kaina

Kylančios kainos jau grasina ir Didžiosios Britanijos tradicinio patiekalo žuvies pirštelių ir bulvyčių – geriau žinomų kaip tiesiog „Fish and chips“ – užkandinėms. Kavinių savininkai skundžiasi, kad vien žuvies kainos išaugo kone dvigubai, aliejaus – daugiau kaip pusantro karto. Tad tenka kelti ir patiekalo kainas. Kai kur porcija tradicinio patiekalo jau kainuoja ir daugiau nei 11 svarų – apie 13 eurų.

Kiekvieną mėnesį apie dešimtadalis suplanuotų B kategorijos praktikos egzaminų vietų lieka nepanaudotų. O tai yra virš tūkstančio prarastų galimybių būsimiems vairuotojams egzaminą laikyti anksčiau. To priežastis – gyventojai neatvyksta į egzaminą ir apie tai neinformuoja, o kiti apie savo nedalyvavimą praneša per vėlai.

Praėjusį savaitgalį sustabdžius Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, o kartu ir rusiškos elektros importą į Baltijs šalis, ekspertai sako, kad Lietuvai elektros užteks – šalis turi pakankamai galimybių ja apsirūpinti iš kitų šaltinių.  Vis dėlto neatmetama, jog rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai, trumpuoju laikotarpiu elektra gali pabrangti apie 10 procentų.

Po sunkiasvorių vairuotojų parduotuvių pardavėjai yra antra populiariausia specialybė Lietuvoje. Vis dėlto vis dažniau gyvą bendravimą su žmonėmis parduotuvėse keičia mechaninis atsiskaitymas savitarnos kasose. Jos diegiamos dėl to, kad pirkėjams yra patogesnės, kad yra pigesnės nei darbuotojai ar kad prekybininkai neranda pakankamai darbo jėgos? Savitarnos kasos Lietuvoje atsirado 2008 m., kai jas įrengė prekybos tinklas „Iki“. Šiuo metu šias kasas turi visi didieji parduotuvių tinklai.

Kuro kainoms pasiekus aukštumas pasekmes jaučia ir viešasis transportas. Jo atstovai pasakoja, kad paskutiniais mėnesiais patiria nemažus nuostolius, bet tikisi, kad didėjantys keleivių skaičiai išlaidas padengs. Pasibaigus karantinui taip pat pastebimi bilietų paklausos pokyčiai: pandemijos metu dominavo vienkartinių bilietų pirkimas, o terminuotų bilietų paklausa krito. Šiuo metu pastebima, kad keleiviai vėl grįžta prie ilgalaikių bilietų.

Pirmadienį Palangoje pradėjo veikti, kaip teigiama, didžiausias apžvalgos ratas Baltijos šalyse. Tačiau, kaip netruko įsitikinti gyventojai, tuo pačiu – ir bene brangiausias. Ratas buvo pagamintas dar praeitais metais, o dabar yra nuomojamas iš vienos Nyderlandų įmonės. Anot „Rota fortuna“ direktoriaus Dainiaus Drungilo, tai – moderniausias kada nors Lietuvoje buvęs apžvalgos ratas, kurio aukštis – daugiau nei 40 metrų, o juo naudotis gali iki 160 žmonių.

Artėjant vasarai žmonėms labai aktualu, kokią sumą teks atsidėti poilsiavimui. Kambarių ir apartamentų nuomos pajūryje atstovai atskleidžia, ko lietuviams tikėtis šią vasarą: atostogoms Palangoje, Nidoje ir Šventojoje teks išleisti daugiau nei praėjusiais metais. Pašnekovai teigia, kad nuomos kainos pajūryje šią vasarą pakils nuo 5 iki 25 proc. Pigiausia apsistoti bus Šventojoje, o brangiausia – Nidoje ir Kunigiškėse.

Statybininkai ir kelininkai perspėja, kad valstybės užsakytoms statyboms gresia krizė, panaši į buvusią 2009 metais, kai šios masiškai stojo. Statybininkai kaltina vyriausybę neveiklumu ir skelbia įspėjamąjį streiką. Dėl išbrangusių medžiagų verslas skundžiasi nuostoliais ir reikalauja papildomų pinigų, jei ne, grasina stabdyti darbus valstybės ir savivaldybių užsakytuose pastatuose, keliuose ir tiltuose. Premjerė verslininkus ragina ne streikuoti, o derėtis.

