profesija

Pasaulyje ir Lietuvoje atsiranda vis daugiau negirdėtų ir dažnai net susiimti už galvos priverčiančių profesijų. Nuo moteriškumo architekčių, gyvenimo režisierių, vyriškumo mokytojų iki medaus arba vandens someljė arba netgi pinigų terapeutų. Šių profesijų atstovai aiškina, kad tai ne įmantrūs pavadinimai, o ypač retos specialybės, reikalaujančios ypatingų žinių. Ir priduria, kad jų paslaugos sulaukia neįtikėtinai didelio susidomėjimo ir klientų paklausos. Reportažas skirtas tik suaugusiems.

Lietuvoje populiarėja ugniagesio gelbėtojo profesija – gelbėti žmones vandenyje ir ugnyje veržiasi ne tik mokyklas baigę jaunuoliai, tačiau ir iš užsienio į Tėvynę grįžtantys migrantai, verslininkai. „Norinčiųjų tapti ugniagesiais yra labai daug – beveik trys žmonės į vieną vietą. Jie tikrai visi motyvuoti, jie žino, kas ugniagesys, ką jis dirbs.

123 moterys vienu metu ėmėsi virš 80-ies veiklų. Tokį Lietuvos rekordą sugalvojo pasiekti Kūlupėnų bendruomenės atstovės. Susirinkusios į būrį jos ėmė remontuoti mašinas, kapoti malkas, raugti kopūstus ir atlikti dar dešimtis darbų.  Daugiau apie tai – TV3 žiniose.  Kūlupėnų kaimo gyventoja Orinta sodo žirklėmis iš koloninės tujos formuoja spiralę. Sako, tai mylimiausia jos veikla.

27-erių metų kaunietė Ieva Balčiūnaitė gyvena išskirtinį gyvenimą. Jos rytas gali prasidėti 9 valandą ryte, tačiau taip pat ir 18 valandą vakare. Tokiu grafiku moteris gyvena, nes dirba stiuardese Jungtinių Emyratų oro linijose ir kasdien skraido po pasaulį jau daugiau nei dvejus metus. Ieva papasakojo, kiek iš tikrųjų yra glamūro ir prabangos dirbant tokį darbą bei kokiais atlyginimais gali pasigirti stiuardesės.

Išskirtinė, pavojinga ir tikrai ne silpnų nervų žmonėms – taip trumpai būtų galima apibūdinti išminuotojo profesiją. Atlikdamas užduotį išminuotojas kaskart laiko egzaminą, kuriame nėra palikta vietos klaidoms. Apie šios išskirtinės profesijos kasdienybę plačiau papasakojo jau daugiau kaip 30 metų šioje srityje dirbantis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ išminuotojas Vytautas.

Visiems jau įprasta lėktuve matyti dirbančias merginas stiuardeses, tačiau 27-erių šiaulietė Marija Šleževičiūtė pasirinko kitokį kelią – pilotuoti lėktuvą. Šiuo metu mergina dirba lietuviškose ACMI (lėktuvo nuoma su įgula, technine priežiūra ir draudimu) oro linijose „Avion Express“. Pilote Marija dirba nuo 2019 metų, o šia profesija susidomėjo būdama maždaug 15 metų.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Karjeros laiptais“ svečiuojasi Eglė Pavydė, šiuo metu dirbanti britų kompanijoje „hVIVO“, vykdančioje vakcinų ir priešvirusinių vaistų klinikinius tyrimus, asociacijos „Lyderė“ narė. Laidoje Eglė atvirai pasakojo, kad nors jau anksti žinojo, kokiu karjeros keliu žengs baigusi mokslus, iš pradžių planas buvo kitoks.

Moderni profesijos mokymo forma – pameistrystė – vis labiau populiarėja, nes jos nauda – akivaizdi. Mokinys didžiąją mokymosi laiko dalį praleidžia realioje darbo vietoje, todėl baigęs profesinio mokymo įstaigą gali lengviau užsitikrinti darbo vietą ar net pasilikti dirbti toje įmonėje, kurioje mokėsi.

