kaina

Centralizuotai tiekiama šiluma artėjantį šildymo sezoną visoje Lietuvoje brangs vidutiniškai apie 30 procentų, sako Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narys.  „Ji bus labai panaši į 2018-2019 metų šildymo sezoną (...) Atskirais mėnesiais kaina gali svyruoti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komitete teigė Matas Taparauskas.  Anot jo, gyvenantiems renovuotuose namuose sąskaitos šiemet bus vidutiniškai apie 6 eurus didesnės negu pernai, o neapšiltintuose – apie 30 eurų.

Girdėdami žinias apie drastiškai brangstančias dujas Europoje, lietuviai nerimauja, kiek gi jos gali brangti Lietuvoje, ar artėjančią žiemą sugebės išsimokėti. Verslas taip pat jau skausmingai jaučia brangstančių dujų poveikį – „Achema" jau anksčiau sustabdė dalį gamybos, šimtus darbuotojų išvarė į prastovas. Dėl brangstančių dujų ekonomistai prognozuoja, kad dar labiau brangs maistas ir statybinės medžiagos.

Ir šiemet, ir kitąmet elektra brangs, kai kuriems – smarkiai. Tai patvirtina ir šiandien paskelbta skaičiuoklė, palaidojusi viltį, kad nepriklausomi tiekėjai pasiūlys mažesnes kainas. Daugiau kaip pusė milijono vartotojų pasirinkti elektros tiekėjus laiko turi jau mažiau nei tris mėnesius. O skaičiuoklė atskleidžia, kad už tą patį kilovatvalandžių skaičių, lyginant su dabar, kaina didėtų nuo keleto iki net keliolikos eurų per mėnesį.

Tiek ekonomistai, tiek nekilnojamo turto (NT) ekspertai dalijasi, kad per pastaruosius metus NT objektai Lietuvoje brango vidutiniškai 15 proc. Jų teigimu, tai kiek baugina, mat matant tokius staigius ir neprognozuotus pokyčius, neaišku, kaip kainos judės toliau. Kainų augimas neišvengiamai palietė ir sostinę – čia pigiausias naujos statybos 3 kambarių butas šeimai šiemet kainuos bent 10 tūkst. eurų daugiau nei būtų kainavęs užpernai. Pigiausias sostinėje – virš 2,5 tūkst.

Ruduo Lietuvoje prasidėjo. Oro temperatūra pasikeitė staigiai, o dėl šios priežasties gyventojai prisiminė, kad šildymo sezono laukti liko nedaug. Visgi, šalies miestų savivaldybės tikina, kad šildymo kranelių atsukti dar neplanuoja, o šilumos tiekėjai perspėja, kad šiais metais pinigines teks praverti plačiau. Termometrų stulpeliai naktimis jau krenta iki 4-6 laipsnių šilumos. Gyventojai namuose ieško šiltesnių rūbų ir kalba apie tai, kada šiemet prasidės šildymo sezonas.

Pirkite pigiai, parduokite brangiai. Tai – gyvenimo šūkis, kuriuo vadovaujasi kiekvienas biržos makleris, nekilnojamojo turto agentas ar automobilių pardavėjas. Galima teigti, kad naudotų automobilių rinka veikia taip pat, todėl nenuostabu, kad automobiliai gali būti laikomi gera investicija. Automobilių istorijos patikros platformos carVertical ekspertai pažymi, kad automobilių kolekcionavimas gali pareikalauti didelių investicijų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) nuomojasi 25 gaisrines mašinas, kurių nuomos kaina dešimtmečiui 2,8 mln. eurų viršija pačių automobilių vertę, rašo portalas 15min.lt. Šias gaisrų gesinimo mašinas PAGD padaliniai po centralizuoto pirkimo išsinuomojo 2015 metų viduryje.

Paprastai didžiuosiuose Lietuvos miestuose dienos pietūs gyventojams atsieina iki 10 eurų, o prabangesniuose restoranuose dar daugiau. Tačiau mažesnių miestų gyventojai gyventojai pietums išleidžia dvigubai, o kartais net trigubai mažiau. Portalo tv3.lt skaitytoja Lina pasakojo, kad jai pietūs Vilniaus senamiestyje atsieidavo apie 7 eurus. „Paprastai sriuba kainuoja apie 2 eurus ir antras patiekalas dar 4 ar 5 eurus.

