeitusį nuomos dydį visus socialinių būstų nuomininkus įspėjusi, ir net keliais kanalais. Klaipėdietis sako, kad jis toks – ne vienas.

Evakuoto daugiabučio Vilniaus Gabijos g. vystytojas ir nekilnojamo turto (NT) ekspertai tikina, kad butus šiame name vargu, ar pavyks parduoti. NT specialistai pastebi, kad tiems pirkėjams, kuriems svarbi jų gyvybė ir pastato reputacija nepirks būsto, net su nuolaida. Tačiau gali atsirasti tokių pirkėjų, kuriuos suvilios žemesnė kaina. Panašių pavyzdžių specialistai mato Perkūnkiemio mikrorajone.

Centralizuotai tiekiama šiluma šalyje kovo mėnesį kainuoja 4,38 cento už kilovatvalandę (be PVM). Per metus šiluma atpigo 2,45 poc., tačiau per mėnesį brango 2,82 procento. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, šių metų kovą šilumos kaina išlieka viena žemiausių nuo 2012 metų. Palyginti su 2012-ųjų kovo mėnesiu, kaina mažėjo 43 procentais. Pasak tarybos, šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Įvedus karantino režimą šalyje, stipriai pasikeitė ugdymo procesas. Pamokos persikėlė į namus, pasikeitė ir būrelių vykdymo tvarka. Nors mokytis iš namų, kaip parodė pandemija, įmanoma, kai kurių užsiėmimų perkelti į kompiuterio ekraną nepavyksta, tad jie nėra vykdomi. Tačiau tėvai sako net ir šiuo metu sulaukiantys mokėjimo kvitų už nevykstančius būrelius. Karantinas pakoregavo švietimo įstaigų veiklą, mokymosi procesas persikėlė į namus.

Verslininkai sako kiekvienais metais juntantys aktyvesnį pirkėjų susidomėjimą gėlėmis. Didesnį ar mažesnį – priklauso nuo metų, o gėlių paklausa atitinkamai diktuoja ir jų kainas. Šiemet jos stebina ne tik pirkėjus, bet ir pačius verslininkus. Šiemet gėlių rinkoje – mažiau nei įprastai, o tai aiškiai atliepia ir jų kainoms.

Lietuvos miškuose verda intensyvus darbas. Mat nuo pernai smarkiai padidėjo medienos poreikis ne tik Europoje, bet ir už Atlanto. Tam įtakos turėjo ir kinivarpų smarkiai pažeisti miškai kai kuriose šalyse, ir pandemija. Namuose laiką leidžiantys žmonės puolė remontuoti ir statytis namus, tad geros, kokybiškos medienos pradėjo trūkti ir tai viena iš priežasčių, kodėl net keliasdešimt kartų išaugo jos kaina. Lietuvos miškuose – pats darbymetis.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojų susidomėjimas būsto pirkimu neslūgsta. Dėl to vystytojai vis drąsiau eksperimentuoja su kainomis ir jas kelia. Be to, vis daugiau naujos statybos butų parduodama iš brėžinių. Anot specialistų, pirkti tokius butus gali būti rizikinga, nes vystytojai gali mažiau dėmesio skirti pastatų kokybei, nes juk butai jau išpirkti.

Turto bankas paskelbė šią savaitę perimto buvusio Lukiškių kalėjimo laikinos nuomos konkursą. Pastatų kompleksą planuojama išnuomoti dvejiems metams su galimybe laiką pratęsti. Pradinė nuomos kaina, kurią nustatė nepriklausomi turto vertintojai, – 0,97 euro už kv. metrą (be PVM), pranešė Turto bankas.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pritaria studijų kainų didinimui, studentai sako nuogąstaujantys dėl mokslo prieinamumo, ypač sunkiau gyvenančių šeimų jaunuoliams.

JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijoje įsikūrusios įmonės „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 pardavimai 2021 metais gali siekti iki 15 mlrd. JAV dolerių ar netgi dar daugiau, jei „Pfizer“ pasirašys papildomas tiekimo sutartis, antradienį pranešė amerikiečių bendrovė. „Pfizer“ prognozuoja, kad 2021 metais visų bendrovės pardavimų suma sieks 59,4–61,4 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad maždaug ketvirtadalis visų pajamų iš pardavimų bus gauta iš vakcinos nuo COVID-19 pardavimų.

Kėdainių miesto A. Kanapinsko g. 10-uoju numeriu pažymėto daugiabučio kai kurie gyventojai skundžiasi, kad turi mokėti už šildymą, nors namuose visai nesišildo ir naujai sumontuoti prietaisai rodo „nuliukus“. Tuo metu namo bendrijos vadovas atkerta, kad už šildymą privalo mokėti visi gyventojai, mat tokia yra šilumos apskaičiavimo metodika. Kreipėsi gyventoja „Rinkos aikštės“ žurnalistas sulaukė minėto daugiabučio gyventojos Dianos laiško, kuriame moteris dėstė problemą.

Naudoto automobilio ieškantys vairuotojai už turimą pinigų sumą siekia įsigyti kuo geresnį variantą – tokį modelį, kuris tenkintų kuo daugiau poreikių. Tačiau specialistai pastebėjo, kad ne visi džiaugiasi nauju pirkiniu. Tad patarė būsimu pirkiniu atidžiai pasidomėti, ypač automobilio rida, taip pat išskyrė, kokius automobilius lietuviai pernai dažniausiai rinkosi.

Karantinas pristabdė automobilių pardavimus. Pernai gyventojai jų įsigijo mažiau. Specialistai pastebi, kad labiausiai sulėtėjo senesnių ir pigesnių automobilių prekyba. Tačiau tikisi, kad pasibaigus karantinui, pardavimai vėl įsivažiuos ir teigia, kad įvedus metinį taršos mokestį, gali kristi automobilių kaina, nes jų savininkai skubės automobilius parduoti. Transporto skelbimų portalo Autoplius.

Nors sausio mėnuo dar nesibaigė šilumos tiekėjai įspėja, kad į Lietuvą atėję šalčiai padidins gyventojų sąskaitas už šildymą. Taip pat specialistai įvardijo, kad daugiausiai už šildymą mokės Biržų gyventojai, o mažiausiai – Kauno ir Utenos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pastebi, kad šių metų sausį prognozuojamas šilumos suvartojimas 9 proc. didesnis, palyginti su daugiametėmis lauko oro sąlygomis, ir 34 proc. didesnis, palyginti su 2020 metų sausio mėn.

Kasmet Lietuvos gyventojams sąskaitos už šildymą ateina vis mažesnės. Tačiau panašu, kad Neringą kainų mažėjimas aplenkė. Gruodžio mėnesį neringiškis gavo sąskaitą už šildymą, kuri siekia beveik 300 eurų. Jis norėtų atsisakyti centralizuoto šildymo, tačiau to padaryti neleidžia savivaldybė, tikindama, kad tada sąskaitos už šildymą dar labiau išaugtų.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai suabejojo, ar statybos ir projektavimo konkursuose reikia taikyti mažiausios kainos kriterijų. Anot jų, viešojoje erdvėje nuolat girdima apie viešuosius konkursus laimėjusias įmones, pasiūliusias mažiausią kainą, bet vėliau negalėjusias įgyvendinti įsipareigojimų. Todėl Seimo Audito komiteto jie prašo aiškintis problemą ir keisti teisės aktus.

Koronaviruso pandemija ne tik pakoregavo į vestuves kviečiamų svečių skaičių, jų kviečiama mažiau, bet ir kainą. Vestuvių planuotojos pastebi, kad anksčiau vestuvių šventei klientai negailėję ir 50 tūkst. šiemet jai ketina išleisti dvigubai ar trigubai mažiau. „Vestuvių laikas“ planuotoja Teresa Ulozienė pasakojo, kad dar iki koronaviruso pandemijos dauguma lietuvių vestuves organizuodavo vėlyvą pavasarį, vasarą ir rudenį. „Žiemą vestuves planuoja vos viena kita pora.