Netrukus dar brangiau gali tekti mokėti ir už vandenį. Vandens tiekėjai aiškina, kad išaugus energijos kainoms tenka dirbti nuostolingai, tad išgelbėti neva galėtų tik perskaičiuoti ir pakelti vandens tarifai. Įmonės norėtų, kad gyventojai už vandenį mokėtų bent 15 procentų, o kai kuriuose miestuose ir ketvirtadaliu brangiau. Kai kurios įmonės kainas jau buvo pakėlusios ir dabar valdžios prašo, kad leistų vandens tarifus peržiūrėti ne kartą, o dukart per metus.

Ateinantį pusmetį daugumai mūsų už elektrą ir dujas teks mokėti dar apie 40 proc. brangiau nei šiandien. Nors Seimas nusprendė iš biudžeto skirti pusę milijardo eurų elektros ir dujų kainų kompensacijoms, viso kainų augimo kompensuoti nesiryžta. Tiesa, kokie bus naujieji tarifai, gali paaiškėti tik kitą mėnesį.

Vokietijos nacionalinė oro vežėja „Lufthansa“ ketvirtadienį pareiškė, kad, po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilus energijos išteklių kainoms, gali pabrangti ir lėktuvų bilietai. Reaktyvinių degalų kainos pakilo „per daug, kad tai būtų galima kompensuoti papildomai karpant išlaidas“, per spaudos konferenciją pareiškė oro bendrovės finansų direktorius Remco Steenbergenas (Remkas Štenbergenas). Didesnės išlaidos energijai reiškia, kad „turės pakilti ir bilietų kainos“, pažymėjo jis.

Pasaulį ir vėl apskriejo absurdiškai ilgo Vladimiro Putino stalo, prie kurio jis priima pasaulio lyderius, nuotraukos. Šį kartą už stalo sėdėjo JT Generalinis sekretorius Antonio Guterresas, atvykęs kalbėtis apie karą Ukrainoje. Dabar jau visiems žinomas milžiniškas stalas, rodomas, kai filmuojami Putino susitikimai su pasaulio lyderiais. Manoma, kad toks sprendimas pasirinktas todėl, kad Putinas labai bijo užsikrėsti koronavirusu, rašoma dailymail.co.uk.

Didėjant energijos išteklių kainoms vandentvarkos įmonių veikla tapo nuostolinga – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai, skirtingai nei dujų ar elektros, yra peržiūrimi tik kartą per metus. Rinkos reguliuotojo atstovė teigia, jog vandens tiekėjai kiek dramatizuoja padėtį, nes į jų tarifus jau įskaičiuojami pabrangę  energetiniai ištekliai ir didesnis darbo užmokestis – dalies įmonių paslaugų kainos jau padidėjo apie 15-20 procentų.

Bazinių palūkanų euro zonoje didinimas nesumažins energijos išteklių kainų, kurios yra pagrindinė didelės infliacijos priežastis, pareiškė Europos centrinio banko vadovei Christine Lagarde. Ji pripažino, kad ECB patiria spaudimą didinti palūkanų normas. „Infliacija Europoje šiuo metu yra labai didelė. 50 proc. jos susiję su energijos išteklių kainomis“, o Rusijos karas Ukrainoje „smarkiai kilstelėjo šias kainas“, interviu JAV televizijai CBS sakė Ch. Lagarde.

Vyriausybė pritarė siūlymui Lietuvos herbą – Vytį – naudoti ant automobilių valstybinių numerių. „Regitra“ primena, kad siūlymas dar gali būti koreguojamas Seime. Tačiau jau yra svarstoma, kaip atrodys naujieji numeriai. Taip pat užsimenama, kad jie gali būti brangesni.  Nuo 2018 metų išduodamuose automobilių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių.

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Prieš rusijos rengiamą naują karinę ataką Ukrainos rytuose vis dar atidėliojami ypač reikalingi sprendimai ir vengiama įvardyti tikruosius skaičius, kiek Europai kainuotų nedelsiant atsisakyti ne tik rusiškų anglių, bet ir rusiškų dujų bei naftos.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, naikintuvai, jų techninės savybės ir kainos tapo įdomūs ne tik aviacijos ekspertams, bet ir civiliams gyventojams. Tad pateikiame vienų brangiausių naikintuvų aprašymus. Šiame sąraše esantys orlaiviai atlieka naikintuvo / atakuotojo vaidmenį, rašo militarymachine.com.