Lietuvoje parduodamų butų kainos birželį labiausiai augo Vilniuje. Lietuvos banko (LB) skaičiuojamo pasikartojančių sandorių būsto kainų indekso (PSBKI) birželio reikšmė augo 3 proc. LB duomenimis, birželį butai Lietuvoje kainavo 12,7 proc. daugiau nei prieš metus. Paskutinį kartą kainos augo sparčiau tik 2017 metų vasarą – apie 13 proc.

Rytinę ir centrinę Europą alinanti sausra verčia trauktis Lietuvos grybų perdirbėjų verslą. Kai kurie grybų perdirbėjai svarsto pustuščius šaldytuvus išnuomoti ir įspėja, kad voveraitės šiemet bus kaip niekada brangios.    Šią vasarą trūkstant voveraičių netektas pajamas iš dalies kompensuoja ir šaldytuvus užpildo vaisiai ir daržovės.

„Hermès“ „Birkin“ rankinės yra vienos brangiausių rankinių pasaulyje, kurių kaina gali svyruoti nuo 9 000 iki pusės milijono JAV dolerių. Kaip rašo „Business Insider“, šios rankinės įkūnija absoliučią prabangą. Kai kuriems šis išskirtinis aksesuaras yra geresnė investicija nei auksas ar akcijų pirkimas. O pati brangiausia rankinė pasaulyje yra „Hermès“ „Himalaya Birkin“, kuri buvo parduota už 500 000 JAV dolerių.

Kai kurie vairuotojai, norėdami gatvėje atrodyti išskirtinai ar pradžiuginti savo artimą, ieško ypatingų automobilio numerių. Vieniems reikalingi tam tikri simboliai – raidžių ar skaičių seka, kiti visgi nori turėti vienetinius numerius ir renkasi juos gaminti pagal užsakymą. Tačiau tokios užgaidos gali gerokai paploninti kišenę. „Regitra“ informuoja, kad vardinis numerio ženklas – tai asmens pageidavimu sudaromas registracijos numerio užrašas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) parengė sveikatos priežiūros įstaigų tinklo reformą. Trečiadienį Sveikatos reikalų komitetui pirmą kartą pristatytame projekte numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą. Kaip per komiteto posėdį sakė viceministrė Danguolė Jankauskienė, planas toliau bus pristatomas kitiems partneriams, bus kuriamos papildomos darbo grupės. Iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) šiai pertvarkai numatoma 268 mln.

Viena priežasčių, dėl ko dalis darbuotojų renkasi dirbti aptarnavimo srityje, tai galimybė dalį pajamų gauti arbatpinigiais. Taip įmanoma uždirbti daugiau pinigų sumokant mažiau mokesčių, nes Lietuvoje arbatpinigiai vis dar nėra griežtai apmokestinami gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Vis dėlto, prieš kelerius metus buvo pradėta kalbėti apie elektroninės arbatpinigių sistemos kūrimą, kuri automatiškai skaičiuotų gyventojų pajamų mokestį.

Lietuvoje atslūgus dar vienai pandemijos bangai ir mažėjant mirčių nuo koronaviruso, ėmė mažėti ir kai kurių su laidotuvėmis susijusių paslaugų įkainiai. Statistikos departamento (SD) duomenimis, beveik 10 eurų atpigo kapo duobės iškasimas. Praėjusį kovą už šią paslaugą vidutiniškai Lietuvoje teko mokėti beveik 197 eurus, tačiau balandį duobkasių darbas atpigo iki 189 eurų, rašoma SD pranešime žiniasklaidai.

Elektra daugumai vartotojų nuo ketvirtadienio brangsta vidutiniškai apie 8 proc., o dujos namų ūkiams – 26-50 proc. Kainų augimas aiškinamas žaliavų kainų augimu rinkose.  Valstybės valdoma elektros ir dujų tiekimo įmonė „Ignitis“ pranešė, kad visuomeninio elektros tiekimo kaina vidutiniškai didėja apie 8,4 proc., o dujų – apie 36,8 proc. Standartinio namų ūkio, per mėnesį sunaudojančio vidutiniškai apie 100 kWh elektros, išlaidos padidės apie 1,16 euro.

