Metinis vidutinių būsto kainų augimas išliko teigiamas, tačiau lėtesnis nei šių metų pradžioje, rodo Registrų centro nekilnojamojo turto (NT) sandorių duomenų bazėje sukaupti duomenys.
„Per antrąjį šių metų ketvirtį būstui – butams ir gyvenamiesiems namams – įsigyti Lietuvoje išleista apie 423 mln. eurų.
Ši suma yra penktadaliu mažesnė tiek už šių metų pirmąjį ketvirtį fiksuotą rezultatą, tiek už praėjusių metų balandžio–birželio mėnesius, kuomet būstui įsigyti buvo išleista po daugiau kaip 0,5 mlrd. eurų. Šis mažėjimas labiau sietinas ne su drastišku būsto kainų mažėjimu, o su mažesniu įsigytų objektų skaičiumi“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, įregistruotų gyvenamųjų namų sandorių sumažėjo 15 proc., o butų – net 34 proc.
Didžiausi pokyčiai senesnės statybos butų segmente
Ryškiausi vidutinių kainų pokyčiai matomi senesnės statybos butų segmente, kuriame tradiciškai išleidžiama suma yra didžiausia. Antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje už senesnės statybos butus vidutiniškai mokėta po 1 516 euro už kv. metrą, arba 4 proc. daugiau nei pernai balandžio–birželio mėnesiais, tačiau beveik 3 proc. mažiau nei šių metų pradžioje.
Kituose šalies didmiesčiuose už senesnės statybos butus antrąjį ketvirtį mokėta vidutiniškai po beveik 954 eurus už kv. metrą – 10 proc. daugiau nei 2019 m. antrąjį ketvirtį, o palyginti su šių metų pradžia, kainos beveik nepasikeitė.
Rajonų centruose (išskyrus didmiesčius) metinis vidutinių kainų augimas šiek tiek sulėtėjo – antrąjį ketvirtį už senesnės statybos butus mokėta vidutiniškai po 480 eurų už kv. metrą, arba 8 proc. daugiau nei prieš metus, tačiau beveik 3 proc. mažiau nei šių metų sausio–kovo mėnesiais.
Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių metų antrąjį ketvirtį siekė 1 889,8 euro už kv. metrą ir buvo 19 proc. didesnė nei analogišku laikotarpiu 2019 metais, kituose Lietuvos didmiesčiuose – ūgtelėjo 6 proc. iki 1 274 eurų už kv. metrą.
Gyvenamųjų namų kainų augimas – lėtesnis
Gyvenamųjų namų segmente antrąjį ketvirtį metinis vidutinių kainų augimas taip pat buvo lėtesnis, o palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu vidutinės kainos atskiruose segmentuose netgi susitraukė.
Per balandžio–birželio mėnesius už naujos statybos ir dažniausiai neįrengtus namus Vilniuje vidutiniškai mokėta po 1 060 eurų už kv. metrą, arba 4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį 2019 metais, tačiau 4,5 proc. mažiau nei šių metų sausį–kovą . Senesnės statybos namai, kurie dažniau parduodami įrengti, sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 047 eurus už kv. metrą (atitinkamai 5 proc. ir 9 proc. mažiau).
Kituose šalies didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina šiemet antrąjį ketvirtį siekė beveik 770 eurų – 7 proc. daugiau nei pernai balandžio–birželio mėnesiais, bet 1 proc. mažiau nei šių metų pirmąjį ketvirtį, senesnės statybos gyvenamojo namo kaina – 732 eurus (atitinkamai 18 proc. ir 16 proc. daugiau).
Kituose miestuose ir kaimo vietovėse vidutinės naujų namų kainos per metus ūgtelėjo 18 proc., per ketvirtį – 7 proc. iki 802 eurus už kv. metrą. Už senesnės statybos namus šalies regionuose ir kaimo vietovėse šiemet antrąjį ketvirtį mokėta po beveik 332 eurus už kv. metrą – tiek pat, kiek ir prieš metus, tačiau 8 proc. mažiau nei šių metų pirmąjį ketvirtį.
