Viena iš Turto banko funkcijų – parduoti visą perteklinį valstybės nekilnojamąjį turtą (NT), kurio valstybei nereikia.
„Kalbant apie parduodamą turtą, tai atliekame savotiška valstybės turto sanitaro vaidmenį – nereikalinga turtą parduodame arba jį išnuomojame rinkoje, taip užtikrinant maksimalią grąžą už valstybės turtą“, – aiškina Turto banko komunikacijos skyriaus vadovas Tomas Bagdonas.
Pasak jo, šiuo metu Turto bankas turi apie 40 poilsio paskirties patalpų arba, skaičiuojant kv. m, kiek daugiau nei 11 tūkst. kv. m. Jis pabrėžia, kad didelis tokių pastatų skaičius šiuo atveju yra geras ženklas.
„Turto bankas šiuo metu yra turbūt didžiausias Lietuvoje valstybės rekreacinių patalpų valdytoju – tačiau šis įspūdingas skaičius turėtų būti gera žinia. Skaičiai rodo, kad institucijos valosi, nes Turto bankas šias patalpas perima būtent iš jų, o institucijos atsisako poilsio paskirties patalpų kaip nereikalingų jų funkcijoms atlikti“, – aiškina T. Bagdonas.
Nuo apšiurusių pirčių iki poilsio namų su teniso kortais
Iš Turto banko internetinėje svetainėje skelbiamos informacijos, galima matyti, kad visoje Lietuvoje bus parduodamas labai įvairus poilsio paskirties NT.
Pavyzdžiui, tarp planuojamų parduoti pastatų galima aptikti beveik 80 kv. m poilsio namelį Molėtų rajone, visai netoli Bebrusų ežero. Taip pat parduodamas 70 kv. m poilsio namas Švenčionių rajone, Rokiškio rajone – 184 kv. m pirtis.
Turto banko interneto svetainėje nurodoma, kad tarp ruošiamų parduoti NT objektų ir didžiuliai poilsio pastatai Palangoje. Vienas jų – sovietmečiu statyta vila „Auska“. Šį kompleksą sudaro daugiau nei 4,5 tūkst. kv. m pagrindinis pastatas ir aplink esantys kiti statiniai, tokie kaip: teniso kortai, pavėsinės, sargo namelis. „Auskai“ priklauso ir beveik 22 ha žemės.
Dar vienas didžiulis pastatas Palangoje, kurį planuojama parduoti – 1895 kv. m poilsio pastatas Žvejų g. 15. Šiam objektui taip pat priklauso 0,35 ha žemės.
Visi valstybei priklausantys nekilnojamojo turto objektai parduodami per aukcionų sistemą evarzytines.lt, o pasidomėti, koks turtas bus parduodamas galima Turto banko internetiniame puslapyje.
„Aukcione gali dalyvauti visi gyventojai ir organizacijos, kurios įmoka dalyvio mokestį ir užstatą, kuris siekia iki 10 proc. pradinės objekto kainos. Aukcionas vyksta dalyviams keliant kainą nustatytais intervalais – laimi tas dalyvis, kuris pasiūlo didžiausią kainą. Laimėtojas pasirašo sutartį ir per nustatytą terminą turi sumokėti likusią sumą – tuomet sandoris laikomas įvykusių“, – aiškina T. Bagdonas.
Pastatų kainos skiriasi
Turto banko komunikacijos skyriaus vadovas pasakoja, kad dėl itin skirtingų parduodamų objektų, sunku pasakyti, kiek vidutiniškai kainuoja vienokie ar kitokie pastatai.
„Parduodamų objektų kainos labai skiriasi, kaip ir patys objektai. Institucijos perleidžia ir pirtis, ir didelius poilsinius kompleksus, kurie buvo naudojami kaip mokymo bazės, tad parduodami objektai dėmesio sulaukia tiek iš gyventojų, tiek iš investuotojų.
Bene didžiausias poilsio paskirties kompleksas, kuris buvo parduotas pastaruoju metu, tai poilsio namai „Baltija“ už 4 mln. eurų“, – sako T. Bagdonas.
Jis atskleidė, kad vienas iš didesnių objektų, kurie kurortinėse šalies vietose bus pardavinėjami artimiausiu metu – poilsio namai, esantys Basanavičiaus g. 18, Palangoje. Juos Turto bankas iš Lietuvos edukologijos universiteto perėmė 2019 m. kovą. Beveik 440 kv. m ploto pastatui priskirtas 250 kv. m ploto kiemas ir priklauso beveik 12 arų sklypas.