Nuo liepos brangsianti elektra ir dujos yra ekonomikos atsigavimo kaina, kurios Vyriausybė reguliuoti negali, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, ūkio atsigavimas skatina paklausą, kuri ir kelia kainas. „Dujų atveju turime grįžimą į 2019 metų lygį, nes praėjusiais metais kainų lygis buvo nenormaliai žemas ir taip jau yra, kad naftos produktų kainos, pačios naftos kainos tiesiogiai priklauso nuo to, kokia yra pasaulio ekonomikos sveikata“, – žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Jeigu planuojate šią vasarą įsigyti pavėsinę turėtumėt suskubti. Gamintojai ir pardavėjai pastebėjo, kad jų kainos auga nebe mėnesiais, bet savaitėmis. Tačiau užsakymų netrūksta, pavėsinių žmonės sutinka laukti ir 2 mėnesius ir už jas mokėti 4 tūkst. eurų. Medines pavėsines gaminančios įmonės Pavesinesjums.lt atstovas Mantas pasakojo, kad gyventojai apie tokį pirkinį ima galvoti vos nutirpus sniegui. „Daugelis renkasi ir ieško pavėsinių jau ankstyvą pavasarį, o kiti netgi ir žiemą.

Šią savaitę prekybos tinkluose pasirodė pirmosios šviežios lietuviškos bulvės. Prekybos tinklų atstovai pastebėjo, kad bulvėmis prekiauti ėmė anksčiau nei pernai. O jų kaina siekia nuo 0,99 iki 1,29 už kilogramą. „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė sakė, kad lietuviška bulvių kilmė pirkėjams yra tarsi šviežumo ir aukščiausios kokybės garantas. „Šviežios, vietoje augintos bulvės kasmet yra itin laukiamos.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 11 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Elektra šalyje brangsta jau trys savaitės iš eilės.  Gegužės 31 – birželio 7 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 66,8 euro už megavatvalandę (MWh). Tokios aukštos vidutinės savaitės kainos Lietuvoje pastarąjį kartą fiksuotos vasarį, kai buvo pasiekta 69,5 euro už MWh riba.

Dalis gyventojų išėję apsipirkti grįžta su kur kas pilnesniu krepšiu pirkinių, nei planavo. Specialistai pastebi, kad žmonės pasiduoda impulsyviam pirkimui, ypač jeigu prekėms taikomos nuolaidos. Tačiau vis populiarėjančios ekologijos ir tvarumo idėjos atneš pokyčių. Žmonių nebestebins brangstančios prekės ir jie vis daugiau dėmesio skirs prekių kokybei, o ne kainai.

NT ekspertai įspėja, kad perkant būstą neužtenka susitaupyti pinigų pradiniam įnašui. Papildomai kainuoja įvairūs administraciniai mokesčiai, kurie gali siekti iki 2 tūkst. eurų. Jeigu žmogus naudojasi brokerio paslaugomis ši suma gali išaugti ir dvigubai – iki 4 tūkst.   Vilnietė Simona prieš pusmetį įsigijo nuosavą būstą. „Labai ilgai taupiau buto pradiniam įnašui ir įsirengimui. Tad nustebau, kad įvairūs administraciniai mokesčiai notarui, bankui ir kitiems man atsiėjo apie 1,5 tūkst.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad šiuo metu būsto rinka priklauso pardavėjams. Šie spaudžia pirkėjus kuo greičiau apsispręsti dėl perkamo būsto. Todėl ir derybos dabar kitokios, kaina nenuleidžiama, o priešingai – keliama. Laimi tas pirkėjas, kuris kelia kainą. Tačiau NT specialistai siūlo neskubėti, būstą rinktis atidžiau. „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad gyventojai pirkdami būstą jau ima pamesti sveiką protą.

Paprastai balandžio pabaigoje pasibaigiantis šildymo sezonas šiemet perkops ir į gegužę, rašo portalas lrt.lt. Šilumos tiekėjų teigimu, ši žiema buvo kiek atšiauresnė už buvusią, todėl gyventojai už šildymą bus sumokėję daugiau ne tik dėl ilgesnio sezono. Per pandemiją atsirado ir daugiau prašančiųjų kompensacijos už šildymą. „Vidutiniškai padidėjo apie 5 eurus per mėnesį tokiuose vidutinės kokybės namuose, o ten, kur blogesnė, kur šilumos suvartojimas didelis, gali būti 8 ir 9 eurai.

