kaina

Pirmųjų šviežių, Lietuvoje užaugintų bulvių derlius jau pasiekė parduotuves. Bulves tiekiančios įmonės direktorius Remigijus Grumčius sako, kad šįmet pirmosios bulvės parduotuves pasiekė kaip įprasta, birželio pradžioje. Be to, šį sezoną jis tikisi sulaukti ne mažesnio derliaus nei kiekvieną vasarą.

„Šie metai ypatingi mano šeimai – sūnus baigia pradinę, o dukra – vidurinę mokyklą. Šiuo metu kaip tik laiko egzaminus ir jau po mėnesio lauks išleistuvės. Ech ta jaunystė! Dabar jaunimas džiaugiasi, o mes, tėvai, sukame galvas, iš kur paimti pinigų visiems poreikiams ir norams“, – rašo tv3.lt laišką atsiuntusi Regina. Liepos mėnesį mano dukros išleistuvės. Žinoma, tėvai dalyvauti nekviečiami, nusimato vakarėlis be mūsų.

Maisto kainos pasaulyje mažėja antrą mėnesį iš eilės, po rekordinio šuolio kovą – per pirmąjį Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį, skelbia Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO). Jos skaičiuojamas penkių pagrindinių maisto produktų grupių kainų indeksas gegužę nukrito 0,6 proc. (balandį – 0,8 proc.), tačiau buvo 22,8 proc. aukščiau nei pernai gegužę. Jo nuosmukį praėjusį mėnesį nulėmė aliejaus, pieno produktų, taip pat cukraus kainų sumažėjimas.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal maisto produktų kainų kilimą – balandžio mėnesį maisto prekių kainos, palyginus su praeitais metais, išaugo 22,1 proc. Remiantis „Eurostat“, Europos Sąjungos statistikos tarnybos ir Federalinės statistikos tarnybos „Destatis“ duomenimis, nuo paskutinių metų itin sparčiai augančių maisto produktų kainų labiausiai nukentėjo Rytų Europos šalys. Remiantis statistika, maisto produktų kainos Lietuvoje išaugo daugiausia ES – siekia net 22,1 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė ragina Europos Komisiją (EK) imtis lyderystės ir stiprinti energetinę nepriklausomybę bei mažinti energetikos išteklių kainas. Tai ji pareiškė antradienį Roterdame po susitikimo su EK viceprezidentu bei euro reikalų ir socialinio dialogo komisaru Valdžiu Dombrovskiu.

Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje jaučiamas didelis naudotų automobilių pasiūlos sumažėjimas ir jų kainų kilimas. Pašnekovai atskleidžia, kad Rusijai prasidėjus karą buvo dingę ir pagrindiniai pirkėjai – ukrainiečiai. Vis dėlto panaikinus muitą automobiliams ukrainiečių paklausa dar labiau suaktyvėjo: 60–70 proc. automobilių išvažiuoja būtent į Ukrainą. Anot pašnekovų, ukrainiečiai perka beveik dvigubai pigesnius automobilius, nei lietuviai.

Ekspertai ir rinkos dalyviai mano, kad Vyriausybės sprendimas dėl itin išaugusių elektros kainų kompensavimo tvarkos antrąjį šių metų pusmetį suteiks daugiau aiškumo nepriklausomų elektros tiekėjų vis dar nepasirinkusiems žmonėms.  Vis dėlto jie pabrėžia, kad iki visiško aiškumo trūksta visuomeninio tiekimo kainos, be to, anot ekspertų, kompensacijos atima tiekėjų interesą mažinti siūlomus tarifus, jiems nelieka ir stimulo konkuruoti.

Statistikai prognozuoja, kad Lietuvos gyventojų atostogos šiemet bus brangesnės nei pernai – šeimos savaitės išvyka kainuos vidutiniškai apie 1,3 tūkst. eurų, o tam nebeužteks vidutinio darbo užmokesčio.  „Pavyzdžiui, keturių asmenų šeimai savaitės atostogos Lietuvoje 2019 metais kainavo 781 eurą, 2020 metais – 958 eurus, 2021 metais – 1137 eurus, tai šiemet jos atsieis apie 1,3 tūkst. eurų“, – pirmadienį žurnalistams sakė Statistikos departamento atstovas Audrius Taraila.

