Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 metais trūko įvairių profesijų atstovų, jų trūko 163 kategorijose. Sąrašo viršuje – IT specialistai, troleibuso vairuotojai ir tarptautinių reisų vairuotojai.
2023 metų susidarytame sąraše, pagal ekonominės veiklos rūšis, trūksta 175 profesijų. Šiuo metu, 20 reikalingų šalies darbo rinkai profesijų yra pramonės sektoriuje. Problema išlieka ir IT sektorius.
Pasak CV-Online marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiuo metu daugiausia ieškoma programuotojų su trejų metų patirtimi, buhalterių, apskaitininkų. Pramonininkams taip pat trūksta specialistų: operatorių, meistrų, technologų, inžinierių, metalo ir medienos apdirbėjų.
„Apskritai, pasižiūrėjus pagal CV-Online esančius darbo pasiūlymus – pirmoje vietoje yra informacinių technologijų sritis. Darbo pasiūlymų kiekis tikrai yra didelis. Jau kelerius metus jie yra pirmosiose pozicijose. Daugiausia programuotojų ieško įmonės ir joms labai svarbu, kad programuotojai turėtų esminės patirties. Dažnu atveju skelbimuose nurodoma, kad ieškomi programuotojai, turintys bent trejų metų patirtį.
Toliau iš tokių paklausių, kur darbo pasiūlymų kiekis yra nemažas, – finansų sritis. Dažnai ieškoma buhalterių, apskaitininkų. Stipriai išaugo paklausa pinigų plovimo prevencijos specialistams.
Dar iš tokių ryškesnių momentų arba pokyčių finansų srityje yra ta, kad vis daugiau ieškoma finansų analitikų arba finansų analitikų, verslo analitikų – žmonių, gebančių dirbti su duomenimis, juos analizuoti, interpretuoti ir kažkokias perspektyvas piešti, planuotis ateitį, remiantis tai duomenimis“, – sako R. Karavaitienė.
CV-Online marketingo vadovė teigia, kad itin opi vieta yra švietimas. Anot jos, su stipriais sunkumais susiduria regionų mokyklos, mat trūksta pedagogų.
„Darbo rinkoje viena iš tokių skaudžiausių sričių yra švietimo srities darbuotojų trūkumas. Pradedant mokykliniu ugdymu, baigiant viduriniu išsilavinimu. Dažniausiai ieškoma mokytojų. Didesnė problema yra su tiksliaisiais mokslais susijusių pedagogų trūkumas ir dar didesnė problema tai yra regionuose. Surasti reikalingus pedagogus regionuose yra daug sudėtingiau, negu didžiuosiuose miestuose“, – teigia ji.
Kokios profesijos yra geriausiai apmokamos Lietuvoje?
Lietuvoje aukščiausias algas gali uždirbti įvairūs vadovai, finansų specialistai, taip pat IT sferos darbuotojai.
„Pagal aukščiausius atlyginimus, pirmoje pozicijoje yra vadovai. Nežinau, ar tai galima įvardinti kaip profesiją, nes išsilavinimas gali būti įvairiausias, nebūtinai tave moko, kaip tapti vadovu, bet tu turi turėti platų akiratį ir žinių spektrą. Antroje pozicijoje yra informacinės technologijos, būtent patyrę programuotojai. Toliau yra finansų sritis, telekomunikacijos, bankininkystė, teisė, rinkodara kyla į aukštesnes pozicijas“, – teigia ji.
Tačiau, anot R. Karavaitienės, su sunkumais susiduria nekvalifikuotos darbo jėgos atstovai, kuriems nereikia didelio pasiruošimo, o darbo specifiką galima išmokti per kelias dienas.
„Žiūrint į mažiausiai apmokamas sritis, tai iš esmės, yra nekvalifikuota darbo jėga, nieko keisto, jeigu nėra įgūdžių, kvalifikacijos, tai vargu, ar galima tikėtis labai aukšto atlyginimo.
Apskritai, tuos mažiausius atlyginimus uždirba tie, kur gana greit galima paruošti darbuotojus. Jeigu parodai „čia tavo darbo vieta, tu darysi taip ir taip“, tas apmokymas užtrunka dieną, dvi ar kelis, – tai rodo, kad lengviau išmokstama nereikalingi, kažkokie specifiniai įgūdžiai, kažkoks specifinis išsilavinimas, kur reikia mokytis keturis ar aštuonis metus. Vėlgi, kuo paprasčiau išmokstama ir greičiau pradedama dirbti, tuo didesnė tikimybė, kad tas atlyginimas nebus labai aukštas.
Jeigu pasižiūrėti į statistiką, kokiose pozicijose, šiuo metu, tie atlyginimai mažiausi – turizmo sektorius, viešbučių, saugos arba apsaugos sektoriuje, tekstilės pramonėje, kultūros ir meno. Yra kitos priežastys, tiesiog, kokia tradicinė vertė, kiek stipri ekonominė veiklos ta sritis, kokią ji vertę sukuria? Tos sritys yra su mažiausiais atlyginimais“, – teigia R. Karavaitienė.
R. Karavaitienė, sako, kad vis sparčiau ima nykti tokios profesijos, kurios žmogaus monotonišką darbą gali pakeisti automatizuota įranga.
„Nyksta tos profesijos, kur atlyginimai neauga taip sparčiai, kur darbas yra fiziškai sudėtingas, itin monotoniškas ir galima tą žmogų pakeisti kažkokiomis staklėmis, robotais arba automatizuoti procesus.
Gamybos sektoriuje yra tokių paprastesnių pozicijų, kur jeigu mechaniškai reikia vieną ir tą patį judesį daryti dešimt metų, tai turi daug šansų išnykti tos profesijos, nes jos keičiamos robotais arba yra automatizuojamos“, – pasakoja R. Karavaitienė.
Kokie atlyginimai Lietuvoje ir kur daugėjo darbuotojų?
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis Lietuvoje sudarė 1 184,4 EUR ir, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 5,1 proc.: viešajame sektoriuje jis sudarė 1 258,8 EUR ir buvo 9,6 proc. didesnis, privačiajame – 1 153,5 EUR ir buvo 3,2 proc. didesnis.
Realusis darbo užmokestis 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 1,3 proc.: viešajame sektoriuje buvo 5,6 proc. didesnis, privačiajame – sumažėjo 0,6 proc.
Statistikai primena, kad darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2022 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys. Realiojo darbo užmokesčio sumažėjimą lėmė spartesnis nei neto darbo užmokesčio vartotojų kainų augimas.
Vidutinis darbuotojų skaičius 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, šalies ūkyje sumažėjo 3 688 darbuotojų (0,3 proc.): viešajame sektoriuje padidėjo 4 038 (1,1 proc.), privačiajame sektoriuje sumažėjo 7 726 (0,8 proc.). Labiausiai (4 093 darbuotojais) privačiajame sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius sumažėjo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje.
Vidutinis darbuotojų skaičius 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkyje padidėjo 31,2 tūkst. (2,4 proc.): viešajame sektoriuje sumažėjo 2,3 tūkst. (0,6 proc.), privačiajame sektoriuje išaugo 33,5 tūkst. (3,6 proc.). Labiausiai (8,9 tūkst.) privačiajame sektoriuje vidutinis darbuotojų skaičius išaugo transporto ir saugojimo veikloje.