„Kai gyvenau bendrabutyje, turėjau tokią tradiciją – ryte, tekant saulei, su puodeliu kavos užlipti ant bendrabučio stogo ir skaičiuoti praskrendančius paukščius. Gyvenau Čiurlionio g. bendrabučiuose, nuo jų stogo atsiverdavo visa bundančio Vilniaus panorama. Tai buvo vieni iš gražiausių gyvenimo rytų“, – studijų laikus Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre prisimena gamtos fotografas, laidų vedėjas, buvęs aplinkos apsaugos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Pavasarį dešimtokų ir dvyliktokų įtampos lygis šauna į aukštumas – vieniems tenka rinktis dalykus, kuriuos mokysis iki 12 klasės, kitiems studijų kryptis. Atrodo, kad sprendimas toks atsakingas – taip baisu suklysti ir pakloti netinkamus pamatus visam likusiam gyvenimui. O galbūt yra atvirkščiai, ir vienintelė klaida, kurią jie gali padaryti, tai galvoti, jog šis sprendimas iš tiesų toks daug lemiantis, rašoma komentare.

Profesinės mokyklos penktadienį ir šeštadienį rengia atvirų durų dienas. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė penktadienį apsilankė Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre Kaune ir Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centre (VESK) Vilniuje. Šiuose centruose ministrė bendravo su mokiniais ir darbuotojais, su VESK vadovais aptarė profesinio mokymo plėtros galimybes.

Balandžio 21–22 d. visos šalies profesinio mokymo įstaigos vienu metu rengia atvirų durų dienas, rašoma Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) prenešime žiniasklaidai. Apsilankyti ir susipažinti su profesiniu mokymu kviečiami visi – moksleiviai ir jų tėvai, suaugusieji, besidomintys galimybe įgyti profesinę kvalifikaciją, verslo atstovai. Užsukti į mokyklas galima pasirinktu metu bet kurią iš dviejų dienų nuo 10 iki 18 val.

Nors ugniagesio gelbėtojo profesijoje dominuoja vyrai, bet vis rečiau nustembame tarp jų pamatę ir ugniagesę gelbėtoją. Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 6-osios komandos ugniagesės gelbėtojos Gretos Pauliučenko niekada nežeidė visuomenės požiūris į šią specialybę, kaip į išskirtinai vyrišką.

Aiškėja, kokiose sektoriuose labiausiai trūksta darbuotojų. Su sunkumais susiduria švietimo, medicinos ir pramonės sektoriai. Geresnės žinios vadovams, rinkodaros ir finansų sektoriaus specialistams – jų algos yra vienos aukščiausių.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė teismo medicinos ekspertus įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą. Tokio žingsnio imtis siūlė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Anot jos, taip būtų įtvirtintas teisinis pagrindas didinti teismo medicinos ekspertų darbo užmokestį.

Kai kuriems klaipėdiečiams sutikti 28-erių Gintarę Beržanskienę jau tapo įprasta – moteris jau penkerius metus uostamiestyje dirba taksi vairuotoja. Vis tik, kai kurie vis dar nustemba, kai išsikvietus taksi, atvažiuoja „Mercedes“ automobilis, už kurio vairo sėdi blondinė vairuotoja. Naujienų portalui tv3.lt moteris pasakojo į šią veiklą įsisukusi netikėtai, sulaukusi vyro pasiūlymo. Tačiau taip užsikabino, kad jau skaičiuoja šeštus taksi vairavimo metus.

Išgirdę, kokias pareigas užima kėdainiškė Lina Dzigienė, daugelis nustemba – dažniausiai ją galite išvysti prie sunkvežimio vairo. Nors naująsias pareigas ji užima dar neilgai, Lina sako negalinti atsidžiaugti, kad pasirinko vairuoti sunkvežimį, nes kiekviena darbo diena praeina dirbant mylimą darbą.

41-erių jonavietė Asta Watts prieš daugelį metų, kaip ir daug kitų, emigravo gyventi svetur. Tačiau gyvenimas svečioje šalyje atvėrė naujas galimybes ir padėjo išsigryninti svajones ir siekius – taip Astos gyvenime atsirado santechnikės profesija, o visai neseniai ji ėmėsi mokytis ir statybininkės amato.