Visiems galvojant apie sąskaitas už elektrą ir kitus patarnavimus, kyla klausimų, kaip sumažinti vartojimą. Paprašėme ekspertų atsakyti į kai kuriuos dažnai užduodamus kausimus, rašo theguardian.com. Ar pigiau kaisti vandenį makaronams elektriniame virdulyje ar puode ant dujinės viryklės? Milijono vertas klausimas.

Dėl šiltų bei vėjuotų orų, taip pat mažėjant elektros suvartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina sumažėjo 25 proc. ir siekė 75,5 euro už megavatvalandę (MWh). Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse elektros kaina buvo vienoda, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, žemesnę kainą lėmė mažesnis elektros suvartojimas bei šiltesni, tačiau vėjuoti orai.

Šis rekordinių kainų šildymo sezonas keičia per amžių amžius nusistovėjusias mandagumo tradicijas Lietuvoje. Susitikę kaimynai kolegos ar giminaičiai vietoje „laba diena“ taria: kokią sąskaitą gavai už šildymą? Nes jau pas daugelį centralizuotą šilumą naudojančių Lietuvos gyventojų ėmė skristi naujos ir visus gąsdinančios sąskaitos už sausio mėnesį. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Dalį dujų vasario ir kovo mėnesiams iš valstybės valdomos dujų tiekėjos „Ignitis“ įsigijusi didžiausia šalyje šilumos gamybos bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), likusią šiam laikui reikalingą dujų dalį planuoja įsigyti „Get Baltic“ biržoje.  Pasak VŠT vadovo Gerimanto Bakano, tokį pasirinkimą lemia šiuo metu biržoje esančios prieinamos kainos.  „Kitą kiekį mes pirksime iš biržos, ką ir visą laiką darydavome.

Statybos sąnaudų elementų kainos 2021 metų gruodį, palyginti su 2020 metų gruodžiu,  padidėjo 10 procentų. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (12,7 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (6,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (3,7 proc.) padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Iš statinių per metus daugiausia – 13,8 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 10,2 proc.

Žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais siekia visų laikų aukštumas – vidutinė kaina susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, o mokama stambiems ūkiams vidurkį viršijo. Ekspertų teigimu, supirkimo kaina augo dėl situacijos eksporto rinkose bei paklausos, tačiau ūkininkai tuo pernelyg nesidžiaugia – išlaidos dėl išaugusių energijos kainų jiems taip pat padidėjo.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 18,9 procento. Labiau jis brango tik Čekijoje (22 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 12,4 proc., Estijoje – 17,3 procento. Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 5,4 procento.

2021 metų gruodžio mėnesį elektros energijos kainos Baltijos šalyse toliau kilo ir pasiekė aukščiausią ribą nuo šalių prisijungimo prie „Nord Pool“ biržos. Didžiausia kaina fiksuota Lietuvoje – 212,2 euro už megavatvalandę – 66 proc. daugiau nei lapkritį. Latvijoje elektros energijos kaina per mėnesį pakilo 65 proc. iki 207,4 euro, Estijoje – 74 proc. iki 202,65 euro.

Praėjusią savaitę elektros kainoms Baltijos šalyse toliau didėjant, elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovas sako, jog jos kilo lygiagrečiai su kainomis Šiaurės šalyse. „Įtakos joms taip pat turėjo ir 7 proc. mažesni elektros srautai iš Suomijos, 10 proc. mažesni srautai iš Rusijos ir 1 proc. – iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – pranešime sakė įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Lietuvoje elektra per savaitę brango 29 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 80 proc. didesnės nei 2020-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -3,3 0C šalčio, 2020 metų gruodžio mėnesį buvo apie +0,3 0C šilumos. Dėl vėsesnių orų daugiabučiuose suvartota apie 20 proc.

Visoje Europoje augant elektros kainoms, Lietuvoje vidutinė kaina gruodį pirmą kartą perkopė 200 eurų už megavatvalandę (MWh) ribą. Spustelėjus žiemiškam šalčiui buvo pasiektas valandinis elektros suvartojimo rekordas – 2220 MW, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus, kainų augimą lėmė atšalę orai, išaugęs elektros suvartojimas bei šiluminių elektrinių remontas visose Baltijos šalyse.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu rinkose fiksuojamos dujų ateities sandorių kainos leidžia prognozuoti, kad kitąmet dujos tikrai bus pigesnės. „Ateities sandoriai rodo, kad nuo balandžio mėnesio dujų kainos pradeda kristi“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.  Jis taip pat tikisi, kad skirtinai negu šiais metais, kitąmet dujų saugyklos bus pripildytos.