Karantinas pakeitė daugelį gyvenimo sričių. Laidotuvės ne išimtis. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi kremuoti palaikus. Ypač jeigu žmogus mirė nuo koronaviruso. Be to, kremuotus palaikus dalis žmonių tiksi palaidoti vėliau, pasibaigus karantinui. Dar laidojimo namų atstovai pastebi, kad laidotuvėse dažnai dalyvauja iki 5 žmonių, todėl nebereikia gedulingų pietų.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 24 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Gruodžio 28 – sausio 3 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 39,5 euro už MWh. Tiek pat elektra kainavo ir Latvijoje bei Estijoje, šiose šalyse ji brango panašiu mastu kaip ir Lietuvoje.  Operatorė pastebi, kad nors ir pakilusi, elektros kaina Lietuvoje išliko 26 proc. mažesnė nei gruodžio viduryje.

Ateinančiais metais nekilnojamojo turto (NT) sektoriaus laukia nauji pokyčiai. Su jais susidurs tiek statybų verslas, tiek būsto pirkėjai. Energinio naudingumo klasė kitais metais turės būti didesnė. Anot NT specialistų, tai reiškia, kad ir būstas po kurio laiko brangs.

Nuo 2021 m. sausio 1-osios įsigalioja Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatytos gamtinių dujų kainos gyventojams. Šios kainos galios iki 2021 m. liepos 1 d.  Gamtinių dujų „Minimalus“ plano (1 gr.) klientams, kurie dažniausiai naudoja dujines virykles ir suvartoja iki 300 kubinių metrų dujų per metus, kitąmet pastovioji tarifo dalis išliks 0,56 euro per mėnesį. Šiems klientams vieno kubinio metro dujų kaina nuo kitų metų sausio 1 dienos padidės 6,4 proc.

Per pirmąjį karantiną nuosavos namų lauko erdvės pasigedę lietuviai suskubo pirkti poilsio sodybų užmiestyje. Tiesa, ryškėjanti tendencija – didesnis gyventojų susidomėjimas ne gyvenamojo pastato patogumais, bet vietovės teikiamais privalumais. Visgi kai kurių poilsio sodybų kainos Lietuvoje nesiskiria nuo šiltuose kraštuose parduodamų vasarnamių – kai kuriais atvejais jos net didesnės.

Dalis gyventojų 12 patiekalų Kūčių vakarienės patys negamins namuose. Tačiau užsisakys restorane išsinešti. Jų atstovai tikina, kad nesitikėjo tokio klientų antplūdžio ir teigia, kad naujų užsakymų jau beveik nebepriima. O žmonės Kūčių vakarienei negaili ir 90 eurų. Vilniuje esančio „Senatorių pasažo“ atstovė Lina pastebėjo, kad žmonės nori užsisakyti ne tik Kūčių vakarienę, bet ir Kalėdų. „Kūčių vakarienė asmeniui kainuoja 90 eurų.

Dujos buitiniams vartotojams nuo sausio turėtų brangti tik mažiausiai jų vartojantiems gyventojams, tuo metu šildantiems namus jos nebrangs, o itin daug dujų vartojantiems – atpigs.   Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) pirmadienį ketina patvirtinti dujų tiekimo bendrovės „Ignitis“ tarifus kitų metų pirmajam pusmečiui.  Vartotojams, per metus sunaudojantiems iki 300 kubinių metrų dujų (maistui gaminti), jos brangtų trimis centais (6,4 proc.