Dalį darbo santykių reguliavimo iš įstatymų galima perkelti į kolektyvinius susitarimus – tai didintų socialinę partnerystę, darbuotojų įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą, galimybes konsultuotis su socialiniais partneriais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šiuo metu kolektyvinės sutartys taikomos 309 tūkst. darbuotojų, arba, kitaip tariant, maždaug ketvirtadaliui šalies darbuotojų. Nuo 2015 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis sparčiai didėja: nuo 14,8 proc.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Reagavimo valdybos tyrėja Greta Krasuckaitė–Šimkienė yra puikus pavyzdys, jog įgyvendinti svajones ir atrasti tikrąjį savo pašaukimą – niekada nevėlu. Po 13 metų darbo internetinio puslapio redaktore, o vėliau ir darbo komunikacijos srityje moteris savo karjerą iškeitė į pareigūnės profesiją, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Tarnybą Kauno apskr.

Visagine vykusiame nacionaliniame profesinio meistriškumo konkurse, kuriame dėl geriausiojo vardo varžėsi būsimieji mechatronikai, pirmą kartą Lietuvoje surengtas ir pameistrių profesinio meistriškumo konkursas. Kol jo dalyviai atliko užduotis, įvairių šalies įmonių, investuotojų atstovai ir švietimo bei profesinio mokymo specialistai diskutavo apie pameistrystės plėtros galimybes ir jos naudą inžinerinei pramonei.

Visi galime dirbti daugelį įvairiausių darbų – dauguma karjeros bėgyje jų ir išbando bent kelis. Tačiau kiekvienas visgi turi savo ypatingą pašaukimą, o jo supratimas paprastai įgaunamas su laiku ir patirtimi. Astrologų teigimu, šį kelią galima pagreitinti, įsivertinus savo stipriąsias puses, kurios priklauso nuo Zodiako ženklo. Juk tose srityse, kuriose slypi mūsų stipriosios pusės, mums geriausiai ir seksis –  o tai svarbiausia, rašoma metro.co.uk.

Šiemet didesnes įsidarbinimo galimybes turės gydytojai ir slaugytojai, inžinieriai, gamybos meistrai ir brigadininkai, statybos darbininkai, sunkvežimių vairuotojai, skelbia Užimtumo tarnyba. Tarnybos analitikų parengtas įsidarbinimo galimybių barometras rodo, jog šiemet bus paklausūs pardavimo ekspertai, sandėliavimo bei socialiniai darbuotojai, specialiųjų poreikių mokinių, ikimokyklinukų bei pradinukų mokytojai.

Nors koronaviruso pandemija ir dėl jos taikytos priemonės koregavo darbo pasiūlos ir paklausos tendencijas, vis dėlto, pasak specialistų, paklausiausios specialybės tvirtai laikosi savo pozicijose ir jų užleisti kitoms neketina.  Pasak CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu paklausiausiomis laikomos kelios specialybės, tačiau jau ilgą laiką pirmose vietose laikosi su technologijomis susijusios profesijos. „Pirmoje vietoje yra informacinės technologijos.

Koronavirusas pakoregavo geriausiai Lietuvoje apmokamų profesijų penkioliktuką. Jame dabar ne tik skrydžių vadovai, teisėjai ar finansinių paslaugų padalinių vadovai, bet ir skubiosios medicinos pagalbos darbuotojai. Nuo praėjusių metų birželio jų vidutiniai atlyginimai išaugo net 68 proc. Remiantis „Sodros“ duomenimis, geriausiai apmokama profesija šių metų birželį buvo skrydžių vadovai, kurių vidutinis atlyginimas iki mokesčių siekė daugiau nei 5,2 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių.

Paklausiausiomis profesijomis Lietuvoje buvo statybininkai bei pardavėjai – jiems darbo pasiūlymų kovą buvo daugiausiai, skelbia Užimtumo tarnyba.  Į paklausiausias profesijas patenka ir paštininkai, reklamos bei rinkodaros specialistai, sandėliavimo tarnybos tarnautojai, socialiniai darbuotojai ir konsultantai, buhalteriai, administratoriai, statybininkai, vairuotojai, virėjai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai.