Vyriausybė pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidiją gyventojams už elektrą ir gamtines dujas, taip pat minimalius tarifus, žemiau kurių jiems nebus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Subsidijos bus mokamos tik antrąjį šių metų pusmetį.   Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo nuo liepos iki gruodžio pabaigos elektros kainą buitiniams vartotojams padengti iki 9 centų už už kilovatvalandę (kWh), o gamtinių dujų – iki 54 centų už kubinį metrą.

Prasidėjus šiltajam sezonui itin aktualus tampa vejos tvarkymas. Didesnius sklypus turintys žmonės, taip pat įmonės ir valstybinės įstaigos neretai naudojasi žolės pjovimo paslaugomis. Jas teikiantys verslininkai pripažįsta, kad šiemet kainos išaugo dėl pabrangusių degalų.

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių dujų kainos. Tokia maksimali subsidija už vieną kubinį metrą būtų mokama nuo liepos iki gruodžio pabaigos.  Pritaikius subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams bendrovės „Ignitis“ tiekiamų dujų kubo kaina didėtų 28,8 proc. iki 1,03 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) naudojantiems (antros grupės) vartotojams – 40 proc.

Artėjant Druskininkų kurorto šventei nuomotojai nespėja atsakyti į skambučius – kai kur apartamentai buvo rezervuoti dar prieš mėnesį, o šiuo metu vietų jau nebėra. Verslininkai pripažįsta, kad kainas šiek tiek pakėlė, bet susidomėjusių srautas vis tiek gerokai didesnis, nei įprastai. Druskininkų kurorto šventė vyks šį savaitgalį, nuo penktadienio iki sekmadienio.

Elektros vartotojai, rinkdamiesi tiekėją turi nepamiršti, jog 9 centų subsidija galios tik pusmetį, sako Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas. Jis taip pat įsitikinęs, kad su kompensavimo mechanizmų priėmimais vėluojama. „Tai, kad Vyriausybė bando tą kainų šuolį kažkaip sumažinti bent jau laikinai, t. y., pusmečiui, turbūt bus teigiamai sutikta daugelio gyventojų“, – LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ ketvirtadienį kalbėjo T. Janeliūnas.

Kylančios kainos jau grasina ir Didžiosios Britanijos tradicinio patiekalo žuvies pirštelių ir bulvyčių – geriau žinomų kaip tiesiog „Fish and chips“ – užkandinėms. Kavinių savininkai skundžiasi, kad vien žuvies kainos išaugo kone dvigubai, aliejaus – daugiau kaip pusantro karto. Tad tenka kelti ir patiekalo kainas. Kai kur porcija tradicinio patiekalo jau kainuoja ir daugiau nei 11 svarų – apie 13 eurų.

Kiekvieną mėnesį apie dešimtadalis suplanuotų B kategorijos praktikos egzaminų vietų lieka nepanaudotų. O tai yra virš tūkstančio prarastų galimybių būsimiems vairuotojams egzaminą laikyti anksčiau. To priežastis – gyventojai neatvyksta į egzaminą ir apie tai neinformuoja, o kiti apie savo nedalyvavimą praneša per vėlai.

Praėjusį savaitgalį sustabdžius Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamos grupės „Inter RAO Lietuva“ prekybą elektra „Nord Pool“ biržoje, o kartu ir rusiškos elektros importą į Baltijs šalis, ekspertai sako, kad Lietuvai elektros užteks – šalis turi pakankamai galimybių ja apsirūpinti iš kitų šaltinių.  Vis dėlto neatmetama, jog rinkoje sumažėjus elektros pasiūlai, trumpuoju laikotarpiu elektra gali pabrangti apie 10 procentų.

Po sunkiasvorių vairuotojų parduotuvių pardavėjai yra antra populiariausia specialybė Lietuvoje. Vis dėlto vis dažniau gyvą bendravimą su žmonėmis parduotuvėse keičia mechaninis atsiskaitymas savitarnos kasose. Jos diegiamos dėl to, kad pirkėjams yra patogesnės, kad yra pigesnės nei darbuotojai ar kad prekybininkai neranda pakankamai darbo jėgos? Savitarnos kasos Lietuvoje atsirado 2008 m., kai jas įrengė prekybos tinklas „Iki“. Šiuo metu šias kasas turi visi didieji parduotuvių tinklai.

