Ieva papasakojo, kiek iš tikrųjų yra glamūro ir prabangos dirbant tokį darbą bei kokiais atlyginimais gali pasigirti stiuardesės.
Darbas ofise – ne jai
Pradėjusi kalbėti apie kelią iki darbo vienose prabangiausių oro linijų pasaulyje, Ieva atskleidė, jog apie tai svajojo nuo pat mažumės. Tačiau gyvenime viskas pasisuko taip, kad teko išmėginti ir darbą ofise.
„Mokslus baigiau Vokietijoje, o po jų tada metus laiko dirbau Vilniuje finansų analitike. Tada dar metus laiko studijavau odontologiją. Tačiau tiek prieš darbą, tiek jame visą laiką svajojau tapti stiuardese. Norėjau pamatyti pasaulį, pažinti šią profesiją.
Galiu sakyti, kad ši specialybė mane žavėjo nuo vaikystės. O ieškojau aš savęs ilgai – nepatiko man nei darbas su finansais, nei odontologijos studijos, tad nusprendžiau išmėginti tą savo senąją svajonę.
Pasvarsčiau, kad atitinku visus kriterijus: esu jauna, kupina jėgų, dar neturiu sukūrusi šeimos. Tai man kaip ir leido visos galimybės“, – apie gyvenimo vingius pasakojo Ieva.
Pasiklausiusi aplinkinių, ji sužinojo, kad geriausia dirbti Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Dėl to moteris ryžosi iškart aplikuoti į ten, kur geriausia:
„Prieš tai iš aplinkos buvau girdėjusi, kad norint dirbti stiuardese, geriausia patirtis būtų dirbti avialinjose, kurios įsikūrusios Viduriniuosiuose Rytuose. Pasvarsčiau, kad jeigu jau eisiu šita kryptimi, tai reiktų pradžioje pabandyti ten, kur geriausia.
Tai iš pradžių metus laiko dirbau Abu Dabyje. O po metų aplikavau į darbo poziciją Dubajuje ir mane priėmė. Tai, bendrai paėmus, dabar skraidau jau beveik dvejus metus.“
Darbe Ieva neatostogauja
Pasakodama apie savo profesiją Ieva atskleidė, kad ko nesutiksi šiame darbe – tai rutinos. Tačiau moteris tikina, kad būtent dinamiškumo aspektas jai darbe labiausiai patinka.
Taip pat Ieva atskleidė, kad prieš pradėdama dirbti buvo susidariusi tam tikrą vaizdą apie stiuardesės darbą. Panašiai mąstė ir jos aplinka, kurioje artimieji manė, kad stiuardesės darbas – tai kasdienės atostogos.
„Iš tikrųjų, prieš pradedant šitą darbą aš jį įsivaizdavau kiek kitaip. Manau, kad daugumai žmonių, kurie neskraido ir neturi nieko bendro su aviacijos virtuve, atrodo, kad mano gyvenimas – atostogos. Jie visi sako: „Oi, kaip tau smagu, tu tiek daug keliauji!“
O iš tiesų, tos kelionės kiek kitokios nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Įprastai atskridę į naują šalį ten praleidžiame parą laiko. Prieš įsidarbinant aš šio fakto nežinojau, galvojau, kad, nusileidus naujame mieste duoda 2-3 dienas.
Žinoma, kartais galime gauti ir tiek, bet dažniausiai viešnagės trunka 24-36 valandas. Iš keliavimo pusės, manau, kad reikia į tą patį miestą grįžti 3-4 kartus jog jau jaustumeisi jį patyrinėjęs.
Taip pat reikėtų nepamiršti, kad nuovargis ir laiko juostų skirtumas kartais daro savo. Pasitaiko atvejų, kai nusprendi viešnagę praleisti ramiai prie baseino viešbutyje ar lovoje su knyga. Todėl būna atvejų, kai neišeini iš viešbučio arba išeini vos trumpam pasivaikščioti ir atsigerti kavos“, – niuansais dalijosi Ieva.
Moteris taip pat palietė dar vieną temą, apie kurią šios specialybės atstovai dažnai nutyli – vienišumą. Pasak jos, keliaudama aplink pasaulį kaip skrydžių palydovė, ir miestus vienam džiugina ne taip, kaip keliaujant su artimaisiais:
„Man labai smagu keliauti aplink pasaulį, pažinti naujus miestus ir kultūras, visą gyvenimą būsiu dėkinga už šias galimybes. Tačiau taip pat noriu paminėti ir tai, kad man asmeniškai pačios geriausios kelionės yra su šeima, draugais, todėl kartais net ir patys egzotiškiausi pasaulio miestai neatstos paprastų išvykų su man brangiais žmonėmis
Apskritai sakyčiau, kad tiek skrydžių palydovės darbas, tiek gyvenimas emigracijoje reikalauja daug stiprybės, todėl šis kelias galbūt ne kiekvienam. Manau, man taip pat yra kiek lengviau, nes tai ne pirmas kartas, kai gyvenu toli nuo artimųjų Lietuvoje. Po mokyklos 3 metus praleidau studijuodama Vokietijoje, todėl būti toli nuo šeimos jau kaip ir buvau įpratusi.“
Atlyginimai išties viliojantys
Prakalbus apie atlygį už darbą, Ieva paaiškino, kad jis susideda iš trijų dalių. Dėl to moteris kiekvieną mėnesį gauna skirtingą sumą už darbą.
„Mūsų atlyginimas susideda iš trijų dalių: bazinio atlyginimo, skraidymo valandų, ką gauname už tai, kai skraidome, ir dienpinigių.
Čia viskas priklauso nuo šalies, pavyzdžiui, jeigu esi Europoje, tai dienpinigiai yra didesni, jeigu Azijoje – mažesni. Tai jie svyruoja“, – pasakojo Ieva.
Taip pat ji tikino, kad alga gali priklausyti ir nuo sezono, ar tuo metu žmonės daug skraido, ar atvirkščiai – daugiau laiko leidžia namuose:
„Dar vienas dalykas, kuomet tai yra vasara, Kalėdos ar kitos šventės, tai skraidymo valandų yra daugiau, kas reiškia didesnį atlyginimą. O pavyzdžiui, sausio mėnesį, po švenčių, kai nurimsta, tai skraidymo valandų mažiau.
Labai sunku atsakyti, kokia alga, nes viskas priklauso nuo klasės. Aš skraidau ekonominėje klasėje, dėl to gaunu mažiau. Kas skraido verslo arba pirmojoje klasėje – gauna daugiau.“
Visgi, Ieva pridėjo, kad jai per mėnesį pavyksta užsidirbti keturženklę sumą, dėl to ji džiaugiasi savo darbo pobūdžiu ir atlyginimu.
Iki pensijos su tokia profesija neištraukia.