Jau daugelį metų drabužių ir avalynės kainos Lietuvoje yra didesnės už vidutines Europos Sąjungos (ES) šalyse. Tačiau koronaviruso pandemija keičia ne tik pačią aprangą, bet ir jos kainas. Prekybininkai pastebi pasikeitusius pirkėjų įpročius, todėl drabužiams taiko nuolaidas. Stiliaus ekspertė Irna Cybina irgi pastebėjo, kad šio rudens tendencijos pasižymi paprastumu, patogumu ramiomis spalvomis, nėra nieko, kas stebintų ar šokiruotų.

Antroji koronaviruso banga atnešė daugiau ribojimų, vis daugiau ekonomikos sričių priverstos prisiminti jau išmoktas pamokas. Nemažai jų teko ir nekilnojamo turto (NT) rinkai. Todėl atsirado naujovių – į sutartis įtraukiamas punktas, kuris užtikrina nuolaidą prasidėjus antrajam karantinui. NT brokeris Mantas Mikočiūnas pastebėjo, kad naujove dažniausiai naudojasi verslininkai, kuriems tenka nuomotis patalpas.

Išaugus koronaviruso užsikrėtimų skaičiui ir Vyriausybei paskelbus lokalius karantiną daugelyje savivaldybių, taip pat sugriežtinus veido kaukių dėvėjimą, gyventojai suskubo apsirūpinti apsaugos priemonėmis. Prekybos tinklų ir vaistinių atstovai pastebėjo, kad žmonės perka kur kas daugiau negu vasarą apsauginių kaukių, pirštinių, dezinfekcinio skysčio. Gerokai skiriasi ir kainos.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį pranešė patvirtinusi 4,5-4,7 proc. didesnes visuomeninės elektros kainos viršutines ribas. Tai lems ir galutinį tarifą daugumai buitinių elektros vartotojų.  Žemos įtampos tinklams nustatyta 11,393 cento už kilovatvalandę (be PVM) kainos riba – 4,51 proc. didesnė nei nustatyta antrajam šių metų pusmečiui (10,901 cento), o vidutinės įtampos tinklams – 8,406 cento riba – 4,73 proc.

Mados namų suplėšytos pėdkelnės už 140 eurų socialiniame tinkle sukėlė tikrą diskusijų audrą. Daugelis moterų tikino, kad tokių net už dyką neimtų. Tačiau stiliaus ekspertė aiškino, kad tokia reakcija normali, nes dažniausiai nauja drabužių tendencija žmonėms sukelia atmetimo reakciją, o drabužio kainą lemia prekinis ženklas. Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo, mados namų „Gucci“ suplėšytų pėdkelnių už 140 eurų, nuotrauka.

Artėjant Vėlinėms auga susidomėjimas kapų žvakėmis ir gėlėmis. Prekybininkai pastebi, kad pirkėjai domisi naujovėmis, pavyzdžiui, vietoje įprastų žvakių perka elektronines. Taip pat populiariąsias kapų gėles chrizantemas vis dažniau iškeičia į viržius. O puošti kapams tautiečiai skiria nuo kelių iki kelių dešimčių eurų.

Daugiabučių gyventojams šaltuoju metų laiku mažiausiai tenka rūpintis šildymu, jie dažniausiai naudojasi centralizuotu šildymu. Tačiau apsigyvenus nuosavuose namuose tenka ieškoti alternatyvų. Specialistai įvardijo, kurie šildymo būdai yra patogiausi, pigiausi ir ekologiškiausi.

Koronavirusui įsisukus į sporto klubus ir šokių mokyklas, jų lankytojai ėmė nerimauti dėl turimų abonementų. Sporto įstaigos užveria duris, o lankytojų narystę sustabdo. Vėliau, vėl atvėrę duris narystes pratęsia. Tačiau Vartotojų teisių tarnyba pastebi, kad skundų skaičius koronaviruso pandemijos metu dėl sporto įstaigų išaugo, tarpusavyje joms ir lankytojams susitarti neišeina.

