„Garantuojame kokybę, nes į visą procesą įdedame savo rankas ir širdį“, – tikino vyndarė.
Nuo uogos iki vyno
Švėkšnos miestelyje gyvenanti verslininkė iš savo tėvelių ūkį perėmė 2005 metais ir netrukus žemę apsodino uogienojais – didžiausius plotus dabar užima šilauogynai, kasmet gerai dera avietės ir kitos uogos.
Metams bėgant ekologinės uogininkystės ūkį vis plėtė, o kai uogų kiekiai džiugino, pradėjo galvoti, kaip nuskintų uogų derlių galėtų perdirbti.
Viena sena Birutės svajonė buvo gaminti vyną, bet tokių kiekių vynuogių neturėjo, todėl pirmiausia pabandė išgauti gero skonio aviečių bei šilauogių vyną.
Norą užsiimti vyndaryste dar labiau paskatino ir pirmieji laimėjimai – iš Baltijos šalių ir Lietuvos čempionatų Birutė parsiveždavo įvertinimus. Nuo to vyndarystės kelias ir prasidėjo – ji verslią moterį lydi iki šių dienų. Kitais metais Birutės šeima minės ūkio 20-metį.
Teisininkės išsilavinimas moteriai taip pat padėjo, kai reikėjo galvoti apie įmonės-vyninės įkūrimą. Tai įvyko tada, kai suprato turinti gyslelę išgauti geram vynui. Prieš verslo pradžią savo žinias jai teko gilinti dar ir kursuose. Pasisėmė žinių, įsisavino daugiau technologijų.
Taip išsirutuliojo UAB „Stonvyna“, kurios pavadinimą Birutė susiejo ir su savo pavarde, ir su produktu – vynu. Sudėjo du žodžius, kurie sieja ją pačią, šeimą, giminės šaknis.
Apie pasirinktą verslo kryptį Birutė kalba atvirai: atsidūrus šioje srityje laukia labai daug darbo, o vien tuo užsiimant išgyventi iš mažo verslo Lietuvoje sunku.
Užsienyje susiformavusios senosios vynininkų dinastijų tradicijos, ten ir mokesčiai šiam verslui kur kas palankesni. Jos žiniomis, mokesčiai mažesni net ir kaimyninėje Latvijoje. Tuomet vyndarystei yra žymiai lengviau ir paprasčiau išgyventi.
Lietuvoje labai griežti maisto ir veterinarijos srities reikalavimai, jau pirmuosius verslo žingsnius užgula ir mokesčių našta. Tad, moters teigimu, kol kas dar tik pradžia, nes reikia žmones išmokyti vartoti, atpažinti ir įvertinti vyną. Kartais kai kas galvoja, kad jei vynas iš uogų, tai jame nieko gero jau nėra.
Pasak vyndarės, tai netiesa, jame išlieka visi vitaminai, nes ne visi žino, kaip Birutės gaminamas vynas išgaunamas. Vynas nėra verdamas, vyksta natūrali fermentacija. Vyną ruošia iš uogų arba iš uogų sulčių, o gamina vynus tik iš asmeniniame sertifikuotame ekologiniame ūkyje užaugintų bei kruopščiai rankomis surinktų vaisių ir uogų.
„Mano šeimos ūkis – ekologinis, iš ekologiškų uogų gaminamas ir vynas. Norime, kad visa, kas yra geriausia uogose, kas jose yra žmogui naudinga – mineralinės medžiagos, vitaminai – išliktų ir nuskintose uogose, kaip žaliavoje, ir iš jų pagamintame vyne. Tie žmonės, kurie vertina skonį, natūralų produktą, tokiu vynu domisi“, – aiškino vyndarė iš Švėkšnos.
Susikūrė gamybinę bazę
Šilutės krašte šis ūkis ekologiškas uogas siūlo jau beveik 20 metų, su Birutės uogomis jau yra užaugusi ne viena valgytojų karta ir vėl iš naujo auginasi naują jaunąją kartą. Ūkio šeimininkė įsitikinusi, kad ekologiškai užaugintos uogos labai palankios sveikatai.
Jos teigimu, šilauogės yra Nr. 1 visame pasaulyje vadinamos jaunystės uogos. Svarbiausia, pas juos ekologiniame uogininkystės ūkyje jos užaugintos be jokių „E“, kas nenuginčijamai naudinga žmogui.
Šeimininkai organizuoja atvirų durų dienas, įtraukia lankytojus į produkcijos degustacijas. Vienintelė sąlyga – susitarti iš anksto, nes turint tokį ūkį ne visada lieka laiko – patys augina, gamina, prekiauja. Vien užsiauginti žaliavą – labai daug darbo. Jai pačiai tenka ir traktorių valdyti, ir kitų darbų imtis, nes ūkininkavimas užima daug laiko.