Gamtinių dujų kaina Europos neatidėliotinų sandorių rinkoje antradienį pasiekė naują psichologiškai reikšmingą „apvalią“ sumą – 2 tūkst. JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Antradienio popietę artimiausių (sausio mėnesio) ateities sandorių kainų indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ pasiekė 174,61 euro už megavatvalandę, arba 2 039 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų. Tai yra absoliutus rekordas per visą prekybos istoriją.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai prognozuoja, kad būsto kainos ir toliau augs. Anot jų, kitais metais už būstą gali tekti mokėti jau 15 tūkst. eurų daugiau. Tai lems statybų kaštų augimas, vis kylantys darbuotojų atlyginimai ir žemės įstatymo pakeitimo projekto mokesčiai. Tuo metu ekonomistai ir NT specialistai tikina, reikalinga didesnė pasiūla ir NT mokesčiai, kurie atvėsintų, kai kurių pirkėjų norą įsigyti jau antrą ar trečią būstą.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 60 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, ypač aukštas elektros kainas lėmė praėjusią savaitę dėl atšalusių orų stipriai išaugęs elektros suvartojimas bei regione susidariusios išskirtinės aplinkybės. Gruodžio 6-12 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 301 eurą už megavatvalandę. Latvijoje elektra brango apie 58 proc.

Centralizuotai tiekiama šiluma Lietuvoje per metus brango 60,82 proc., o per mėnesį 15,54 proc. – gruodį ji kainuoja 6,69 cento už kilovatvalandę (be PVM).  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Pasak tarybos, į gruodžio šilumos kainą įskaičiuota vidutinė kuro kaina spalį – biokuro kaina per metus didėjo 90,99  proc., gamtinių dujų – 268,89 proc.

Automobilių parkas Lietuvoje savo senumu išsiskiria visoje Europos Sąjungoje: 75 proc. mūsų lengvųjų automobilių senesni nei 11 metų, o vidutinis automobilių amžius – 14 metų, kai ES vidurkis yra 10 metų. Senos mašinos paprastai išmeta ir daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tie, kas jų atsisakys, šiemet dar gali pretenduoti į nemenką išmoką.

Elektros ir dujų kainų mažėjimo rinkose galima tikėtis pavasarį, kartoja energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Matome labai aiškiai prognozę, kad balandžio mėnesį kainos pradeda drastiškai kristi – jau prieš balandį, ir vasarą pasiekia netgi žemesnį lygį negu buvo prieš tai (2021-ųjų – BNS) vasarą“, – BNS penktadienį sakė D. Kreivys.

Gamtinės dujos gyventojams, priklausomai nuo suvartojimo, nuo sausio brangs 27–36 procentais.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) antradienį patvirtino galutines bendrovės „Ignitis“ dujų kainas vartotojams.  Dujų tiekėja „Ignitis“ skaičiuoja, kad pirmąjį kitų metų pusmetį dujų kaina vartotojams vidutiniškai išaugs 29,8 proc. Vidutinė mėnesio sąskaita gyventojams, dujas naudojantiems maistui gaminti, išaugs 78 centais, o namų šildymui – daugiau kaip 14 eurų.

Vilniuje centralizuotai tiekiama šiluma lapkritį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, pabrango beveik 95,9 proc., tai pastebimai viršija net nepalankiausias kainų prognozes sostinėje.  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) informavo BNS, kad Vilniuje šį mėnesį šiluma kainuoja 7,15 cento už kilovatvalandę (kWh) (su PVM), kai prieš metus – 3,65 cento.

Adele fanai įsiuto pamatę, kad bilietai į dainininkės koncertus Hyde Park‘e internete jau yra perpardavinėjami keliolika kartų brangiau. Šeštadienį pradėta prekiauti bilietais į pirmuosius Adele koncertus Londone per penkerius metus, tačiau jie buvo išparduoti vos per porą minučių. 33-ejų atlikėjos fanai bandė bilietus įsigyti internetu, tačiau didžioji dalis jų įstrigo virtualiose eilėse arba susidūrė su žinia, kad bilietų nebėra.

Nustebusi pensininkė išsiaiškino, kad papuošalas, kurį ji ketino išmesti tvarkydama savo namus, iš tikrųjų yra 2 milijonų svarų vertės deimantas. Prieš daugelį metų 70‐metė moteris jį nusipirko sendaikčių turguje bei manė, kad tai tai niekutis. Tačiau kaimynė ją įtikino, kad nueitų pas juvelyrą ir įvertintų papuošalą, o tada ji sužinojo, kad tai „nenusakomos“ vertės deimantas, rašo mirror.co.uk.