Nauja diena „Name“ prasidėjo nuo atviro pokalbio, kuris ne visoms moterims buvo malonus. Dauguma iš jų negali pasigirti reikšmingais pasiekimais profesinėje veikloje. Gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad siekti karjeros jos neturėjo nei sąlygų, nei galimybių. Tačiau viena dalyvių – Justina – gali pasigirti sėkmingu verslu. Apie jį moteris atvirai papasakojo laidoje „Namas“. Pasak Justinos, niekas jai nebuvo padėta ant lėkštutės.

Pasaulyje itin populiari „profesija“ – žaislų ekspertai – atkeliavo ir į Lietuvą, rašoma pranešime spaudai. Jais tapo atlikėjos, pianino ir vokalo mokytojos Dianos Dargienės dukra Unė Dargė ir krepšininko Roberto Javtoko bei jo žmonos, verslininkės Vilmos Javtokienės sūnus, Simas Javtokas.

Darbo rinkoje paklausiausia profesija išlieka informacinių technologijų specialistas, rodo darbo skelbimų statistika, o Užimtumo tarnyba fiksuoja kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą ir skelbia, kad šalyje labai trūksta virėjų, vairuotojų ir pardavėjų. Šiuo metu dažniausiai darbo ieško teisininkai ir finansininkai. Šalies darbdaviams 2019 m. pirmąjį pusmetį labiausiai trūko kvalifikuotos darbo jėgos.

Trečiadienį TV3 laidoje „Gero vakaro šou“ viešėjo scenos diva, lietuvių mylima atlikėja Irena Starošaitė su sūnumi Vakariu. Atlikėja atskleidė ne vieną intriguojantį faktą apie save ir nustebino ne tik laidos vedėjus Mindaugą Stasiulį ir Justiną Jankevičių, bet ir studijos svečius bei laidos žiūrovus. I. Starošaitė atskleidė, kad turi šakočių gamybos verslą. Tuo įsitikino ir J. Jankevičius, kuris apsilankė kepykloje ir pats pabandė pagaminti šakotį.

Paaiškėjo, kurių profesijų žmonės labiausiai patenkinti darbu ir ką dirba tie, kurių kasdienė veikla visiškai nedžiugina. Atlikta apklausa atskleidė, kad bendras pasitenkinimo darbu vidurkis Lietuvoje – ne toks ir aukštas, siekia tik šešis balus iš dešimties. Tačiau įdomu tai, kad vertindami darbo sąlygas, algų lietuviai nebeiškelia į pirmą vietą.

Šiemet mokytis profesinėse mokyklose pageidavimą pareiškė per 17 tūkst. jaunuolių, daugiausia jie rinkosi inžinerines profesijas. Pirmadienį baigėsi pagrindinis priėmimas į profesinio mokymo įstaigas per Bendrojo priėmimo informacinę sistemą. Čia savo prašymus registravo 17 tūkst. 344 asmenys. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, mokytis profesinėse mokyklose nori 11 tūkst. 411 asmenų, įgijusių vidurinį išsilavinimą, ir 4925 – pagrindinį.

Po Europą sklindanti iniciatyva „DUOday“ pasiekė ir Lietuvą. Gegužės 16-ąją VšĮ „SOPA“ surengtoje akcijoje prie iniciatyvos „DUOday“ prisijungusios 25 įmonės ir organizacijos suteikė galimybę negalią turintiems žmonėms išbandyti pačias įvairiausias profesijas – susipažinti su įmonių veikla, išbandyti įprastas darbuotojų užduotis, o juos priėmusioms įmonėms – geriau pažinti neįgalius žmones, išsivaduoti ir stereotipų. Oksana nėra „Swedbank“ darbuotoja.