Pagaliau baigėsi daugelio žmonių neigiamais epitetais linksniuojami 2020 metai. Nemažai daliai tautiečių šie metai buvo pakankamai sudėtingi, tačiau buvo ir tokių, kuriems pastarieji dvylika mėnesių atnešė ir teigiamų vėjų. Panašiai nutiko ir naudotų automobilių pasaulyje, rašoma pranešime spaudai. Dalies antrinei rinkai parduodamų automobilių kainos smuko, tačiau, kaip bebūtų keista, kai kurių automobilių kainos ir augo. Portalas Autoplius.

Klaipėdos Vasaros estrada bus kapitaliai remontuojama ir skelbiamas techninio projekto rengimo konkursas aplinkai sutvarkyti, poilsio, sporto ir rekreacijos infrastruktūriniams elementams įrengti, nes 2019 metais atlikta ekspertizė nustatė, jog statinys yra avarinės būklės praneša „Vakarų ekspresas“.  Dar pernai buvo organizuotas remonto darbų konkursas. Projektus pateikė įmonės „Vakarų siluetas” ir „SP Architektų grupė”, pastarosios projektas ir buvo pasirinktas.

Atėjus pavasariui vis daugiau gyventojų ima tvarkyti artimųjų kapus. Tačiau ne visi tai daro patys, užsienyje ar Lietuvoje gyvenantys vyresnio amžiaus žmonės į pagalbą pasitelkia kapų prižiūrėtojus. Jie atlieka visus darbus – ravi, sodina ir laisto gėles, valo paminklus, uždega žvakes. O jų paslaugos siekia nuo 35 iki 90 eurų. Šiuo metu kapų prižiūrėtojų skelbimų netrūksta. Tačiau jų siūloma kaina skiriasi.

Vilniaus ir kelių aplinkinių rajonų daugiabučių gyventojams nuo liepos pigs vanduo, pranešė bendrovė „Vilniaus vandenys“.  Daugiabučių gyventojams vieno kubo kaina mažės 4 centais iki 1,32 euro (su PVM), o privačių namų – pakils vienu centu iki 1,29 euro (su PVM). Verslo klientams vanduo brangs taip pat 4 centais iki 1,37 euro.

Lietuvių vairuojamų automobilių parkas tampa vis žalesnis – šiomis tendencijomis mūsų šalis išsiskiria ne tik tarp kaimyninių Baltijos šalių, bet ir ES mastu. Praėjusiais metais Lietuvoje hibridiniai automobiliai sudarė 21 proc. visų šalyje registruotų visiškai naujų transporto priemonių, kai ES šalyse ši dalis siekė apie 12 proc.

Atėjus pavasariui, gyventojai ima svajoti apie namą užmiestyje, gamtoje. Modulinių namų statytojai pastebi, kad vis dažniau šią svajonę žmonės ir išpildo. Anot specialistų, modulinį namą galima pastatyti per mėnesį, o jų kaina prasideda nuo 20 tūkst. eurų. Tuo metu statybos leidimų tokiems namams nereikia arba jie išduodami paprastesne tvarka.

Apsiperkant velykiniam stalui, parduotuvių lentynos dažnai mirga nuo nuolaidų ir įvairių pasiūlymų. Tačiau jų nereikėtų visada priimti už gryną pinigą – pastebima, kad nuolaidos populiariausioms prekėms prieš šventes daromos nuo anksčiau sukeltų kainų, sako kai kurie specialistai.

Daugelyje šalių vairuotojai įprastai automobilį keičia kas 3 – 5 metus. Tai reiškia, kad dažnas atlieka bent du ar tris naujesnio automobilio pirkimo-pardavimo veiksmus kiekvieną dešimtmetį. Automobilio ridos klastojimas vis dar yra vienas didžiausių naudotų automobilių rinkos skaudulių visame pasaulyje. Odometrų, prietaisų skirtų nuvažiuotas atstumui matuoti, „atsukimo“ problema pirkėjams kainuoja nemažai pinigų.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinkoje augo ir sandorių skaičius, ir būsto kaina. NT specialistai tikina, kad šiemet kainų augimas išliks panašus. Tačiau ekspertų nuomonės išsiskyrė dėl pastatų kokybės. Vieni tikino, kad didelė paklausa skatins vystytojus mažiau kreipti dėmesio į pastatų kokybę. Kiti teigė priešingai, kad dėl naujų energinės klasės reikalavimų statybos kaina augs, bet pastatai bus kokybiškesni.