Naujieji mokslo metai jau beveik prasidėjo, o nemaža dalis studentų, kurie studijuoja ne savo gimtuosiuose miestuose, suka galvas, kokią gyvenamąją vietą rinktis – bendrabutį ar butą. Jau studijuojantys tikina, kad bendrabučiai pasižymi maža kaina, visgi butas, nors ir kelis kartus brangesnis, turi savų privalumų. Štai ketvirtus metus Vilniaus universitete studijuojanti Indrė pasakoja, kad universiteto bendrabutyje gyveno trejus metus.

Panašu, kad dėl Astravo elektrinės uždarymo Lietuva kovoja nebe viena, o su Latvija. Kaimyninė šalis kaip ir Lietuva paskelbė, kad elektros iš baltarusių nepirks. Visgi energetikos specialistai svarsto, ar pavyks užtikrinti, kad baltarusiška elektra tikrai nepatektų į Baltijos šalis.  Energetikos specialistas Vidmantas Jankauskas tikina, kad Latvija nusprendusi nepirkti elektros iš Baltarusijos pademonstravo solidarumą su Lietuva.

Valstybė visoje Lietuvoje išparduoda įvairius poilsinės paskirties pastatus, tarp kurių tiek aptriušusi pirtis, tiek didžiuliai poilsio namai. Turto banko komunikacijos skyriaus vadovas pasakoja, kad šiuo metu parduodama arba ruošiamasi parduoti apie 40 poilsio paskirties patalpų visoje Lietuvoje. Viena iš Turto banko funkcijų – parduoti visą perteklinį valstybės nekilnojamąjį turtą (NT), kurio valstybei nereikia.

Automobilių gamintojas „Bugatti“ subūrė komandą, kuri vaikams pagamino 500 elektrinių automobilių, kuriuos pavadino „Bugatti Baby II“. Šių automobilių kaina siekia 57 tūkst. eurų. Visiškai naujas elektrinis automobilis buvo sukurtas pagal originalųjį „Bugatti Baby“ modelį, kuriam jau daugiau negu šimtas metų, – rašo CNN.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjeras Saulius Skvernelis abejoja, ar tikslinga skirti daugiau nei 40 tūkst. eurų diskusijoms apie Petro Cvirkos paminklo likimą Vilniuje. „Keistai atrodo tokiems tikslams skiriamos tokios sumos, kur galima iš tikrųjų padaryti ir nuomonių tyrimą, ir specialistų ar ekspertų pasisakymus, ir įvertinimus. Juo labiau – nemažai jų ir yra padaryta.

Didžiąją dalį antrojo šių metų ketvirčio užėmęs karantinas pakoregavo būsto rinką – mažesnis įsigytų objektų skaičius sąlygojo ir tai, kad būstui įsigyti šalyje išleista penktadaliu mažiau, rašoma Registrų centro pranešime. Visgi palyginti su praėjusiais metais, būsto kainos didėjo. Metinis vidutinių būsto kainų augimas išliko teigiamas, tačiau lėtesnis nei šių metų pradžioje, rodo Registrų centro nekilnojamojo turto (NT) sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.

Už dviejų savaičių prasidėsiantys mokslo metai mokinius auginantiems tėvams žada ne tik išaugusią moksleivio krepšelio kainą, bet ir papildomų išlaidų, kurias gali atnešti pandemija. „Swedbank“ Finansų instituto ekspertų skaičiavimais, ekonominis pirmoko mokyklinio krepšelio variantas tėvams atsieis bent 280 eurų, o pasirinkusiems kokybiškesnes prekes išlaidos gali išaugti du kartus.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina po keturių mėnesių kritimo liepą augo ir buvo 254,9 euro už toną – 3,1 proc. didesnė nei birželį, kai kaina siekė 247,3 euro. Per metus – liepą, palyginti su pernai liepa – pieno supirkimo kaina buvo 2,7 proc. mažesnė (2019 metų liepą ji buvo 261,9 euro). Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį padidėjo 4,5 proc. ir buvo 218,7 euro. Per septynis šių metų mėnesius buvo supirkta 775,98 tūkst. tonų pieno – 0,2 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministrui patikinus, kad rugsėjo 1-ąją moksleiviai sugrįš į mokyklas, tėvai suskubo ruoštis naujiems mokslo metams. Vienas būtiniausių pirkinių – mokyklinė uniforma. Siuvėjai ir pardavėjai teigia, kad naujiems mokslo metams ruošėsi iš anksto, tad uniformų parduotuvėse nepritrūks. Tačiau tėvai tikina, kad naujas uniformas perka ne kiekvienais metais.