Kuro kainoms pasiekus aukštumas pasekmes jaučia ir viešasis transportas. Jo atstovai pasakoja, kad paskutiniais mėnesiais patiria nemažus nuostolius, bet tikisi, kad didėjantys keleivių skaičiai išlaidas padengs. Pasibaigus karantinui taip pat pastebimi bilietų paklausos pokyčiai: pandemijos metu dominavo vienkartinių bilietų pirkimas, o terminuotų bilietų paklausa krito. Šiuo metu pastebima, kad keleiviai vėl grįžta prie ilgalaikių bilietų.

Pirmadienį Palangoje pradėjo veikti, kaip teigiama, didžiausias apžvalgos ratas Baltijos šalyse. Tačiau, kaip netruko įsitikinti gyventojai, tuo pačiu – ir bene brangiausias. Ratas buvo pagamintas dar praeitais metais, o dabar yra nuomojamas iš vienos Nyderlandų įmonės. Anot „Rota fortuna“ direktoriaus Dainiaus Drungilo, tai – moderniausias kada nors Lietuvoje buvęs apžvalgos ratas, kurio aukštis – daugiau nei 40 metrų, o juo naudotis gali iki 160 žmonių.

Artėjant vasarai žmonėms labai aktualu, kokią sumą teks atsidėti poilsiavimui. Kambarių ir apartamentų nuomos pajūryje atstovai atskleidžia, ko lietuviams tikėtis šią vasarą: atostogoms Palangoje, Nidoje ir Šventojoje teks išleisti daugiau nei praėjusiais metais. Pašnekovai teigia, kad nuomos kainos pajūryje šią vasarą pakils nuo 5 iki 25 proc. Pigiausia apsistoti bus Šventojoje, o brangiausia – Nidoje ir Kunigiškėse.

Statybininkai ir kelininkai perspėja, kad valstybės užsakytoms statyboms gresia krizė, panaši į buvusią 2009 metais, kai šios masiškai stojo. Statybininkai kaltina vyriausybę neveiklumu ir skelbia įspėjamąjį streiką. Dėl išbrangusių medžiagų verslas skundžiasi nuostoliais ir reikalauja papildomų pinigų, jei ne, grasina stabdyti darbus valstybės ir savivaldybių užsakytuose pastatuose, keliuose ir tiltuose. Premjerė verslininkus ragina ne streikuoti, o derėtis.

Netrukus dar brangiau gali tekti mokėti ir už vandenį. Vandens tiekėjai aiškina, kad išaugus energijos kainoms tenka dirbti nuostolingai, tad išgelbėti neva galėtų tik perskaičiuoti ir pakelti vandens tarifai. Įmonės norėtų, kad gyventojai už vandenį mokėtų bent 15 procentų, o kai kuriuose miestuose ir ketvirtadaliu brangiau. Kai kurios įmonės kainas jau buvo pakėlusios ir dabar valdžios prašo, kad leistų vandens tarifus peržiūrėti ne kartą, o dukart per metus.

Ateinantį pusmetį daugumai mūsų už elektrą ir dujas teks mokėti dar apie 40 proc. brangiau nei šiandien. Nors Seimas nusprendė iš biudžeto skirti pusę milijardo eurų elektros ir dujų kainų kompensacijoms, viso kainų augimo kompensuoti nesiryžta. Tiesa, kokie bus naujieji tarifai, gali paaiškėti tik kitą mėnesį.

Vokietijos nacionalinė oro vežėja „Lufthansa“ ketvirtadienį pareiškė, kad, po Rusijos invazijos į Ukrainą smarkiai pakilus energijos išteklių kainoms, gali pabrangti ir lėktuvų bilietai. Reaktyvinių degalų kainos pakilo „per daug, kad tai būtų galima kompensuoti papildomai karpant išlaidas“, per spaudos konferenciją pareiškė oro bendrovės finansų direktorius Remco Steenbergenas (Remkas Štenbergenas). Didesnės išlaidos energijai reiškia, kad „turės pakilti ir bilietų kainos“, pažymėjo jis.