Birutei ūkyje talkina šeima, jos mama perduoda savo ūkininkavimo žinias, patarimus, kaip padaryti geriau, kažką patobulinti. Anot vyno gamintojos, šiais laikais reikia daug domėtis, žinoti ir nebijoti bandyti. Ji pati darbų į vyriškus ir moteriškus neskirsto.
Savo vyninę ji įsirengė namuose, greta ir parduotuvė. Patogu, nes įsikūrę pačiame Švėkšnos miestelyje. O uogynų laukai nuo namų yra nutolę 5 km. Nuskinta produkcija parvežama į namus, čia pastatyti talpūs šaldytuvai.
Kai šeimininkė visų nuostabai pati įsirengė vyninę, atsiskleidė jos statybiniai gebėjimai – pati mūrijo, tinkavo, dažė sienas, klijavo plyteles. Atskirą patalpą įsirengė degustacijai – per ieškojimus pavyko gan įdomus neįprastas rezultatas. Bet kada prireikus jai tenka imtis statybinių užduočių. Net elektros instaliaciją moteriai tenka pasitvarkyti.
Birutės moto – jeigu kas nors sugenda, viską reikia pačiai išmanyti. Anot verslininkės, jeigu pasikliautų vien samdomais žmonėmis, būtų reikalingi labai dideli pinigai. O ji, kurdama vyninę, gyveno taupiai ir skaičiavo išlaidas.
„Aplinkiniai labai stebisi, kad aš pati imuosi vyriškų darbų. Bet man tai nėra sudėtinga. Kur aš pati jau nepadarau, suprantu ir neprieštarauju, kai reikia specialistą pasamdyti. Bet jau iš anksto žinau, ko noriu. Kai sugalvoju, sako, to dar niekada nedarėm. O aš noriu tik taip ir taškas“, – linksmai pasakojo teisininkė, o dabar gyvenime ūkininkė-vyndarė.
Pažvelgė į priekį
B. Stonkutė gerai išmano ne vieną sritį. Jai teisinės žinios ypač pravertė, kai pirmaisiais metais reikėjo rašyti projektą paramai. 2005 metais Birutė pati pasiskaičiavo ir parengė verslo planą. Pavyko gauti paramą, nes tuomet dar nelabai buvo tokią pagalbą ūkininkui teikiančių įmonių.
Vėliau, kuriant vyninę, vėl reikėjo labai daug išmanymo, teisinių žinių. Paskambinus į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ar kitą įstaigą, jų specialistai pasakydavę, ką reikia padaryti, o susirasti įstatymus turėdavusi pati. Ieškojo, aiškinosi, kaip kas turėtų būti.
Ji pamena, kai iš VMI inspektoriai atvyko apžiūrėti vyninės patalpas, išduoti licenciją, tam reikiamus dokumentus Birutė jau pati buvo suruošusi. VMI atstovai atvažiavę apžiūrėjo, įvertino ir pasirašė – neturėjo prie ko prikibti. Vyninės šeimininkė įsitikino: ką bekurtum, reikia daug išmanymo.
„Man pagrindinis išsilavinimas labai daug kur padėjo. Visai kitaip suprantu ir galiu sau pritaikyti, žinoti, palyginti, ar man tai tinka, ar netinka. Galiu tai daryti ar negaliu tam ryžtis“, – sakė ji.
Tapusi ūkininke-vyndare, teisininke nedirba, bet įgytas išsilavinimas lieka, keliauja kartu su žmogumi. „Būčiau į teisę pasukusi labiau, bet turėjome daug žemės. Visą laiką nuo mažų dienų buvau pripratinta prie žemės dirbimo.
Visus ūkiškus darbus dirbau kartu su kitais šeimos nariais. Dar nėjau į mokyklą, senelis pasistengė, ir mudvi su sese turėjome vaikiškus grėbliukus, kartu su namiškiais grėbdavome šieną“, – pasakojo verslininkė.
Birutės seneliai sovietiniais laikais augindavo tik vieną kitą gyvulį, bet nepriklausomybės laikotarpio pradžioje, kai jos tėvai perėmė žemę, plačiau užsiėmė pienininkyste, augindavo prieauglį.
Kai Lietuva įstojo į ES, Birutė jau studijavo teisę. Jaunai merginai labai pravertė žinios – ji mokėjo pati analizuoti įstatymus, kokie ateityje gyvulininkystės ūkiams bus keliami gyvūnų gerovės reikalavimai, ir savo tėvams nepatarė prisirišti prie tokio ūkio.
Dukra siūlė atsisakyti karvių, nes būtų įdėję daug triūso, vilčių, lėšų, o vėliau gyvulių ūkio vis tiek būtų reikėję atsisakyti. Birutė tokį ėjimą įžvelgė į priekį. Gyvulių ūkyje ir nebeliko. Jau nebėra ir kur juos laikyti ar ganyti.