Aukso kainos pastaruoju metu sparčiai kyla ir jau dabar siekia neregėtas aukštumas – perkopė 2 tūkst. JAV dolerių už unciją ribą. Visgi kyla ne tik aukso, bet ir akcijų kainos. Ekonomistai sako, kad tikėtinas ir tolimesnis kainų kilimas, o laikyti pinigus rankose darosi pavojinga. Žaliavų rinkoje aukso kaina muša naujus rekordus – uncija (31,1 g) aukso praėjusią savaitę kainavo 2,051 tūkst. JAV dolerių. Tai didžiausia aukso kaina istorijoje.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina liepą, palyginti su birželiu, mažėjo 18 proc., elektra pigo ir Latvijoje bei Estijoje. Baltijos šalyse pirmą kartą užfiksuota ir neigiama kaina, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 31,7 euro už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra pigo apie 18 proc. ir kainavo 31,8 euro už MWh.

Karantinas vienaip ar kitaip paveikė visus verslus ir dažniausiai ne itin maloniai, visgi kai kuriems tai buvo proga persitvarkyti, sustiprinti sistemas ir dirbti dar didesniu krūviu nei iki tol yra tekę dirbti. Viena tokių įmonių, kuriai staiga teko susidurti su didžiuliu darbo krūviu – elektroninė maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“. Per itin trumpą laiką, siekiant įvykdyti kuo daugiau užsakymų, buvo įdarbinta apie 400 naujų darbuotojų, taip pat žengta į regionus.

Koronavirusas visus užklupo staiga, todėl nukentėjo daugybė įvairių sričių. Nekilnojamojo turto (NT) rinka šiuo atveju ne išimtis. Ir nors viskas po truputį stoja į savas vėžes, ekspertai pastebi, kad prognozuoti, kokia bus ateitis, vis dar sudėtinga.

Neretai žmonės, norintys įsigyti kvepalų pigiau, atsigręžia į įvairias internetines parduotuves. Visgi dažnai kyla diskusijų, ar internetu pirkti kvepalai tikrai yra originalūs? Neseniai vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje buvo kreiptasi į grupės narius: „Ar kas pirkot kvepalus iš pigu.

Vasara – vestuvių metas, tačiau šiemet šis sezonas buvo gerokai pakoreguotas visiems baimę kėlusio koronaviruso. Nemaža dalis būsimų jaunavedžių vestuves nukėlė į kitus metus. Visgi vestuvių planuotoja tikina, kad verslui didelės įtakos tai nepadarė. Jau įpusėjus karantinui socialiniuose tinkluose buvo galima aptikti ne vieną sunerimusių būsimų nuotakų diskusiją apie tai, ar vasarą planuojamos vestuvės bus nukeliamos, ar ne.

Vilniaus senamiestyje įvedus kilpinį eismą dažniau pavežėjų paslaugomis besinaudojantys gyventojai tikina, kad pavežėjimo kaina išaugo. Visgi pavežėjimo paslaugas teikiančių platformų atstovai teigia, kad įkainiai pastaruoju metu nebuvo keisti, o didesnę kelionės kainą gali nulemti ne vienas faktorius. Socialiniuose tinkluose pastaruoju metu galima pastebėti, kad Vilniaus gyventojai vis diskutuoja apie galimai dėl senamiestyje įvesto kilpinio eismo išaugusias pavežėjų paslaugų kainas.