Kristina (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo, mados namų „Gucci“ suplėšytų pėdkelnių už 140 eurų, nuotrauka. Moteris ironizavo:
„Žinau, kad nesu nei madistė, nei tuo labiau aukštosios mados žinovė. Bet kai pamačiau šias pėdkelnes netekau amo. Turiu ir aš tokių, tačiau jose laikau svogūnus ar pomidorus šiltnamyje parišu. Dar per Velykas naudoju dažyti kiaušinius. O čia pasirodo neįkainojamas dalykas. Ko gero, teks svogūnus iškratyti ir rytoj madingomis bei gražiomis pėdkelnėmis pasipuošti.“
Šis įrašas neliko nepastebėtas. Po juo komentuojančios moterys juokavo, kad pilni stalčiai suplėšytų pėdkelnių, o nė neįtarė, kad šios tokios brangios. Kitos netgi siūlėsi viena kitai dykai atiduoti madingas pėdkelnes. Tačiau norinčių neatsirado. Dauguma tikino, kad geriau jau bus nemadingos, tačiau tokių pėdkelnių tikrai nenešios.
Moterys svarstė, kas tokias brangias ir negražias pėdkelnes galėtų pirkti. Tada prisiminė, kad suplėšyti džinsai tapo madingi, tad galbūt atėjo laikas ir suplėšytoms pėdkelnėms.
Kainą lemia prekinio ženklo etiketė
Stiliaus ekspertė Irina Cybina teigė, kad pagrindinės didžiųjų mados namų pajamos susideda iš aksesuarų pardavimų, kurie palyginti nėra brangūs, siekia kelis šimtus eurų.
„Žmonės nori pasipuikuoti garsių prekinių ženklų drabužiais, tačiau ne visi išgali juos įpirkti, tad dažniausiai ir įsigyja skareles ar kitus aksesuarus, kurie yra gana pigūs“, – pastebėjo stilistė.
Anot jos, garsių mados namų prekių kainą 80-90 proc. lemia prekinis ženklas, o ne kokybė.
„Taip pat priklauso, kaip žmogus nešioja drabužį ar daiktą. Pavyzdžiui, nusipirkusi odinę „Chanel“ rankinę už 4 tūkst. eurų, jos savininkė gali jau pirmąją dieną ją subraižyti žiedu ar raktais. Tačiau tai nereiškia, kad rankinės kokybė buvo bloga, tiesiog žmogus nesaugojo įsigyti daikto.
O „Gucci“ pėdkelnes (ne suplyšusias, kuriomis dalinosi skaitytoja – aut past.) pati turiu ir nešioju jau antrus metus. Joms nieko nenutiko ir tikiu, kad nešiosiu dar ilgai“, – pasakojo I. Cybina.
Požiūrį į drabužį lemia psichologija
Pasak stilistės, nieko keisto, kad nauji ir įprasti drabužiai sulaukia pasipiktinimo ir apkalbų. I. Cybina aiškino, kad pasirodžius naujai mados tendencijai žmonių sąmonėje susiformuoja atmetimo reakcija.
„Dažnai naujos mados tendencijos mums atrodo neįprastos ir nepriimtinos. Tačiau mados namai naujų tendencijų drabužius reklamuoti patiki žinomiems nuomonės formuotojams (influenceriams). Šie drabužius dažnai rodo savo socialiuose tinkluose.
Po to, šių drabužių pigesnės alternatyvos atsiranda greitosios mados parduotuvėse ir po truputį ta nauja tendencija darosi vis įprastesnė. Dar vėliau matome, kaip tą drabužį jau nešioja mūsų draugai ar pažįstami. Galiausiai jau patys matuojamės drabužį ir naująją tendenciją prisijaukiname“, – pasakojo stilistė.
Anot jos, mada sukasi ratu. Tai reiškia, kad šiuo metu madingą drabužį jau kažkada nešiojome. Gali būti, kad nešiojome labai seniai – vaikystėje ar paauglystėje.
„Tad kyla įvairių asociacijų ir jos nebūtinai yra teigiamos. Pavyzdžiui, pernai buvo plaukų lankelių bumas. Tačiau, kai aš pati juos pirmą kartą pamačiau daug anksčiau Milano mados savaitėje ir pagalvojau, kad jų tikrai nenešiosiu, nes prisiminiau save pirmoje klasėje su didžiuliu veliūriniu lankeliu. Man lankelis asocijavosi su mokykla.
Tačiau vėliau, kai lankelių mada atėjo iki Lietuvos ir pamačiau, kad juos nešioja kitos merginos ir moterys, pati irgi pasimatavau lankelį ir jį nešioju“, – patirtimi dalinosi I. Cybina.
Ji pastebėjo, kad žmones veikia psichologiniai aspektai, todėl jie nori drabužių, kurių iš tikrųjų jiems visai nereikia.
„Kartais žmonėms atrodo, kad jeigu jie kažko neturės nepritaps prie visuomenės. Vyrauja stereotipai, tarsi nuostatos, kad tam tikrus drabužius mes privalome turėti, nes juos rekomenduoja mados žurnalai ar žymūs socialinių tinklų tinklaraštininkai“, – teigė stilistė.
Kaip sutaupyti perkant drabužį?
I. Cybina pataria naudotis viena praktiškumo taisykle – prieš perkant drabužį pataria jo kainą padalyti iš kartų, kiek jų planuojame tą drabužį vilkėti.
„Pavyzdžiui, jeigu moteris perka suknelę už kelis šimtus eurų ir planuoja ją vilkėti tik kartą, tai ir reiškia, kad tas išėjimas su drabužiu tiek ir kainuos. Dažnu atveju dar ir brangiau, nes tik suknelės neužteks, reikės batelių, aksesuarų ir kitų dalykų.
Tad norint sutaupyti, reikėtų paskaičiuoti, kiek kartų planuojame tą drabužį apsivilkti. Štai jeigu nusipirksime suknelę už 100 eurų ir ją apsivilksime 20 kartų, vienas išėjimas kainuos 5 eurus“, – aiškino stilistė.
Anot jos, šią taisyklę galima taikyti visiems drabužiams ar aksesuarams.
Lietuvoje drabužiai brangesni?
Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ neseniai paskelbė, koks įvairių kategorijų prekių kainų lygis buvo skirtingose bendrijos valstybėse.
Tariant, kad bendras ES drabužių kainų lygis pernai buvo 100 proc., tai Lietuvoje jis buvo 101,7 (2018 m. – 103,1 proc.). Vadinasi, palyginti su europinėmis, mūsų šalyje drabužių kainos bent jau statistiškai yra 1,7 proc. punkto didesnės.
Tuo veikiausia būtų galima pasidžiaugti, nes, pavyzdžiui, Estijoje 2019 m. drabužių kainų lygis sudarė 109,5 proc. ES kainų lygio, o Latvijoje – 103,8 proc. Kita vertus, Lenkijoje šis rodiklis buvo 92,7 proc. – maždaug dešimtadaliu mažesnis nei pas mus.
Taigi, 2019 m. aukščiausias drabužių kainų lygis buvo Islandijoje (135,6 proc.), Danijoje (132,3 proc.), Šveicarijoje (127,1 proc.) ir Norvegijoje (122,6 proc.).
Mažiausias – Ispanijoje (89 proc.), Jungtinėje Karalystėje (88,4 proc.), Rumunijoje (81,8 proc.), Vengrijoje (81,1 proc.) ir Bulgarijoje (78,6 proc.).