Visi ūkiniai pastatai panaudoti sandėliams, gamybinėms patalpoms vynui gaminti. Pievas ir žemę panaudojo uogynams apsodinti. Tiesa, pievų dar likę, bet didesnė pusė – jau užsodinta.
Žoliapjovės beveik nepaleidžia
B. Stonkutės ūkis konkurso „Metų ūkis 2023“ Šilutės rajone 3 vietos laimėtojas. Šeimos sodyba 2022 metais Šilutės rajone buvo pripažinta gražiausiai tvarkoma, o B. Stonkutės ūkis – geriausiu 2022 metų ekologinės gamybos ūkiu Lietuvoje.
Savininkė už siekį sertifikuoti ekologiškų uogų perdirbimą sulaukė padėkos iš Žemės ūkio ministerijos. 2016 metais šis ūkis pripažintas geriausiu sodininkystės ūkiu. Įvertinimai ir darbai jau rodo Birutės indėlį, triūsą, pasiektus rezultatus.
„Visada svajonių yra labai daug. Artimiausiu metu dar labai norėčiau eksportuoti ekologišką vyną. Jį norėtų pirkti užsienyje, prašo, kad gaminčiau. Vynų žinovai ragavo, buvo sužavėti skoniu. Bet vėl iškyla visokie įstatymai, reikalavimai, kyla labai didelė atsakomybė. Bet kada nors tikrai tą padarysiu“, – atviravo Birutė.
Dabar B. Stonkutė gamina 14 rūšių vyną, bet savininkė norėtų asortimentą dar plėsti, gaminti kitokius skonių derinius. Viena vyno rūšis – be alkoholio, buvo nemažas iššūkis, bet išmoko padaryti ir jį. Birutė patikino, kad nealkoholinis vynas nesugenda, tačiau ne taip paprastai jis padaromas – maišo šilauoges su obuoliais.
Jos vyninėje pagrindinės vynų gamyboje uogos yra šilauogės, avietės, bet greta jų pridera šermukšniai, šaltalankiai, kriaušės, obuoliai, vyšnios, juodieji serbentai, medlievos. Uogų naudojami labai dideli kiekiai, dėl to labai daug rankų darbo.
„Ypač ekologiniame ūkyje, kai piktžolių negali purkšti agresyvesniais preparatais, soduose žolės augimas yra milžiniškas. Kai turi karvių, tai vieną kartą nupjauni žolę, dar antrą kartą – atolą, o čia kiekvieną mėnesį turi pjauti kelis kartus. Kitaip žolės užgožtų uogakrūmius.
Niekaip negalėdavau suprasti, kodėl žolė soduose kur kas sparčiau auga nei paprastoje pievoje. Gal dėl to, kad dažniau pjauni, be to, uogakrūmiai nuolat laistomi, žemė nuolatos gauna drėgmės, tad žolė labai sparčiai ir auga. Vien prie žolės tvarkymo darbo užtektinai, nes mūsų sodai užima nemažus plotus“, – pasakojo ūkininkė-vynininkė.
Meniniai akcentai
Vyndarė pasakojo, kad pagamintam vynui subrandinti prireikia mažiausiai vienų metų, o vynui iš šilauogių su avietėmis brandinti reikia dvejų metų.
Pagal gamybos technologiją vynui, kuriame naudoti šermukšniai, taip pat reikia ilgesnio laiko, anksčiau net ragauti negalima, nes gali sukelti „kiek kitokias“ reakcijas. Todėl vynų brandinimo procesas persikelia iš vienų metų į kitus.
Dar priklauso nuo uogų, net kokia buvo derliui išauginti vasara. Šie metai buvo ypatingi – uogų derlius labai kokybiškas ir uogos ilgai derėjo. Šilauogės ir avietės vienu metu sirpdavo. Šeimai darbo buvo visą vasarą ir dar rudenį.
Gruodžio mėnesį, kai nurimsta ūkio reikalai, B. Stonkutė pasineria dar ir į kūrybinį procesą. Kalėdų laukimo nuotaiką ji perkelia meniškai dekoruodama vyno butelius. Ši veikla jai padeda save realizuoti per išmonę, susitelkti laisvalaikiui.
Pačiai verslininkei geriau, kai žmones pradžiugina, kai kažką meniško sukuria. Ji nori, kad žmogus ir ypatingesne proga galėtų išsirinkti patikusį jau papuoštą vyno butelį.
Paprastai toks suvenyrinis butelis vėliau tampa namų interjero detale. Kūrėja sakė, kad puoštų vyno butelių ieško vestuvėms, krikštynoms, jubiliejams. Butelis taip šventiškai papuoštas, kad ir gėlių nebereikia. O ji puošia pagal tos dienos nuotaiką ir kokių tuo metu turi medžiagų – panaudoja džiovintą žaliavą, kitus puošybos elementus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
