„Keistai atrodo tokiems tikslams skiriamos tokios sumos, kur galima iš tikrųjų padaryti ir nuomonių tyrimą, ir specialistų ar ekspertų pasisakymus, ir įvertinimus. Juo labiau – nemažai jų ir yra padaryta. Kultūros taryba pati sprendžia, bet, atrodo, tuos pinigus buvo galima panaudoti ten, kur kultūros laukui, kultūros bendruomenei svarbesni tie pinigai yra ir tikslingiau būtų panaudoti“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė premjeras.
Panašią nuomonę antradienį Žinių radijui pareiškė ir šalies vadovas, tačiau jis pabrėžė nenorintis diskusijoms užbėgti už akių.
„Diskusijos visuomenėje turi vykti, tačiau nežinau, ar jos turėtų vykti tokia kaina“, – kalbėjo Gitanas Nausėda.
Naujienų portalas lrt.lt praėjusią savaitę pranešė, kad Kultūros taryba diskusijoms apie rašytojo P. Cvirkos paminklą rengti skyrė 42 tūkst. eurų.
Diskusijas organizuos viešųjų erdvių ir kraštovaizdžio architektūros studija „Studio Space / Time“.
Kultūros taryba savo ruožtu aiškina, kad tai bus ne tik diskusijos, bet ir viešos virtualios paskaitos, o visa informacija bus skaitmenizuota ir pateikta visuomenei.
Birželio pradžioje sostinės meras Remigijus Šimašius sakė, kad paminklą rašytojui ir sovietmečio veikėjui P. Cvirkai svarstoma nukelti, bet sprendimai bus priimti po Seimo rinkimų, kad temos neeskaluotų Rytų kaimynas.
Pastaruoju metu atgimus diskusijoms dėl paminklo P. Cvirkai, nukėlimo šalininkai teigia, kad jis nuo pirmosios sovietų okupacijos 1940-aisiais aktyviai kolaboravo su Maskva, vėliau vadovaudamas Rašytojų sąjungai šalino iš jos kolegas už antisovietines pažiūras, perduodavo informaciją saugumui.
P. Cvirkos paminklo nukėlimui priešinasi Lietuvos rašytojų, Dailininkų sąjungos, kitos menininkus vienijančios organizacijos. Jie ragina įvertinti P. Cvirką ne tik kaip sovietinį veikėją, bet kaip talentingą rašytoją, taip pat siūlo neskubėti naikinti sovietinės epochos ženklų paliekant tokias erdves edukacijai.
