Viceministrė antradienį dalyvavo ministerijos surengtoje diskusijoje „Tris mėnesius trukęs karantinas. Ko išmokome ateičiai?“. Ji kreipėsi į nevyriausybinių organizacijų atstovus, socialinius darbuotojus ir kitus svečius.
„Be abejo, tai bus poveikis mums visiems. Žmonėms, kurie yra namuose, kurie yra vyresnio amžiaus ir įvairioms grupėms.
Neketinama stabdyti, planuojama nebesustoti ir dirbti. Todėl tai bus savotiškai naujos sąlygos. Mes išmokome dirbti visiško karantino sąlygomis. Dabar reikės išmokti dirbti maksimaliai saugant save ir kitus, dirbti dar kitokiomis aplinkybėmis.
Tuo metu (karantino – aut. past.) pagrindinis bazinis iššūkis buvo apsaugos priemonės. Kol nėra vakcinos, kol nėra vaistų – visa medikų bendruomenė pripažįsta labai tiesiai ir aiškiai – tol apsaugos priemonės, tas susikaupimas, distancijos laikymasis, kreipiant į tas, kaip atrodo elementarias rekomendacijas, yra vienintelis būdas mums toliau būti ir gyventi“, – kalbėjo V. Augienė.
Viceministrė perspėjo, kad perduotų ir kitiems kolegoms, jog jau dabar reikia susižiūrėti apsaugos priemonių rezervus.
„Jos jau turėtų eiti į apyvartą ir jų reikės dar daugiau“, – teigė V. Augienė.
Pasak viceministrės, nelaimės mūsų tauta apjungia ir mobilizuoja.
„Nors viduje gal kažkiek ir sutrinkame, tačiau mobilizacijos jautėsi daugiau. Ministerijai buvo labai svarbu visų įžvalgos ir patirtys, kuriomis visi dalinosi“, – taip apie bendradarbiavimą karantino metu atsiliepė V. Augienė.
Kukuraitis: „Niekas nesibaigė – toliau esame įtampos lauke“
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad koronavirusas dar nesibaigė, todėl nereikėtų atsipalaiduoti.
„Niekas nesibaigė – toliau esame įtampos lauke, ne komforto. Būkime toje pačioje parengtyje ir stiprinkime tai, kas bręsta“, – antradienį diskusijoje kalbėjo ministras.
Ministras dėkojo specialistams, kurie teigia emocinę, psichologinę ir fizinę pagalbą asmenims, kuriems labiausiai reikia.
„Yra reikalų, kai visi užsidarome namuose, nerimo lygis užauga ir turime jį mobilizuoti. Jūs buvote didžiulė pagalba, kurią pasiūlėte, sutelkėte ir savanorius.
Baziniai žmonių poreikiai ir priežiūros namuose niekur nedingsta. Jūs radote sprendimus, kaip užtikrinti poreikius ir suteikti socialines paslaugas neįgaliems asmenims, vaikams, senjorams, kuriems reikia pagalbos, o susitikti su jais nebuvo leidžiama“, – kalbėjo ministras.
Ministras kalbėjo, kad neblogai pavyko susitvarkyti su pirmąją koronaviruso banga, bet artėja ir antroji.
„Esame kur kas rimčiau pasiruošę tiek teisinę bazę, pasileido atskiros nevyriausybinių organizacijų priemonės {...} įžvalgos ir susitelkimo reikės ne ką mažiau“, – sakė ministras.
„Jaunimo linijos“ vadovė: rekordiniai pokalbiai
Diskusijoje dalyvavo emocinę paramą teikiančios „Jaunimo linijos“ vadovė Greta Laukaitienė. Moteris pristatė, kad karantino metu bendras skambučių kiekis lyginant su praėjusiais metais krito.
Bet skambučių, kur žmonės dalinosi problemomis, tų tikrųjų konsultacinių skambučių kiekis, šiek tiek ūgtelėjo. Karantino metu labai išaugo pokalbių trukmė.
„Jaunimo linijoje“ buvo rekordiniai pokalbiai, kokių nėra buvę. Vidutinis konsultacinis pokalbis trukdavo apie pusę valandos.
Ilgi pokalbiai ir naujų savanorių trūkumas lėmė, kad prisiskambinti į „Jaunimo liniją“ buvo kiek sunkiau, bet atsiliepiamumą išlaikėme“, – sakė G. Laukaitienė.
Skambučiai kelia nerimą
„Jaunimo linijos“ vadovė teigė, kad vyravo penkios temos, kurios labiausiai augo palyginus su praėjusiais metais. Kai kurių problemų ir pokalbių išaugimas kelia nerimą.
„Daugiausiai tai buvo apie santykius – meilės santykius ir su šeimos nariais. Tai atspindėjo realybę, nes daug laiko žmonės praleido su savo šeima ir antra puse.
Daug augo skambučių skaičius, kur kalbėjo apie gyvenimo prasmę. Daug buvo psichikos problemų – daugiausiai nerimo ir depresijos.
Kas neramina – tai ketvirtoje vietoje buvo pokalbiai su savęs žalojimu arba savižudybės rizika. Tai vienas didžiausių augimų. Tokių skambučių buvo 21 proc., o praėjusiais metais – 12 proc.
Penktoje vietoje, kas taip pat neramina, tai buvo priklausomybės ir pagrindinė priežastis – alkoholis“, – sakė G. Laukaitienė.
„Jaunimo linijos“ vadovė pasakojo, kad karantino metu paaugliai, jaunimas ar kiti vaikai skambino mažiau nei įprastai, o daugiau rašė.
„Jie kreipiasi chatu. Mano, kad tai susiję su tuo, kad jie mokėsi namuose, tikriausiai tėvai buvo šalia ir nedrįso skambinti, todėl daugiau rašė chatu.
Problemos labai panašios. Dažniausiai santykiai, kurie yra kitokie nei suaugusiųjų pasaulyje, tai pat mokslo problemos, santykiai su mokytojais ar dėstytojais“, – teigė G. Laukaitienė.
Naujausią informaciją apie COVID-19 Lietuvoje rasite:
