Žaliavų rinkoje aukso kaina muša naujus rekordus – uncija (31,1 g) aukso praėjusią savaitę kainavo 2,051 tūkst. JAV dolerių. Tai didžiausia aukso kaina istorijoje. Palyginti su kovo mėnesio kaina, auksas pabrango beveik 39 proc.
Vieno iš pagrindinių JAV indeksų „S&P 500“ reikšmė dabar siekia 3351,28 punkto, o kad būtų pasiektas visų laikų rekordas trūksta vos 42 punktų. Nuo didžiausio nuosmukio šių metų kovą, indekso reikšmė išaugo 49 proc.
Rekordus muša ir „Nasdaq Composite“ indeksas, kurio svarią dalį sudaro aukštųjų technologijų ir su jomis susijusios bendrovės. Trečiadienį šis indeksas pirmą kartą pakilo virš 11 000 punktų. Daugiausia šį indeksą augino „Facebook“ ir „Apple“ įmonės, kurių akcijų kaina šiomis dienomis sparčiai auga.
Palyginti su didžiausiu šio indekso kritimu per karantiną, dabar jo reikšmė išaugusi net 62 proc.
Kitų JAV akcijų indeksų reikšmės taip pat kyla. „Dow Jones Industrial Average“ indeksas, atspindintis pramonės sektoriaus akcijų kursus nuo kovo išaugo 47 proc.
Europos akcijų indeksai itin stabilaus augimo nerodo, tačiau palyginti su didžiausiu nuosmukiu per karantiną, akcijų indeksas „FTSE 100“ išaugo 20 proc. Šis indeksas apskaičiuojamas įvertinus 100 didžiausių įmonių akcijų kainas, kurių akcijomis prekiaujama Londono akcijų biržoje
Vienas iš Baltijos rinkos akcijų indeksų „OMX Vilnius GI“, atspindintis Lietuvos akcijų rinkos situaciją ir jos pokyčius, reikšmė, palyginti su didžiausiu kritimu kovo mėnesį, yra išaugusi 30 proc.
Kainos ir toliau kils?
Ekonomistai pastebi, kad dėl didelio pinigų kiekio įleidimo į rinką, tiek auksas, tiek akcijos turi didelę paklausą, nes tai leidžia išsaugoti pinigų vertę.
„Reikia suprasti, kad dėl tokios pinigų lavinos turto kainos yra spaudžiamos kilti. Kai yra toks beprecedentis pinigų spausdinimas, atsiranda problema – lėšos turimos rankose natūraliai nuvertėja net kai nėra infliacijos.
Tokia situacija stumia kainas į viršų ir išsiskiria tokie dalykai: norint investuoti į akcijas, darosi sunku surasti įmones, kurias būtų galima įvardyti kaip pigias, o nerandantys kur investuoti savo lėšas, kur uždirbti iš grąžos, pasirenka kitą kelią – konvertuoti pinigus į auksą, kaip į priemonę, kuri, tikėtina, trumpu periodu turėtų išlaikyti savo vertę“, – sako finansų analitikas, ekonomistas Marius Dubnikovas.
Anot jo, aukso kaina jau šiandien yra pasiekusi nematytas aukštumas, niekada nėra buvę, kad uncija kainuotų daugiau nei 2 tūkst. JAV dolerių, ir jeigu pasaulyje toliau bus vykdoma tokia politika, kaip pastaruoju metu – spausdinama daug pinigų, yra tikimybė, kad pamatysime dar aukštesnius aukso bei akcijų kainų lygius.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas svarsto, kad žmonių investavimą į auksą paskatino ne viena priežastis.
„Didėja baimė, kad artimiausiais mėnesiais ar metais pasaulyje gali išaugti infliacija, nes į ekonomiką įliejama daug pinigų. Patys centriniai bankai žada, kad kuriam laikui tikrai toleruos infliacijos šoktelėjimą į viršų jei toks būtų.
Kita vertus galvojama, kad palūkanos kurį laiką išliks žemos. Taigi žemos palūkanos, infliacijos grėsmė, nežinomybė, kur toliau risis pasaulis – visas šis kokteilis lemia, kad, kaip ir apsidraudžiant, pinigai agresyviau pradėjo judėti į aukso rinką“, – sako T. Povilauskas.