Pasaulį ir vėl apskriejo absurdiškai ilgo Vladimiro Putino stalo, prie kurio jis priima pasaulio lyderius, nuotraukos. Šį kartą už stalo sėdėjo JT Generalinis sekretorius Antonio Guterresas, atvykęs kalbėtis apie karą Ukrainoje. Dabar jau visiems žinomas milžiniškas stalas, rodomas, kai filmuojami Putino susitikimai su pasaulio lyderiais. Manoma, kad toks sprendimas pasirinktas todėl, kad Putinas labai bijo užsikrėsti koronavirusu, rašoma dailymail.co.uk.

Didėjant energijos išteklių kainoms vandentvarkos įmonių veikla tapo nuostolinga – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai, skirtingai nei dujų ar elektros, yra peržiūrimi tik kartą per metus. Rinkos reguliuotojo atstovė teigia, jog vandens tiekėjai kiek dramatizuoja padėtį, nes į jų tarifus jau įskaičiuojami pabrangę  energetiniai ištekliai ir didesnis darbo užmokestis – dalies įmonių paslaugų kainos jau padidėjo apie 15-20 procentų.

Bazinių palūkanų euro zonoje didinimas nesumažins energijos išteklių kainų, kurios yra pagrindinė didelės infliacijos priežastis, pareiškė Europos centrinio banko vadovei Christine Lagarde. Ji pripažino, kad ECB patiria spaudimą didinti palūkanų normas. „Infliacija Europoje šiuo metu yra labai didelė. 50 proc. jos susiję su energijos išteklių kainomis“, o Rusijos karas Ukrainoje „smarkiai kilstelėjo šias kainas“, interviu JAV televizijai CBS sakė Ch. Lagarde.

Vyriausybė pritarė siūlymui Lietuvos herbą – Vytį – naudoti ant automobilių valstybinių numerių. „Regitra“ primena, kad siūlymas dar gali būti koreguojamas Seime. Tačiau jau yra svarstoma, kaip atrodys naujieji numeriai. Taip pat užsimenama, kad jie gali būti brangesni.  Nuo 2018 metų išduodamuose automobilių numerių ženkluose nebeliko šaltuoju būdu išspaustų apskritimų – techninės apžiūros lipduko ir hologramos, kuri buvo viena iš numerio ženklo apsaugos priemonių.

Vokietija ateinančiais metais nugrimtų į „staigią recesiją“, jei energijos išteklių tiekimas iš Rusijos būtų nedelsiant nutrauktas, teigiama trečiadienį paskelbtoje svarbiausių Vokietijos ekonomikos institutų apžvalgoje. Vokietija, kurios energetiniai poreikiai labai priklauso nuo rusiškų gamtinių dujų, iki šiol atsispyrė raginimams jas boikotuoti, reaguojant į karą Ukrainoje.

Prieš rusijos rengiamą naują karinę ataką Ukrainos rytuose vis dar atidėliojami ypač reikalingi sprendimai ir vengiama įvardyti tikruosius skaičius, kiek Europai kainuotų nedelsiant atsisakyti ne tik rusiškų anglių, bet ir rusiškų dujų bei naftos.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, naikintuvai, jų techninės savybės ir kainos tapo įdomūs ne tik aviacijos ekspertams, bet ir civiliams gyventojams. Tad pateikiame vienų brangiausių naikintuvų aprašymus. Šiame sąraše esantys orlaiviai atlieka naikintuvo / atakuotojo vaidmenį, rašo militarymachine.com.

Visiems galvojant apie sąskaitas už elektrą ir kitus patarnavimus, kyla klausimų, kaip sumažinti vartojimą. Paprašėme ekspertų atsakyti į kai kuriuos dažnai užduodamus kausimus, rašo theguardian.com. Ar pigiau kaisti vandenį makaronams elektriniame virdulyje ar puode ant dujinės viryklės? Milijono vertas klausimas.

