Aplinkos ministerija pranešė, kad nuo 2021 m. visų naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą bus pateiktas po 2020 m. sausio 1 d., energinio naudingumo klasė privalės būti aukštesnė nei iki šiol ir pasiekti A++ reikalavimus.
Aplinkos ministerijos atstovai teigė, kad pastatai, kuriems bus taikomi A++ energinės klasės reikalavimai, privalės atitikti iškeltus vartojimo efektyvumo C1 ir C2 rodiklius: C1<0,3 ir C2 ≤ 0,70. Štai A+ klasės rodikliai yra kiek mažesni – C1<0,5 ir C2 ≤ 0,80.
Priduriama, kad jei A++ energinės naudingumo klasės pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turės būti ne mažesnis kaip 0,80, išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi siekti bent 0,68, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,45 Wh/m³.
A+ klasės pastatuose įrengtų rekuperatorių naudingumo koeficientas šiuo metu turi būti ne mažesnis kaip 0,75, išskyrus atskirų srautų rekuperatorius, jų naudingumo koeficientas turi pasiekti 0,68 rodiklį. Tuo metu naudojamas elektros energijos kiekis neturi viršyti 0,55 Wh/m³.
Ministerijos pastebėjimu, Lietuvoje situacija susiklostė labai dėkinga – iki įvedant šį reikalavimą, centralizuotos šilumos tiekėjai įsisavino šilumos gamybą iš biokuro, todėl daugiau kaip pusė centralizuotai tiekiamos energijos yra „žalia“.
Kuo skirsis A++ nuo A+ energinės klasės?
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNPTA) vadovas Mindaugas Statulevičius, kalbėdamas apie naujus pokyčius NT rinkoje, tikina, kad didžioji dalis reikalavimų yra nesunkiai išpildomi, tačiau pabrėžia, kad tam tikrų iššūkių statant pastatą gali iškilti.
„Nauji pakeitimai lems, kad ne mažiau kaip pusė energijos sąnaudų pastatų šildymui turės būti iš atsinaujinančių šaltinių. Tai reiškia, kad turės būti naudojamas biokuras, saulė, vėjas, geotermija. Visgi daugiabučių gyventojams iš dalies gali niekas nesikeisti – didžioji dalis miestų centrinių šildymų sistemos jau dabar naudoja biokurą.
Statantiems individualius namus, galbūt bus iššūkis tas, kad teks daugiau orientuotis į tvarią šilumos energiją, tam tikros investicijos gali šiek tiek pabranginti patį produktą, bet, manau, kad tai nebus labai ženkli dalis“, – teigė M. Statulevičius.
Būsto kaina išaugs
NT rinkos ekspertai tikina, kad nauji įpareigojimai išties gali pabranginti statybų kaštus, o visa tai atsirems į paties būsto pabrangimą.
Visgi tikimasi, kad dėl didelės konkurencijos rinkoje pirkėjai tokį kainų pokytį pajus tik labai menkai.
„Aš manau, kad kainų didėjimo iškart nepamatysime. Būstą, atitinkantį A++ energinės klasės reikalavimus, turbūt išvysime 2022–2023 metais. Kaina turėtų išaugti neženkliai, nes perėjimas nėra sudėtingas, rinka, gamintojai tam ruošėsi, gamybinės sistemos yra pritaikytos, o NT rinkoje turime aukštą konkurenciją.
Jeigu palygintumėme du tokius pat projektus, manau, kad būsto pabrangimas turėtų siekti apie 4–5 proc. Kainos gali išaugti dėl minėtų priežasčių – rekuperavimo sistemų ribojimų ir atsinaujinančių energijos šaltinių. Šiuo metu nėra daug įmonių, kurios siūlytų rekuperavimo sistemas, todėl jos gali teikti brangesnius sprendimus. Suprantama, tai gali atsiliepti galutinei turto kainai“, – pastebėjo NT ekspertas M. Statulevičius.
Apie būsto kainų kilimą užsimena ir „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Antanas Kišūnas, kuris priduria, kad pats pabrangimas visgi gali tapti nepastebimas augančių kainų tendencijoje.
„Naudojamos technologijos brangsta, todėl nauji reikalavimai gali išauginti būsto kainas apie 5–8 proc. Žinoma, svarbu įvertinti ir tai, ar kainų pokyčiams įtakos nedarys pandeminė situacija šalyje.
A++ pastatų pardavimo įsibėgėjimui dar reikia šiek tiek laiko, tačiau aš manau, kad kainų šuolis susilygins su bendru kainų ir pajamų augimu. Tikėtina, kad pabrangimas nebus stipriai juntamas“, – pridūrė A. Kišūnas.
Įvardijo, kam reikalavimai negalios
Aplinkos ministerija nurodo, kada minimalūs privalomi pastatų energinio naudingumo reikalavimai nėra nustatomi:
* Pastatams, kurie yra kultūros paveldo statiniai, jeigu laikantis reikalavimų nepageidautinai pakistų jų būdingos savybės ar išvaizda;
* maldos namų ir kitokios religinės veiklos pastatams;
* laikiniesiems pastatams, skirtiems naudoti ne ilgiau kaip 2 metus;
* nedaug energijos sunaudojantiems gamybos ir pramonės, sandėliavimo paskirties ir žemės ūkiui tvarkyti skirtiems negyvenamiesiems pastatams;
* atskirai stovintiems pastatams, kurių bendras naudingasis vidaus patalpų plotas ne didesnis kaip 50 kvadratinių metrų;
* poilsio paskirties, sodų paskirties pastatams, naudojamiems ne ilgiau kaip keturis mėnesius per metus;
* nešildomiems pastatams;
* avarinės būklės pastatams, kurių atnaujinimas atsižvelgus į sąnaudas, skaičiuojant per apytikrį avarinės būklės pastatų ekonominio gyvavimo ciklą, būtų nenaudingas.