Pavasarį vis daugiau gyventojų ėmė rūpinti namų tvarka ir švara. Viena populiariausių prekių – robotas siurblys. Šių kaina siekia nuo 50 eurų iki 1500 eurų. Brangesni jie specializuotose parduotuvėse, o pigesni – jau naudoti. Pardavėjai pastebi, kad žmonės domisi ne tik siurbliais robotais, kurie valo grindis, bet ir langus ar pjauna veją. Robotų parduotuvės „Roboshop.lt“ vadybininkas Ernestas Gudžiūnas pasakojo, kad robotai siurbliai Lietuvos rinkoje atsirado prieš 8 metus.

Klaipėdietį vasarį nustebino kaina už socialinio būsto nuomą. Kelis metus mokėjęs pastovų nuomos dydį, vasarį jis gavo bene 50 eurų didesnę sąskaitą. Vyriškis piktinasi, kad apie nuomos kainos kėlimą jam nebuvo pranešta iš anksto. Tuo metu savivaldybė sako apie pasikeitusį nuomos dydį visus socialinių būstų nuomininkus įspėjusi, ir net keliais kanalais. Klaipėdietis sako, kad jis toks – ne vienas.

Evakuoto daugiabučio Vilniaus Gabijos g. vystytojas ir nekilnojamo turto (NT) ekspertai tikina, kad butus šiame name vargu, ar pavyks parduoti. NT specialistai pastebi, kad tiems pirkėjams, kuriems svarbi jų gyvybė ir pastato reputacija nepirks būsto, net su nuolaida. Tačiau gali atsirasti tokių pirkėjų, kuriuos suvilios žemesnė kaina. Panašių pavyzdžių specialistai mato Perkūnkiemio mikrorajone.

Centralizuotai tiekiama šiluma šalyje kovo mėnesį kainuoja 4,38 cento už kilovatvalandę (be PVM). Per metus šiluma atpigo 2,45 poc., tačiau per mėnesį brango 2,82 procento. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, šių metų kovą šilumos kaina išlieka viena žemiausių nuo 2012 metų. Palyginti su 2012-ųjų kovo mėnesiu, kaina mažėjo 43 procentais. Pasak tarybos, šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Įvedus karantino režimą šalyje, stipriai pasikeitė ugdymo procesas. Pamokos persikėlė į namus, pasikeitė ir būrelių vykdymo tvarka. Nors mokytis iš namų, kaip parodė pandemija, įmanoma, kai kurių užsiėmimų perkelti į kompiuterio ekraną nepavyksta, tad jie nėra vykdomi. Tačiau tėvai sako net ir šiuo metu sulaukiantys mokėjimo kvitų už nevykstančius būrelius. Karantinas pakoregavo švietimo įstaigų veiklą, mokymosi procesas persikėlė į namus.

Verslininkai sako kiekvienais metais juntantys aktyvesnį pirkėjų susidomėjimą gėlėmis. Didesnį ar mažesnį – priklauso nuo metų, o gėlių paklausa atitinkamai diktuoja ir jų kainas. Šiemet jos stebina ne tik pirkėjus, bet ir pačius verslininkus. Šiemet gėlių rinkoje – mažiau nei įprastai, o tai aiškiai atliepia ir jų kainoms.

Lietuvos miškuose verda intensyvus darbas. Mat nuo pernai smarkiai padidėjo medienos poreikis ne tik Europoje, bet ir už Atlanto. Tam įtakos turėjo ir kinivarpų smarkiai pažeisti miškai kai kuriose šalyse, ir pandemija. Namuose laiką leidžiantys žmonės puolė remontuoti ir statytis namus, tad geros, kokybiškos medienos pradėjo trūkti ir tai viena iš priežasčių, kodėl net keliasdešimt kartų išaugo jos kaina. Lietuvos miškuose – pats darbymetis.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad gyventojų susidomėjimas būsto pirkimu neslūgsta. Dėl to vystytojai vis drąsiau eksperimentuoja su kainomis ir jas kelia. Be to, vis daugiau naujos statybos butų parduodama iš brėžinių. Anot specialistų, pirkti tokius butus gali būti rizikinga, nes vystytojai gali mažiau dėmesio skirti pastatų kokybei, nes juk butai jau išpirkti.