Pasako jo, tai ar aukso ir akcijų kaina toliau kils, priklauso nuo to, kaip pasaulyje kis epidemiologinė situacija, nes, kaip sako pats T. Povilauskas, krizę šį kartą sukėlė ne finansų sektorius, o koronaviruso pandemija, tačiau, manoma, kad greitu metu kainos neturėtų kristi.
„Akcijų rinkos vertina tai, kas bus artimiausiu metu. Panašu, kad dominuoja ta nuojauta, jog nepaisant nemažėjančio užsikrėtimų skaičiaus, visuomenė išmoksta su tuo susigyventi ir neberiboti ekonomikos.
Investuotojai vertina, kad su ekonomika galbūt nieko blogo nebeatsitiks, o centriniai bangai toliau tęsia ekonomikos skatinimą, kuris yra rekordinis savo mastais. Taigi pinigų yra, juos kažkur dėti reikia, perspektyvos kol kas yra pozityvios, tai šiam kartui apie didesnes korekcijas kalbėti nereikėtų“, – komentuoja SEB banko ekonomistas.
Blogo laiko investicijoms nėra
Aukso ir akcijų kainos išaugusios, tačiau M. Dubnikovas pastebi, kad tokiais laikotarpiais, kai spausdinami pinigai, pinigus geriausia kur nors investuoti, o investuoti reikėtų ten, kur žmogus pats supranta.
„Supraskime, kad akcijos, obligacijos reikalauja tam tikro išprusimo arba reikia konsultanto, kuris galėtų patarti, reikėtų pačiam pasidomėti.
Jeigu žmogus supranta, kad nupirkus nekilnojamąjį turtą (NT) ir jį išnuomojus galima gauti grąžą, o NT yra taip pat objektas, kuris išlaiko vertę, ilguoju periodu tai gali būti investicija“, – sako finansų analitikas M. Dubnikovas.
Jis pabrėžia, kad investuoti galima į įvairias turto klases, o jei investicijoms galima skirti nedidelę sumą – visada galima investuoti į savo tobulėjimą: kalbos kursus, įgūdžių tobulinimui.
„Investuoti galima į save, kad ateityje nuvertėjantys pinigai būtų konvertuotų į žinias, kurios vėliau padės uždirbt didesnes pajamas. Taigi kalbant apie investicijas, aš manau, kad žinios ir išsilavinimas taip pat yra investicija, kuri šiuo laikotarpiu turėtų būti labai aktuali“, – įsitikinęs M. Dubnikovas.
Jis atkreipia dėmesį ir į periodinį investavimą – gyvybės draudimai, pensijų fondai – kuris gali būti pasitelktas tų žmonių, kurie sutaupo ypatingai nedideles sumas, pavyzdžiui, iki 100 eurų.
„Įdomu tai, kad šiandien, kai vyksta pinigų spausdinimas, didžiausią spaudimą patiria tie, kas turi daugiausia pinigų. Būtent jiems sudėtinga priimti sprendimą, pinigų sumos yra reikšmingos ir investicijos nėra tokios paprastos, nes kainos aukštos ir rizika yra didelė.
Tuo metu, kai investuojama periodiškai, pavyzdžiui, kas mėnesį, nedidelėmis pinigų sumomis, tai investicijos savo riziką labai išskiedžia ir net pradėjus investuoti per patį piką, vėliau bus perkamas pigesnis turtas, akcijos, fondai ir tokiu būdu išsiskies vidutinė kaina. Toks žmogus šiandien turi didesnį šansą išlošti, nei tas, kuris turi dideles pinigų sumas“, – aiškina M. Dubnikovas.
Visgi SEB banko ekonomistas T. Povilauskas nors ir pritaria, kad investuoti dažnu atveju yra geras pasirinkimas, pirmiausia reikėtų pasirūpinti santaupomis nenumatytiems atvejams:
„Nereikia investuoti, kol neturi santaupų ir nesijauti ramus dėl artimiausio laikotarpio. Taigi apie investicijas verta kalbėti tik tada, kai jau turi tą 3–6 mėnesių buferį.
Tokiu atveju, jeigu jį jau turi ir norisi investuoti ilgalaikiam tikslui, tai manau, kad investicijos į akcijas, ypač reguliarios, yra neblogas pasirinkimas, tačiau tai reikia daryti protingai, reguliariai – nemesti visų pinigų vienu metu. Į šią sritį reikia įeiti iš lėto, reguliariai, na, o investicijoms blogo laiko nėra.“