Dėl šiltų bei vėjuotų orų, taip pat mažėjant elektros suvartojimui, Lietuvoje per savaitę vidutinė elektros kaina sumažėjo 25 proc. ir siekė 75,5 euro už megavatvalandę (MWh). Praėjusią savaitę visose Baltijos šalyse elektros kaina buvo vienoda, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, žemesnę kainą lėmė mažesnis elektros suvartojimas bei šiltesni, tačiau vėjuoti orai.

Šis rekordinių kainų šildymo sezonas keičia per amžių amžius nusistovėjusias mandagumo tradicijas Lietuvoje. Susitikę kaimynai kolegos ar giminaičiai vietoje „laba diena“ taria: kokią sąskaitą gavai už šildymą? Nes jau pas daugelį centralizuotą šilumą naudojančių Lietuvos gyventojų ėmė skristi naujos ir visus gąsdinančios sąskaitos už sausio mėnesį. Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Dalį dujų vasario ir kovo mėnesiams iš valstybės valdomos dujų tiekėjos „Ignitis“ įsigijusi didžiausia šalyje šilumos gamybos bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT), likusią šiam laikui reikalingą dujų dalį planuoja įsigyti „Get Baltic“ biržoje.  Pasak VŠT vadovo Gerimanto Bakano, tokį pasirinkimą lemia šiuo metu biržoje esančios prieinamos kainos.  „Kitą kiekį mes pirksime iš biržos, ką ir visą laiką darydavome.

Statybos sąnaudų elementų kainos 2021 metų gruodį, palyginti su 2020 metų gruodžiu,  padidėjo 10 procentų. Tai lėmė statybinių medžiagų ir gaminių kainų (12,7 proc.), vidutinio valandinio darbo užmokesčio (6,2 proc.), mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos (3,7 proc.) padidėjimas, pranešė Statistikos departamentas. Iš statinių per metus daugiausia – 13,8 proc. – pabrango negyvenamųjų pastatų statyba. Gyvenamųjų pastatų statybos kainos padidėjo 10,2 proc.

Žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje pastaraisiais mėnesiais siekia visų laikų aukštumas – vidutinė kaina susilygino su Europos Sąjungos vidurkiu, o mokama stambiems ūkiams vidurkį viršijo. Ekspertų teigimu, supirkimo kaina augo dėl situacijos eksporto rinkose bei paklausos, tačiau ūkininkai tuo pernelyg nesidžiaugia – išlaidos dėl išaugusių energijos kainų jiems taip pat padidėjo.

Didėjanti infliacija, kylančios kainos ir į isteriją varančios šildymo sąskaitos kelia nerimą daugeliui žmonių. Tai, kad kaimyninė Lenkija atsižvelgdama į siaučiančią infliaciją panaikino maisto prekių pridėtinės vertės mokestį (PVM), taip pat nepadeda, nes Lietuvoje kyla begalė klausimų, ar mes negalime daryti panašiai, kodėl viskas taip beviltiškai brangsta ir kas bus toliau? Gruodį Lietuvos metinė infliacija perkopė 10 proc.

Būsto kainų augimas Lietuvoje trečiąjį praėjusių metų ketvirtį buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Liepą-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laiku 2020 metais, būstas Lietuvoje pabrango 18,9 procento. Labiau jis brango tik Čekijoje (22 proc.), rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje per metus būstas pabrango 12,4 proc., Estijoje – 17,3 procento. Per ketvirtį – trečiąjį, palyginti su antruoju, būsto kainos Lietuvoje išaugo 5,4 procento.

2021 metų gruodžio mėnesį elektros energijos kainos Baltijos šalyse toliau kilo ir pasiekė aukščiausią ribą nuo šalių prisijungimo prie „Nord Pool“ biržos. Didžiausia kaina fiksuota Lietuvoje – 212,2 euro už megavatvalandę – 66 proc. daugiau nei lapkritį. Latvijoje elektros energijos kaina per mėnesį pakilo 65 proc. iki 207,4 euro, Estijoje – 74 proc. iki 202,65 euro.

