Pokalbio metu logistikos paslaugų teikimo įmonės „Girteka“ vairuotoja Jurgita sutiko naujienų portalo tv3.lt skaitytojams papasakoti apie tai, kodėl pasirinko vilkiko vairuotojos darbą ir kuo jis ją žavi.
Visuomet patiko vairuoti
Jurgita pasakojo, kad kiek save prisimena, tiek visuomet mėgo vairavimą. Pasak jos, ši veikla – raminanti ir atpalaiduojanti, tad ilgainiui ėmė svarstyti apie jos pavertimą kasdieniniu darbu.
„Man patinka vairuoti, geras jausmas. Visos mano draugės sako, kad tikriausiai numirčiau be mašinos. Panašiai ir yra“, – pradėjo pasakoti Jurgita.
Taip pat, pasak pašnekovės, vilkiko vairuotoju ilgus metus dirbo jos vyras, o žinodamas, kad žmonai vairuoti patinka, jis ne kartą įkalbinėjo ją laikytis vilkiko vairuotojos pažymėjimą.
Ji pridėjo, kad vyras taip pat išryškino šios profesijos privalumus, tad pamažu Jurgita ėmė susivilioti šiuo darbu.
„Vyras jau seniau dirbo šį darbą ir vis mane kalbindavo, kad didesni atlyginimai, įdomus darbas.
Žinoma, tai buvo seniai, bet jau buvau susigundžiusi, netgi su darbo birža buvau pasirašiusi sutartį, kad laikysiuosi teises, bet tada labai sunkiai susirgo mano mama, tad dar porai metų šis tikslas atsidėjo.
Po to jau nebebuvo dėl ko sustoti. Vaikai jau buvo užauginti, mažajai dukrai buvo beveik suėję 18 metų. Iš pradžių bijojau, bet prisiverčiau save nueiti į tuos kursus.
Nors iš pradžių nelabai patogiai ten jaučiausi, bet kuo toliau ėjau, tuo geriau jaučiausi. Pamačiau, kad man tinka toks darbas“, – prisiminusi šyptelėjo Jurgita.
Vilkiko vairuotojos pasiteiravus, kaip sureagavo kiti šeimos nariai, kai ji pareiškė, kad nuo šiol dirbs tokį darbą, ji pasakojo, kad dauguma reagavo pozityviai. Vis tik pašnekovė iškart pridėjo, kad buvo ir tų, kurie į tokį jos norą pažvelgė skeptiškai:
„Su vaikais ši tema buvo aptarta, jie pritarė. Mamytės ir tėvelio nebeturėjau, o vyro mama taip keistai pasižiūrėjo. Kai laikiausi teises, pasakiau vyrui, kad giminės apie tai neturi žinoti, o jau kai išsilaikiau teises – tada visiems ir pasakiau.
Nuomonių tai buvo visokių. Kai kurie sakė, kad nemoteriška, kiti klausė, ką aš ten veiksiu. Ypač daug komentarų iš vyrų pusės, bet buvo ir kas palaikė mane.“
Darbo privalumai ir trūkumai
Kitas pokalbio metu aptartas aspektas – darbo privalumai ir trūkumai. Pasak Jurgitos, šis darbas turi ženkliai daugiau privalumų nei trūkumų. Ji atskleidė, kad, visų pirma, jai šis darbas patinka, o tai jau prideda noro dirbti ir džiaugtis tuo, ko gali iš jo pasisemti.
„Kai turime laiko ir galimybių, mes išeiname pasivaikščioti, apžiūrėti gamtą, miestus. Man čia yra didelis pliusas. Mes su vyru aplankėme daug šalių ir kartu su juo juokiamės, kad kuriuo dar metu mes būtumėme tiek aplankę, o čia dar mums už tai sumoka“, – juokėsi Jurgita.
O pasiteiravus apie trūkumus, pašnekovė atskleidė, kad jų, kaip ir visur – neišvengsi. Pirmasis iš trūkumų, apie kurį papasakojo pašnekovė, buvo higiena.
Anot jos, šiame darbe reikia priprasti prie to, kad negalima nueiti ir nusimaudyti po dušu tuomet, kai to norima. Vis tik ji atskleidė, kad sugebėjo prie to prisitaikyti.
