Remiantis „Sodros“ duomenimis, geriausiai apmokama profesija šių metų birželį buvo skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekė daugiau nei 5,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Per metus šios profesijos darbuotojų atlyginimų vidurkis išaugo beveik 30 proc.
Antroje vietoje rikiuojasi finansų ir draudimo paslaugų padalinių vadovai, kurių atlyginimas vidutiniškai yra apie 4 tūkst. eurų. Per metus, nuo 2019 m. birželio jis padidėjo 14 proc.
Toliau seka teisėjai – 3,5 tūkst. eurų, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų srities vadovai – beveik 3,4 tūkst. eurų, teisės aktų leidėjai – 3,3 tūkst. eurų.
Didžiausias šuolis – medicinos srityje?
„Sodros“ duomenys rodo, kad balandžio mėnesį į geriausiai apmokamų profesijų penkioliktuką pateko ir skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurių vidutinis atlyginimas iki mokesčių balandį siekė daugiau nei 3 tūkst. eurų. Birželį jie geriausiai apmokamų profesijų dešimtuke rikiavosi aštuntoje vietoje. Vidutinis jų darbo užmokestis kiek mažesnis nei balandį – beveik 2,9 tūkst. eurų.
Palyginti su praėjusių metų birželiu (1715,9 euro) tai yra beveik 68 proc. didesnis darbo užmokestis, tačiau tokiam darbo užmokesčio šuoliui įtakos turėjo karantino metu išmokėti priedai ir išdirbti šio profesijos atstovų viršvalandžiai. Penktadaliu atlyginimas didėjo ir bendrosios praktikos gydytojams, gydytojams specialistams.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Aldona Baublytė atkreipė dėmesį, kad nuo šių metų balandžio darbo užmokestis iki 18 proc. iš tiesų didėjo visiems sveikatos priežiūros specialistams, tačiau skubiosios medicinos pagalbos darbuotojų atlyginimai kur kas didesni atrodo dėl išmokėtų priedų dėl darbo pavojingomis sąlygomis.
„Karantino laikotarpiu šios grupės darbuotojai gavo 60–100 proc. priedus už darbą ypač pavojingomis sąlygomis, kadangi COVID-19 infekcija priskirta ypač pavojingų ligų sąrašui. Daugelis taip pat dirbo viršvalandžius – nebuvo kam dirbti, nes kai kurie kolegos privalėjo būti saviizoliacijoje, o paslaugas reikėjo teikti“, – pasakoja A. Baublytė.
Tikėtis spartaus atlyginimų augimo – nėreikėtų
2019 m. darbo užmokestis Lietuvoje augo vidutiniškai 9 proc. tempu. Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas Tomas Šiaudvytis teigia, kad tokį augimą nulėmė kelios priežastys.
„Pernai ekonomika buvo gerokai įsibėgėjusi. Įmonės susidūrė su sunkumais ieškodamos naujų darbuotojų ar bandydamos išlaikyti senus, o darbuotojai jautė, kad yra paklausūs ir drąsiau prašė padidinti jiems atlyginimą. Visa tai lėmė tikrai spartų 9 proc. darbo užmokesčio augimą. Jį skatino ir valdžios sprendimai pakelti atlygius sveikatos apsaugos, švietimo ir viešojo valdymo darbuotojams“, – sako T. Šiaudvytis.
Tačiau šį pavasarį visus užklupusi koronaviruso pandemija staigiai ir stipriai sukrėtė ekonomiką ir apvertė spartaus atlyginimų augimo tendenciją. „Sodros“ duomenys rodo, kad kovo–gegužės mėnesiais atlyginimai daug kur buvo mažesni nei iki karantino.
„Tai iš dalies lėmė ir subsidijos už prastovose esančius darbuotojus, dažnai siekusios tik minimalią algą. Naujausi birželio mėnesio duomenys rodo, kad atlyginimų augimas ima atsigauti, tačiau atsigavimas nebūtinai yra labai tvarus.