Nuo pirmadienio mažėja vienkartinis įvažiavimo į Neringos savivaldybę mokestis lengviesiems automobiliams – jis iki gegužės sieks penkis eurus. Nuo rugsėjo vidurio iki lapkričio vadinamasis ekologinis mokestis įvažiuojant lengvuoju automobiliu keliautojams atsiėjo 10 eurų. Šis tarifas ir vėl bus taikomas gegužę, o nuo birželio iki rugsėjo vidurio sieks 30 eurų.

Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderiai, susirinkę į pirmąjį gyvą viršūnių susitikimą nuo COVID-19 pandemijos pradžios, aptars pasaulinės ekonomikos atsigavimą, kuriam iškilo kelios kliūtys: energetikos krizė, kelianti į viršų energijos kainas, taip pat atsigavimas nuo pandemijos padarinių bei tiekimo grandinės problemos. Šis forumas, kur atstovaujama 80 proc. pasaulio ekonomikos, leis lyderiams aptarti visus šiuos klausimus ir daryti spaudimą vienas kitam.

Artėjant Vėlinėms daugelis gyventojų susirūpina artimųjų kapų tvarkymu. Vieni tai daro patys, kiti samdo kapų prižiūrėtojus. Jie pastebi, kad žmonės dažniau nori aplankyti kapus, uždegti žvakutes, o darbus patiki kapų prižiūrėtojams. Vienkartinis toks kapo sutvarkymas kainuoja 25–89 eurus. Portalo tv3.lt skaitytoja Ramunė pasakojo, kad kapus Vilniuje prižiūri pati, tačiau kitus, esančius Tauragėje, patiki kapų prižiūrėtojai.

Vieno Londono restorano lankytojas jame išleido įspūdingą sumą pinigų, o sąskaita pasidalino socialiniuose tinkluose. Vakarienė „Salt Bae“ pravarde išgarsėjusio virtuvės šefo restorane vyrui kainavo daugiau nei £37 tūkst. (beveik 44 tūkst.

Šiuo metu kylant degalų kainoms žmonės atidžiau renkasi degalines, lygina jų siūlomas kainas. Tačiau į degalinę „Olerex“ užsukęs gyventojas skundėsi, kad degalinė naudojasi situacija ir bando pirkėjus klaidinti, nurodydama dvigubas kainas. Vieną kainą nurodo stende, o kitą, jau didesnę – ant degalų pylimo kolonėlės. Degalinė teisinasi, kad visiems pirkėjams pritaiko nuolaidą, o informacija apie kainas nurodo lentelėse šalia kolonėlių ir prie kasos.

Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje per metus – spalį, palyginti su pernai spaliu, – išaugo 41 proc.  Per mėnesį – spalį, palyginti su rugsėju – šiluma brango 11,9 proc. iki 5,16 cento už kilovatvalandę (be PVM), skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Skaičiuojant spalio šilumos kainas buvo naudojamos rugpjūčio kuro kainos. Per metus (rugpjūtį palyginti su rugpjūčiu pernai) biokuro kaina didėjo 43,5 proc., gamtinių dujų – 2,9 karto.

Vilnius skelbia, kad jau nuo ketvirtadienio pradeda šildyti ir daugiabučius. Vyriausybei svarstant, kaip pristabdyti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams sostinė nusprendė žengti panašiu keliu dėl šildymo sąskaitų. Sostinės vadovai prognozuoja, kad vilniečiams šią žiemą šildymo sąskaitos bus 60 proc. didesnės nei pernai, tad siūlo susimokėti tik dalį sąskaitų, o nepriemokas grąžinti vasarą arba dar vėliau – per trejus metus.

Naujų automobilių rinka Lietuvoje Europos mastu yra nykštukinė, tačiau to paties negalima pasakyti apie naudotų automobilių paklausą. Net ir pandemijos metu gyventojai aktyviai ieškojo automobilių, kuriuos galėtų priglausti savo namų garažuose. 2020 metais Lietuvoje pirmą kartą buvo įregistruoti 147 104 naudoti automobiliai. Šį įspūdingą skaičių sudaro tūkstančiai skirtingų modelių automobiliai, kurie gamykloje išriedėjo turėdami sedano, hečbeko ar kitą kėbulo tipą.