Griauname mitus apie viešbučių ir maitinimo paslaugų profesijas bei kviečiame jaunimą dalyvauti modernaus profesinio mokymo konkurse „Re-think. Profesija kitu kampu“. Moksleiviai ir jaunuoliai iki 25-erių metų kviečiami atrasti virėjo, kepėjo, konditerio, padavėjo, barmeno, administravimo specialisto ir renginių organizatoriaus profesijas, o jas pažinus – pasitelkti kūrybiškumą ir fantaziją ir pristatyti šias profesijas savaip.

Moteris atskleidė intymias savo naujausio užsiėmimo detales – jai mokama už atsiliepimus apie sekso žaisliukus, rašoma dailystar.co.uk. Anksčiau papasakojusi, kaip sekso žaisliuku susižeidė vaginą, Nadia Bokody užsitikrino 22 900 sekėjų „Instagram“. 34-erių metų moteris iš Australijos išgarsėjo visame pasaulyje, atskleidusi, kad yra apsėsta sekso. Atvėrusi duris į savo intymų gyvenimą, Nadia pradėjo užsidirbti pragyvenimui rašydama atsiliepimus apie žaislus suaugusiems.

Pagrindinio priėmimo į šalies profesines mokyklas duomenys rodo, kad mokytis amato jaunuoliai skubės į Vilnių ir Kauną - profesinis mokymas tampa nepopuliarus ne tik atokiose vietovėse, bet ir pramonės miesto titulą tebeturinčiame Panevėžyje, rašo „Lietuvos žinios“. Anykščių technologijos mokyklos, kuri minima tarp mažiausiai moksleivių iki šiol priėmusių profesinio mokymo įstaigų, vadovas Ramūnas Zlatkus sako, kad jaunimui išvažiuojant į užsienį nebeliko kam mokytis.

Planuojama, kad didžiausias įsidarbinimo galimybes 2018 metais turės šias profesines kvalifikacijas turintys, darbo ieškantys žmonės: elektromechanikai ir elektromonteriai, krovinių transporto vairuotojai bei metalo apdirbimo staklių operatoriai. Tai rodo darbdavių apklausa bei Darbo biržos specialistų ekspertinė nuomonė.

Rugsėjį Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre startuoja nauja Suvirintojo modulinės profesinio mokymo programos grupė. Kodėl verta pasinaudoti šia galimybe ir, kaip tai padaryti - pateikiame pagrindinę informaciją.

Meilė ir darbas – kas galėjo pagalvoti, kad tarp jų slypi toks stiprus ryšys? Kaip rodo „Bloomberg Business“ atliktas tyrimas, jūsų darbas gali atskleisti, kuo užsiims jūsų partneris. Štai dažniausios poros 25 profesijoms: Pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojai tiek vyrai, tiek moterys renkasi kolegas mokytojus, o vyrų akys dar krypsta ir į administracijos darbuotojas. Finansų analitikės dažniausiai teka už vyrų finansininkų arba prekybininkų.

Darbo užkulisiai Vilniaus greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerinėje išties stebina: nepriklausomai nuo paros meto nenutylantys skambučiai, išsigandusių žmonių klyksmai kitame laido gale ir tą pačią minutę ištikusios nelaimės skirtingose miesto vietose: insultai, šunų įkandimai ar panikos priepuoliai. Būtent į dispečerinę užsukusi tv3.lt žurnalistė stebėjo prie pultelio dirbančių dispečerių darbą ir pati savo akimis įsitikino, kaip atrodo čia dirbančių žmonių kasdienybė.

Kai kuriems darbams paprasčiausiai būdingas didelis pavojus. Nuolat su žmonėmis bendraujančiai stiuardesei pasigauti virusą žymiai lengviau nei teisininkui, kiaurą dieną dirbančiam biure, rašo „Business Insider“. Atsižvelgdami į neįprastą miego grafiką, radiacijos spinduliuotę ir nešvarią darbo aplinką, „Business Insider“ paskelbė 37 labiausiai sveikatai kenkiančius darbus. Darbai išrikiuoti nuo mažiausiai pavojingo iki pavojingiausio.