Turto bankas paskelbė šią savaitę perimto buvusio Lukiškių kalėjimo laikinos nuomos konkursą. Pastatų kompleksą planuojama išnuomoti dvejiems metams su galimybe laiką pratęsti. Pradinė nuomos kaina, kurią nustatė nepriklausomi turto vertintojai, – 0,97 euro už kv. metrą (be PVM), pranešė Turto bankas.

Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK) pritaria studijų kainų didinimui, studentai sako nuogąstaujantys dėl mokslo prieinamumo, ypač sunkiau gyvenančių šeimų jaunuoliams.

JAV farmacijos milžinės „Pfizer“ ir Vokietijoje įsikūrusios įmonės „BioNTech“ sukurtos vakcinos nuo COVID-19 pardavimai 2021 metais gali siekti iki 15 mlrd. JAV dolerių ar netgi dar daugiau, jei „Pfizer“ pasirašys papildomas tiekimo sutartis, antradienį pranešė amerikiečių bendrovė. „Pfizer“ prognozuoja, kad 2021 metais visų bendrovės pardavimų suma sieks 59,4–61,4 mlrd. JAV dolerių, o tai reiškia, kad maždaug ketvirtadalis visų pajamų iš pardavimų bus gauta iš vakcinos nuo COVID-19 pardavimų.

Kėdainių miesto A. Kanapinsko g. 10-uoju numeriu pažymėto daugiabučio kai kurie gyventojai skundžiasi, kad turi mokėti už šildymą, nors namuose visai nesišildo ir naujai sumontuoti prietaisai rodo „nuliukus“. Tuo metu namo bendrijos vadovas atkerta, kad už šildymą privalo mokėti visi gyventojai, mat tokia yra šilumos apskaičiavimo metodika. Kreipėsi gyventoja „Rinkos aikštės“ žurnalistas sulaukė minėto daugiabučio gyventojos Dianos laiško, kuriame moteris dėstė problemą.

Naudoto automobilio ieškantys vairuotojai už turimą pinigų sumą siekia įsigyti kuo geresnį variantą – tokį modelį, kuris tenkintų kuo daugiau poreikių. Tačiau specialistai pastebėjo, kad ne visi džiaugiasi nauju pirkiniu. Tad patarė būsimu pirkiniu atidžiai pasidomėti, ypač automobilio rida, taip pat išskyrė, kokius automobilius lietuviai pernai dažniausiai rinkosi.

Karantinas pristabdė automobilių pardavimus. Pernai gyventojai jų įsigijo mažiau. Specialistai pastebi, kad labiausiai sulėtėjo senesnių ir pigesnių automobilių prekyba. Tačiau tikisi, kad pasibaigus karantinui, pardavimai vėl įsivažiuos ir teigia, kad įvedus metinį taršos mokestį, gali kristi automobilių kaina, nes jų savininkai skubės automobilius parduoti. Transporto skelbimų portalo Autoplius.

Nors sausio mėnuo dar nesibaigė šilumos tiekėjai įspėja, kad į Lietuvą atėję šalčiai padidins gyventojų sąskaitas už šildymą. Taip pat specialistai įvardijo, kad daugiausiai už šildymą mokės Biržų gyventojai, o mažiausiai – Kauno ir Utenos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pastebi, kad šių metų sausį prognozuojamas šilumos suvartojimas 9 proc. didesnis, palyginti su daugiametėmis lauko oro sąlygomis, ir 34 proc. didesnis, palyginti su 2020 metų sausio mėn.

Kasmet Lietuvos gyventojams sąskaitos už šildymą ateina vis mažesnės. Tačiau panašu, kad Neringą kainų mažėjimas aplenkė. Gruodžio mėnesį neringiškis gavo sąskaitą už šildymą, kuri siekia beveik 300 eurų. Jis norėtų atsisakyti centralizuoto šildymo, tačiau to padaryti neleidžia savivaldybė, tikindama, kad tada sąskaitos už šildymą dar labiau išaugtų.