Jį galėjo lemti tai, kad daug darbuotojų grįžo iš prastovų ir gavo didesnį nei minimalų mėnesinį atlyginimą. Taip pat birželį galėjo būti išmokama ta atlyginimų suma, kuri kovo–gegužės mėnesiais buvo sumažinta“, – aiškina Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Anot jo, tikėtis, kad artimiausiu metu atlyginimai vėl ims augti tiek, kiek augo prieš pandemiją, veikiausiai nereikėtų, nes visas pasaulis gyvena ypač didelio neapibrėžtumo sąlygomis: kai kuriose šalyse vėl įvedami tam tikri apribojimai, dalis šalių patyrė ypač didelius ekonomikos nuosmukius.
„Esant tokiai padėčiai darbdaviai veikiausiai nesutiks labai reikšmingai pakelti darbuotojams atlyginimus, o ir patys darbuotojai supras, kad dabar ne laikas to prašyti“, – įsitikinęs T. Šiaudvytis.
Didžiausi atlyginimai – vadovams
Specialistų paieškos portalo „CVMarket“ rinkodaros vadovė Raimonda Tatarėlytė pasakoja, kad peržvelgus šiais metais publikuotus darbo pasiūlymus, kuriuose yra nurodytas atlyginimas, didžiausi atlyginimai dažniausiai yra siūlomi darbuotojams, užimantiems vadovaujančias pareigas.
Pavyzdžiui, įmonių generaliniams direktoriams, direktoriams bei kitiems aukščiausios grandies vadovams siūlomi atlyginimai nuo 4,5 tūkst. eurų. Statybų, logistikos vadovams – nuo 3 tūkst. eurų. Vidutinės grandies (skyrių, grupių, cechų ir pan.) vadovams – nuo 2 tūkst. eurų.
Anot R. Tatarėlytės didesni atlyginimai siūlomi ir vyriausiesiems programuotojams (nuo 3,5 tūkst. eurų), vyriausiesiems finansininkams (nuo 2 tūkst. eurų).
Ji išskiria ir pardavimų vadybininkus, pasak „CVMarket“ rinkodaros vadovės, tai specialistai, kurių atlyginimai labai skiriasi, priklausomai nuo prekių ar paslaugų, įmonės numatytos atlyginimo schemos ir pan.
„Paprastai, šių specialistų atlyginimas dažnai susideda iš dviejų dalių – bazinė alga ir priedai. Bazinė alga gali būti iki 1 tūkst. eurų, tačiau uždirbami priedai jau priklauso nuo pačios įmonės pobūdžio, sandorių dydžio. Jeigu tai nekilnojamo turto sritis, darbas su didelėmis įmonėmis ar korporacijomis, visas atlyginimas gali siekti ir 3 tūkst. ar daugiau“, – sako R. Tatarėlytė.
„CVonline.lt“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė taip pat tikina, kad didžiausius atlyginimus gauna užimantys vadovaujančias pareigas, stipriose ekonominėse veiklos srityse dirbantys specialistai.
Visgi ji pastebi, kad dažniausiai ieškomi darbuotojai ne visada yra tokie. Pavyzdžiui, šiuo metu daugiausiai darbo pasiūlymų yra skirta šių sričių darbuotojams: IT (programuotojai, projektų vadovai, testuotojai, projektų vystytojai); Klientų aptarnavimas; Gamyba ir pramonė (kvalifikuoti darbininkai, operatoriai, staklių derintojai, mechanikai, technikai); Finansai ir apskaita (buhalteriai, vyriausieji buhalteriai, analitikai, finansininkai, ekonomistai); Pardavimai (pardavimų vadybininkai,pardavimų projektų vadovai).
„CVMarket“ rinkodaros vadovė R. Tatarėlytė teigia, kad darbdaviai dažniausiai ieško tokių darbuotojų, kurių pozicijose pastebima didelė rotacija – tai pardavėjai, konsultantai, kasininkai, įvairūs pardavimo vadybininkai. Nemažai vairuotojų, buhalterių, degalinių operatorių darbo pasiūlymų. Taip pat ieškoma įvairaus profilio statybininkų bei specifinių įgūdžių bei žinių turinčių programuotojų.
Anot specialistų paieškos portalų atstovių, didelės atlyginimų kaitos po karantino nėra pastebima, buvo matoma tik tai, kad kai kurios įmonės per karantiną sumažino darbuotojų paiešką, skelbė mažiau skelbimų, tačiau šiuo metu viskas vėl atsigauna.