Socialiniai tinklai vis dažniau tampa neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Juose žmonės dalijasi įvairiomis savo gyvenimo akimirkomis bei išgyvenimais. Vokietė Marie-Luise Klietz šiuo metu socialiniame tinkle „Instagram“ turi bveveik 100 tūkstančių sekėjų. Sparčiai internete populiarėjanti gražuolė demonstruoja savo aktyvų laisvalaikį, dalijasi patarimais ir savo asmenukėmis.

„Visada galvojau, kad pareigūno darbas kupinas veiksmo ir adrenalino. Tiesa, niekada negali žinoti, kas nutiks už kelių minučių, tačiau tai reikalauja didžiulės atsakomybės, juk nuo tavęs gali priklausyti kito žmogaus gyvybė“, - teigia Mindaugas Šalčius, kuris po 5 metų tarnybos palieka Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos Mobilaus būrio gretas.

Panevėžyje gyvenanti Oksana Barauskienė (39) savo atsidavimu darbui gali nustebinti ne vieną. Moteris jau 11 metų yra apsaugos darbuotoja ir tikina, kad jaučiasi atradusi save ir kasdien su didžiausiu malonumu keliaujanti į darbą. Ne paslaptis, kad šios pareigos reikalauja daug atsakomybės, tačiau Oksanai dėl to nekyla sunkumų, o visai neseniai moteris net išgelbėjo žmogaus gyvybę. „Gyvenime esu labai turtinga, turiu du sūnus, mylimą darbą bei nuostabius kolegas.

Advokato darbas iš tiesų labai rimtas ir atsakingas. Tačiau vienos šios specialybės atstovės „Instagram“ nuotraukos parodo kitą jos gyvenimo pusę. Dėl Izraelietės Yarden Haham vyrai kraustosi iš proto. Nors ji užima rimtas advokatės pareigas, išėjusi iš teismo salės mėgaujasi kitomis gyvenimo spalvomis. Tokia galimybe neabejotinai džiaugiasi ne tik ji pati, bet ir visa jos gerbėjų armija. Apie neįprastą advokatės gyvenimo būdą kalba jos „Instagram“ paskyra.

Valstybinė darbo inspekcija per šių metų devynis mėnesius gavo 29 pranešimus apie įvykius, dėl kurių darbuotojai mirė darbe. Praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu buvo gauti 35 pranešimai dėl darbo vietoje žuvusių žmonių. 103 darbuotojai šiais metais darbe patyrė sunkias traumas. Anot Darbo inspekcijos, pavojingiausiais darbais nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti išlieka sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo, statybos remonto, miško kirtimo darbai.

„Kaip save įsivaizduoji po penkių metų?“ – sulaukė savo gerbėjos klausimo „X Faktoriaus“ laimėtoja Iglė, kuri net nebandė slėpti atsakymo. „Turėsiu šunį, - rėžė ji. – Tikrai turėsiu. Mama man kol kas neleidžia jo turėti, tačiau jau kuriu planus“. Kiek vėliau Iglė prisipažino tikinti, jog po penkių metų vis dar gyvens kartu su muzika. „Tikiu, kad vis dar muzikuosiu... O jeigu nieko nepavyks gero nuveikti su muzika, būsiu stiuardesė“, - prisipažino mergina.

Po pirmadienį paskelbtų šių metų pagrindinio priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmojo etapo rezultatų paaiškėjo ir populiariausios studijų programos. Jaunų žmonių lūkesčiai ir norai pasikeitė iš esmės. Augantis suvokimas apie universitetų ir kolegijų skirtumus, regis, sustabdė masinio stojimo madą: priėmimas pasiskirstė beveik lygiai per pusę.

Ateities darbo rinką lemia vykstantys ekonominiai procesai, todėl profesijos pasirinkimas tampa svarbiu ir esminiu pasirinkimu. Verslo studijos, atrodo, žadančios karjeros galimybes bei užtikrinančios puikią ateitį. Visgi kaip yra iš tiesų? Kokių savybių reikia, norint būti geru šios srities specialistu? Apie tai pasikalbėjome su Kauno Technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) Verslo studijų krypties programų vadove doc. Rita Jucevičiene.