Praėjusią savaitę elektros kainoms Baltijos šalyse toliau didėjant, elektros tiekimo bendrovės „Elektrum Lietuva“ atstovas sako, jog jos kilo lygiagrečiai su kainomis Šiaurės šalyse. „Įtakos joms taip pat turėjo ir 7 proc. mažesni elektros srautai iš Suomijos, 10 proc. mažesni srautai iš Rusijos ir 1 proc. – iš Švedijos SE4 prekybos zonos“, – pranešime sakė įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas. Lietuvoje elektra per savaitę brango 29 proc.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 80 proc. didesnės nei 2020-ųjų gruodį. Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -3,3 0C šalčio, 2020 metų gruodžio mėnesį buvo apie +0,3 0C šilumos. Dėl vėsesnių orų daugiabučiuose suvartota apie 20 proc.

Visoje Europoje augant elektros kainoms, Lietuvoje vidutinė kaina gruodį pirmą kartą perkopė 200 eurų už megavatvalandę (MWh) ribą. Spustelėjus žiemiškam šalčiui buvo pasiektas valandinis elektros suvartojimo rekordas – 2220 MW, pranešė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus, kainų augimą lėmė atšalę orai, išaugęs elektros suvartojimas bei šiluminių elektrinių remontas visose Baltijos šalyse.

Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad šiuo metu rinkose fiksuojamos dujų ateities sandorių kainos leidžia prognozuoti, kad kitąmet dujos tikrai bus pigesnės. „Ateities sandoriai rodo, kad nuo balandžio mėnesio dujų kainos pradeda kristi“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė D. Kreivys.  Jis taip pat tikisi, kad skirtinai negu šiais metais, kitąmet dujų saugyklos bus pripildytos.

Gamtinių dujų kaina Europos neatidėliotinų sandorių rinkoje antradienį pasiekė naują psichologiškai reikšmingą „apvalią“ sumą – 2 tūkst. JAV dolerių už tūkstantį kubinių metrų. Antradienio popietę artimiausių (sausio mėnesio) ateities sandorių kainų indeksas TTF biržoje „ICE Futures“ pasiekė 174,61 euro už megavatvalandę, arba 2 039 JAV dolerius už tūkstantį kubinių metrų. Tai yra absoliutus rekordas per visą prekybos istoriją.

Nekilnojamo turto (NT) vystytojai prognozuoja, kad būsto kainos ir toliau augs. Anot jų, kitais metais už būstą gali tekti mokėti jau 15 tūkst. eurų daugiau. Tai lems statybų kaštų augimas, vis kylantys darbuotojų atlyginimai ir žemės įstatymo pakeitimo projekto mokesčiai. Tuo metu ekonomistai ir NT specialistai tikina, reikalinga didesnė pasiūla ir NT mokesčiai, kurie atvėsintų, kai kurių pirkėjų norą įsigyti jau antrą ar trečią būstą.

Vidutinė didmeninė elektros rinkos kaina Lietuvoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstesniąja, augo 60 proc., praneša elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak jos, ypač aukštas elektros kainas lėmė praėjusią savaitę dėl atšalusių orų stipriai išaugęs elektros suvartojimas bei regione susidariusios išskirtinės aplinkybės. Gruodžio 6-12 dienomis „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje elektra kainavo 301 eurą už megavatvalandę. Latvijoje elektra brango apie 58 proc.

Centralizuotai tiekiama šiluma Lietuvoje per metus brango 60,82 proc., o per mėnesį 15,54 proc. – gruodį ji kainuoja 6,69 cento už kilovatvalandę (be PVM).  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos. Pasak tarybos, į gruodžio šilumos kainą įskaičiuota vidutinė kuro kaina spalį – biokuro kaina per metus didėjo 90,99  proc., gamtinių dujų – 268,89 proc.

Automobilių parkas Lietuvoje savo senumu išsiskiria visoje Europos Sąjungoje: 75 proc. mūsų lengvųjų automobilių senesni nei 11 metų, o vidutinis automobilių amžius – 14 metų, kai ES vidurkis yra 10 metų. Senos mašinos paprastai išmeta ir daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tie, kas jų atsisakys, šiemet dar gali pretenduoti į nemenką išmoką.