Neringiškis Tomas (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu ir gauta sąskaita už šildymą ir karštą vandenį. Joje nurodyta, kad būsto šildymas gruodžio mėnesį vyrui kainavo 285 eurus.
„Ačiū Neringos savivaldybei, ypač jos administracijos direktoriui. Taip pat, „Neringos energijos“ direktoriui už viešą tyčiojimąsi iš žmonių. Jų neveiklumas gyventojų atžvilgiu yra stulbinamas. Sakot gera gyventi Neringoje?
Deja, kai valdžiai mes nerūpime, dar sulaukiame pagalių kišimo į ratus. Čia gyventi yra sunku. Viena iš labai opių problemų yra šildymas. Puikus pavyzdys, kaip gyventojai turi išlaikyti savivaldybei priklausančią „Neringos energiją“, kad ji nebankrutuotų“, – rašė Tomas.
Pasak jo, neringiškiai mielai atsisakytų centralizuoti šildymo. Tačiau to padaryti neleidžia savivaldybė.
„Beveik 300 eurų sąskaita atėjo gruodį, kai oro temperatūra čia retai buvo nukritusi žemiau nulio. Tačiau atėjus rimtai žiemai sausį bijau ir pagalvoti, kokio dydžio sąskaitų sulauksiu.
Man toli gražu iki turtuolio, bet, matyt, Neringos savivaldybei ir „Neringos energijos“ atrodo, kad Neringoje gyvena turtuoliai“, – piktinosi vyras.
Po Tomo įrašu atsirado ir daugiau besipiktinančių neringiškių. Tiesa, kai kurie gavo šiek tiek mažesnės 200 eurų sąskaitas už šildymą ir teigė, kad Lietuvos didžiuosiuose miestuose, ko gero, šios sumos užtektų kone visam šildymo sezonui.
Kiti vyro draugai juokavo, kad katilinė Neringoje veikiausiai kūrenama eurais, todėl toks brangus šildymas. Ir tuo pačiu svarstė, kad netgi šildytis visą mėnesį elektra išeitų kur kas pigiau.
Kainos didelės, nes mažai gyventojų
Įmonės „Neringos energija“ sekretorė ir personalo inspektorė Viktorija Dirvelienė teigė, kad šilumos kaina, palyginti su kitomis savivaldybėmis, yra didesnė pirmiausia dėl to, kad įmonė turi mažai vartotojų.
„Tai yra būdinga ir kitoms mažoms savivaldybėms, pavyzdžiui, Biržų, Joniškio, Šakių ar Lazdijų.
Be to, Neringoje maži gyvenamieji namai stovi ant marių kranto, kur pučia stiprus vėjas. Namai yra senos statybos, išskirtinės architektūros – turi daug sienų, stiklintų elementų ir daugeliu atvejų nerenovuoti – visa tai lemia, kad sunaudojama daug šilumos, todėl ir kaina tokia didelė.
Tačiau kaina iš esmės nepakito nuo 1998 m., dar tada ji buvo 0,36 ct/kWh lito be PVM (0,10 euro, o šiuo metu – 0,09 euro – aut past.), tik buvo subsidijuojama Neringos savivaldybės“, – komentavo specialistė.
Pasak Neringos savivaldybės, sprendimas dėl subsidijos panaikinimo įsigaliojo nuo 2020 metų gegužės 1 d., atsižvelgiant į Vyriausybės atstovės kreipimąsi, kad tokio subsidijavimo neleidžia dabartiniai įstatymai.
„Gyventojams parama būsto šildymo išlaidoms galima tik skiriant kompensacijas iš savivaldybės biudžeto nepasiturintiems žmonėms. Tačiau nei Šilumos ūkio įstatymo, nei kitų įstatymų nuostatos nesuteikia savivaldybėms teisės skirti subsidijas šilumos ir karšto vandens vartotojams“, – teigiama savivaldybės atsiųstame komentare.
Atsisakyti centralizuoto šildymo neleidžia
Paklausta, ar gyventojai galėtų atsisakyti centralizuoto šildymo, „Neringos energijos“ atstovė teigė, kad to padaryti negalima, nes tada likusiems vartotojams šildymo kaina dar labiau išaugtų.
Tokį patį atsakymą pateikė ir Neringos savivaldybė.
„Kaip išeitį matome atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimą. Tam palanki ir geografinė padėtis – Neringa patenka į ilgiausią saulės šviesos trukmės zoną Lietuvoje. Dėl to šiame regione būtų galima naudoti saulės energiją.
Be to, įmonė jau pradėjo naudoti atsinaujinančių išteklių energijos panaudojimo sprendimus“, – tikino V. Dirvelienė.
Tuo metu savivaldybė, kaip vieną iš sprendimų būdų nurodė namų renovaciją.
„Siekiant mažinti šilumos kainą, Neringos savivaldybės tarybos sprendimu didelis dėmesys skiriamas gyvenamųjų namų renovacijai – skiriama 20 proc. kompensacija iš savivaldybės biudžeto, o 35 proc. kompensuojama iš valstybės biudžeto ir ES lėšomis, taigi renovacija gyventojams atpinga 55 proc“, – teigiama savivaldybės komentare.
Šildymo kainos kitose savivaldybėse
Daugelio savivaldybių, išskyrus Neringos, kainas reguliuoja ir prižiūri Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba (VERT).
„Pagal Šilumos ūkio įstatymą, VERT reguliuoja šilumos tiekėjus, tiekiančius ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Įstatymas numato, kad mažuosius šilumos tiekėjus reguliuojame ne mes, bet savivaldybės“, – aiškina VERT.
VERT duomenimis sausio mėnesį, daugiausiai už šildymą mokės Biržų gyventojai, jiems šiluma kainuos 7,95 ct/kWh be PVM. Šakių gyventojai mokės 7,03 ct/kWh be PVM, o Nemenčinės – 6,37 ct/kWh be PVM.
Mažiausiai už šildymą mokės Utenos gyventojai 3,25 ct/kWh be PVM. Tai pat Kauno – 3,40 ct/kWh be PVM.