„Trūkumai pagrinde yra susiję su higiena, reikia priprasti, ieškoti išeičių. Jeigu kur sustoji ir yra dušas, kriauklė – tai pliusas“, – sakė ji.
Dar vienas iššūkių keliantis aspektas – vairavimas naktį. Pašnekovė paaiškino, kad iš pradžių prie to priprasti reikėjo laiko, tačiau dabar važiuodama naktimis jaučiasi gerai.
Įvardijo savo atlyginimą
Dar vienas iš privalumų, kurį ne kartą pokalbio metu įvardijo Jurgita, buvo atlygis už darbą. Pasak pašnekovės, lyginant su kitomis profesijomis, čia užsidirbti galima.
Anot jos, darbo pasiūla Tauragėje – mieste, kuriame gyvena – nėra tokia jau didelė, o moterims mokami atlyginimai už darbą nedžiugina.
„Atlyginimai, kaip moteriai, tikrai neblogi. Aš lyginu save su drauge, kuri dirba įprastą darbą, tai gaunu daugiau. Moteriai tikrai sunkiau susirasti gerai apmokamą darbą. Aišku, yra specialybių, kur galima užsidirbti, bet man patinka šitas darbas“, – savo poziciją aiškino Jurgita.
Pasiteiravus, kokią sumą kas mėnesį uždirba Jurgita, ji palygino ją su pažįstamos moters atlyginimu. Pasak Jurgitos, suma, kurią ji gauna, yra puiki.
„Jeigu imant mano draugę, dirbančią pašte, ji uždirba maždaug minimumą, tūkstančio negauna. Aš gaunu virš dviejų tūkstančių, man čia dideli pinigai“, – sakė ji.
Stereotipai ir dėmesys
Pokalbio metu Jurgita taip pat neslėpė ir pasakojo, kad savo darbe ji vis dar susiduria su stereotipais, rodančiais, kad moteriai šiame darbe ne vieta.
Ji patikslino, kad dažniausiai su tokiais stereotipais tenka susidurti iš užsieniečių vyrų, kurie vengia bendrauti, sužinoję, jog ji yra vairuotoja moteris.
„Mes kiekvieną kartą keičiamės priekabomis, o kitataučiai vyrai būna ne visuomet gerai nusiteikę, nenori bendrauti, nes esu moteris. Kai mes vežame krovinius, bendraujame su jais telefonu, tad būna, kad aš pakeliu telefoną, o man pasako: „prašau duoti vyrą“.
Tada mane ima pyktis, aš pasakau, kad esu toks pats vairuotojas, kaip ir jie, noriu dirbti ir esu vienintelis vairuotojas transporto priemonėje. Nenorite – nekalbėkite“, – aiškino ji.
Vis tik Jurgita pridėjo, kad su laiku tokio elgesio pradeda mažėti, o teigiamai nusiteikusių vairuotojų taip pat yra.
Pasiteiravus jos apie tai, kaip savo palaikymą išreiškia šie žmonės, Jurgita šyptelėjo: „Važiuoji kamščiuose, stovi spūstyse, pasisuki ir tau kelia nykščius.“
Paklausta apie tai, ar susiduria su romantiniu dėmesiu darbe, Jurgita tikino, kad iš kolegių prisiklauso visko, tačiau kadangi ji pati važiuoja kartu su vyru, tokio dėmesio sulaukia rečiau.
Vis dėlto pašnekovė juokavo, kad ir jiems su vyru yra tekę sulaukti oro bučinių iš kito automobilio vairuotojo – italų tautybės vyro:
„Gal kas važiuoja po vieną, tai dėmesio susilaukia, visko būna, bet aš kai važiuoju su vyru, tai kiti dažniausiai susilaiko. Žinoma, kitą kartą būna, kad siunčia oro bučinius kokie italai vairuotojai, bet mano vyras nepyksta, mes pasijuokiame.
Visokių yra žmonių, tad aš ir sakau vyrui, kad gal čia jam siunčia bučinius, o ne man. Mes taip pasijuokiame ir važiuojame toliau.“