„Jau atliktas poilsio namų Basanavičiaus g. turto vertinimas ir yra žinoma pradinė kaina aukcione – ji bus 573 tūkst. eurų. Aukcioną planuojama paskelbti evarzytines.lt rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje, taip pat iš didesnių objektų dar šiemet Palangoje planuojami pardavinėti dvi administracinės paskirties (267 ir 129 kv. m) patalpos, esančias Vytauto g.“, – pasakoja T. Bagdonas.
Išaugęs susidomėjimas pastatais kurortuose
Turto banko atstovas tikina, kad pastaruoju metu yra išaugęs susidomėjimas kurortinėse šalies vietose esančiais pastatais.
„Manome, kad tai susiję su pandemija: žmonės skeptiškai vertiną galimybę leisti atostogas užsienyje, tad ieško patalpų poilsiui arba investavimui Lietuvoje“, – situaciją komentuoja T. Bagdonas.
Anot jo, išaugusį susidomėjimą tokiais pastatais patvirtina ir pastaruoju metu įvykę aukcionai: gegužę buvo įsigyti du butai Palangoje, dėl vieno iš jų varžėsi net penki pirkėjai, pradinę kainą išauginę šeštadaliu; birželį pirmą kartą buvo pasiūlytas beveik 400 kv. m Liepų take esantis administracinis pastatas, kuris įsigytas už 258 tūkst. eurų – šiuo atveju, besivaržant pirkėjai pradinę kaina padidino beveik 5 proc.
Rugpjūtį taip pat buvo parduotas buvęs policijos komisariato pastatas Palangoje už 178 tūkst. eurų.
„Pirkėjams, ieškantiems galimybės įsigyti patalpas poilsiui, siūlome pasidairyti ne tik tarp poilsio paskirties patalpų, tačiau ir kitų, esančių kurortinėse šalies vietose. Iš viso šiemet Palangoje planuojama paskelbti aukcionus dėl devynių, skirtingos paskirties, objektų“, – atkreipia dėmesį T. Bagdonas.
Valstybei priklauso vis mažiau poilsinių
Turto bankas atlieka ir valstybės turto stebėsenos funkciją. Kaip teigia T. Bagdonas, galima pastebėti, kad kiekvienais metais valstybei priklauso vis mažiau poilsio paskirties patalpų.
Štai, 2016 m. valstybei priklausė 78,5 tūkst. kv. m poilsio paskirties patalpų, o 2019 m. tokių patalpų buvo 66 tūkst. kv. m – per trejus metus jų sumažėjo 16 proc. Skaičiuojant objektais, pokytis per trejus metus yra nuo 328 iki 264. Anot T. Bagdono, 2020 m. tendencija turėtų išlikti ir šis skaičius dar labiau sumažės, nes iš valstybės vis perimami pavieniai poilsio objektai.
„Peržiūrėjus poilsinių valdytojus, galima konstatuoti, kad tarp centrinės valdžios institucijų šios problemos praktiškai neliko – didžiausi poilsio namų ir namelių valdytojai yra universitetai, su sportu bei mokymu susijusios įstaigos, kurios minėtas patalpas naudoja papildomam mokymui vasaros metu arba sportininkų apgyvendinimui“, – nurodo Turto banko atstovas.
Manoma, kad dėl tokią mažėjimo tendenciją lemia kelios priežastys. Viena jų – institucijų vadovų sąmoningumo kilimas.
„Poilsinių kultūrą paveldėjome iš sovietmečio, po to ji transformavosi kaip papildoma motyvavimo priemonė darbuotojams. Ateina suvokimas, kad tokio turto išlaikymas kainuoja, o darbuotojus galima motyvuoti ir kitomis priemonėmis“, – aiškina T. Bagdonas.
Antroji priežastis susijusi su tokio turto nusidėvėjimu. Daugelis parduodamų poilsio paskirties pastatų buvo statyti sovietmečiu, todėl institucijos turi gerai pasvarstyti, ar investuoti į turtą, kuris tiesiogiai nesusijęs su jų funkcijomis.
Kaip trečiąją priežastį T. Bagdonas išskiria 2015 m. pradėtą valstybės NT reforma. Anot jo, ji gan aiškiai nubrėžė strateginę kryptį, kad valstybė turi turėti tiek turto, kiek jai reikia funkcijoms atlikti, o poilsio funkcijos valstybė neatlieka – tai palikta privačiam sektoriui.
„Institucijų vadovai gavę asignavimus patalpų išlaikymui turi sukti galvą, ko jiems reikia – esamų darbo sąlygų gerinimui ar poilsio namų išlaikymui. Matome, kad laimi racionalumas“, – sako Turto banko atstovas.
